2014 Vasario 18

Nutukimo epidemija: nutukęs jau kas penktas lietuvis

veidas.lt


Pastarąjį dešimtmetį lietuviai išsiskiria kaip labiausiai nutukę ir didžiausią antsvorį turintys Baltijos šalių gyventojai. Nutukimo epidemijai siaučiant medikai pripažįsta, kad vis dar nesama priemonių šiai problemai suvaldyti.

„Esu linkęs į nutukimą, čia amžina mano kova su vėjo malūnais, kurioje kartais nugaliu aš, o kartais įveikia mane“, – pripažįsta televizijos laidų vedėjas Gediminas Juodeika, jau kurį laiką pasukęs į restoranų verslą. Dar ne taip seniai 116 kg svėręs pašnekovas šiandien didžiuojasi sveriantis 95 kg, tačiau sako dar nesantis patenkintas savo išvaizda, todėl netrukus tikisi pasiekti 90 kg ribą.
Ir G.Juodeikai ne visuomet pakanka valios bei pasiryžimo maitintis sveikai, aktyviai sportuoti. Tačiau kaskart, kai tik vyras nori grįžti prie pasyvaus gyvenimo būdo, jį paralyžiuoja mintis, kad netruks sugrįžti ir prarastas svoris. „Šiuo atveju, matyt, suveikia psichologiniai mechanizmai, noras atsipalaiduoti, pasijusti saugiu, galbūt dėl to taip norisi skaniai pavalgyti ir prigulti ant sofutės prie televizoriaus“, – svarsto šiuo metu vakarais įprastą maistą į morkas ir kopūstų lapus iškeičiantis TV laidų vedėjas.
Ne vieną dietą išmėginęs pašnekovas šiandien neabejoja, kad jei nepavyksta persilaužti psichologiškai, pakeisti savo mąstymo, mažai gelbės ir chirurginės intervencijos.
Tačiau vos prieš porą metų ties gyvenimo ir mirties riba balansavęs penkių vaikų tėvas iš Šakių rajono 37 metų Rolandas Onusaitis, tuo metu svėręs 301 kg, ryžosi skrandžio mažinimo operacijai, nes sulieknėti savo jėgomis nebeįstengė. „Išgirdęs iš profesoriaus Gintauto Brimo, kad gyventi liko ne daugiau kaip metai, supratau, jog negaliu palikti savo šeimos, – aš jiems reikalingas“, – pasakoja vyras, kurio liemens apimtis dar ne taip seniai siekė du metrus ir 27 centimetrus.
Kadangi pinigų skrandžio mažinimo operacijai daugiavaikis tėvas neturėjo, iš beviltiškumo pagalbos kreipėsi į televiziją. Sunkiasvorio skausmui neabejingi žmonės suaukojo kelis tūkstančius litų ir ant Rolando skrandžio buvo užmautas jo tūrį mažinantis žiedas. Nuo to laiko R.Onusaičio svoris vis krinta, o jis pagaliau gali miegoti ne sėdomis, pats nusikerpa kojų nagus, pargriuvęs jau ir atsistoja.
„Kiek tik save prisimenu, buvau stambus. Nesuskaičiuosiu, kiek kartų esu mėginęs mesti svorį, ir vis nesėkmingai. Dėl šios priežasties ne kartą ir ligoninėje gulėjau, bet tik dabar svoris iš tiesų mažėja“, – džiaugiasi jau kurį laiką su alkio jausmu susitvarkantis šakiškis.
Didžiausiu savo laimėjimu, kuris radikaliai pakeitė gyvenimo kokybę, pašnekovas vadina dabartinį savo svorį – 176 kg. Tačiau tikina, kad tai dar ne galutinė riba. Savo siekiu R.Onusaitis įvardija 120 kg ir neabejoja, kad jam tai pavyks. Abejonių nekyla, nes šiandien vyras kur kas savarankiškesnis, daug judresnis ir atsparesnis mitybos demonams.
Tokios istorijos įrodo, kad ne vien genetika, bet ir fizinio aktyvumo stoka gali turėti rimtų pasekmių sveikatai bei gyvenimo kokybei. Ypač didelį nerimą mokslininkams kelia didėjantis nutukimas besivystančiose valstybėse. Kaip atskleidžia Londone įsikūrusio Užsienio plėtros instituto (Overseas Development Institute, ODI) tyrimas, 1,46 mlrd. pasaulio gyventojų yra nutukę arba turi antsvorio.
Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, turinčiu antsvorio laikomas žmogus, kurio kūno masės indeksas siekia 25–30, o nutukusiu – daugiau nei 30. Taigi turint atskaitos sistemą nesudėtinga tai pritaikyti ir kasdieniame gyvenime.
Nuo tunkančių valstybių gyventojų pastaruoju metu neatsilieka ir Lietuva, įsitvirtinusi pirmajame Europos šalių, kuriose šie rodikliai katastrofiški, dešimtuke. Kaip tvirtina abdominalinės chirurgijos gydytojas prof. habil. dr. G.Brimas, esame labiausiai nutukę iš Baltijos valstybių. Naujausiais duomenimis, pagal nutukusių ar antsvorio turinčių žmonių skaičių lietuviai yra ketvirti ES, tačiau žvelgiant platesniu mastu pasaulyje mus vis dar lenkia tokios šalys, kaip JAV, Naujoji Zelandija, Kanada, Izraelis ir kt.
Skaičiuojama, kad Lietuvoje nutukęs kas penktas gyventojas. Daugiausiai nutukusių – tarp žemesnio išsilavinimo ir mažesnes pajamas gaunančių gyventojų.
„Pastaraisiais metais nutukimas mūsų šalyje nuolat didėja dėl plūstelėjusio vakarietiško maitinimosi modelio: greitai paruošiamas, skanus, kaloringas, bet nesveikas maistas, jame esantys skonio stiprikliai sveikatos tikrai neprideda“, – konstatuoja endokrinologas Gintautas Kazanavičius.
Profesoriaus argumentus pagrindžia ir 2010-aisiais atliktas suaugusių Lietuvos žmonių gyvensenos tyrimas. Jo duomenimis, Lietuvoje nuo 1994 iki 2010 m. antsvorio paplitimas tarp vyrų padidėjo nuo 47 iki 60 proc., o nutukimo – nuo 10 iki 19 proc. Tarp moterų situacija nepasikeitė: 2010 m. antsvoris nustatytas pusei, o nutukimas – penktadaliui moterų.
Taigi ko tikėtis netolimoje ateityje, nutukimui toliau progresuojant?

Būtina žinoti savo porciją

Pasak gydytojos dietologės Kristinos Jasmontienės, tai, kas, atrodytų, nelabai trukdo šiandien, gali sukelti nemažai rimtų problemų ateityje. „Prabėgus dar keleriems metams problema bus ne vien lietuvių nutukimas, bet ir padidėjęs kraujospūdis, cholesterolio kiekis, cukrinis diabetas ir daugelis kitų ligų, kurių rizikos veiksnys – padidėjęs kūno svoris. Taigi derėtų nepamiršti, kad nutukimas – liga, svarbi kitų ligų vystymuisi“, – dėmesį atkreipia specialistė.
Dėl didėjančio lietuvių nutukimo dietologė linkusi kaltinti netinkamas ir pernelyg griežtas dietas. Tokie bandymai sublogti, jos teigimu, nepakeičia žmonių maitinimosi įpročių, o tik įsuka juos į užburtą ratą, kuriame nutukimas tampa kasdienybe.
„Kiekvienas mūsų pasižymi vis kitokia figūra, todėl sureguliavus vien tik mitybą, bet neliečiant fizinio aktyvumo, tai neduos norimo rezultato. Gydymas turėtų būti kompleksinis. Be jokios abejonės, dera žinoti ir savo maisto porciją. Jei žmogus to nesugeba pats, turėtų kreiptis į specialistą. Būtina išmokti tinkamai valgyti“, – primena K.Jasmontienė.
Tačiau vienareikšmiškai tvirtinti, kad antsvorio ir nutukimo problemas lemia tik nesubalansuota mityba, būtų neteisinga. Priežasčių šiuo atveju yra net keletas.
Daugiau nei dešimtį metų Švedijoje dirbantis Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Chirurgijos klinikos abdominalinės chirurgijos gydytojas prof. Almantas Maleckas kaip vienas svarbesnių išskiria genetiką, greitą gyvenimo tempą, nuolatinį stresą ir nereguliarią mitybą. „Švedijoje privalu tarp 12 ir 13 val. papietauti, o Lietuvoje šis įprotis nėra reguliarus. Kitas dalykas – lietuvių virtuvė vis dar labai sunki ir kaloringa, o švedai jau kuris laikas renkasi labiau prancūziškai virtuvei būdingus, liesesnius produktus. Taigi nevertėtų stebėtis, kad jie ir nutukę kur kas mažiau nei lietuviai“, – sako profesorius.
Atkreipus dėmesį į minėtus dalykus ir pasidomėjus, kas būtent lemia tikrąją individo nutukimo priežastį, situaciją galima pakeisti. Gydytojas neabejoja, kad padėti sau galime ir patys, tik bėda, jei apsileidžiame: pasiryžimas ir entuziazmas vis labiau blėsta svoriui augant. Todėl numesti 15 kg yra daug lengviau nei 50 kg.
Svorio mažinimo chirurginėmis operacijomis žmones nuo nutukimo ir antsvorio gelbstintis A.Maleckas sako, kad 80 proc. kūno sudėjimo ir ligų lemia mūsų genetika ir tik 20 proc. – aplinkos veiksniai. „Atlikdami svorio mažinimo operacijas pacientui įduodame instrumentą, su kuriuo jis turi susigyventi. Tačiau jei nepavyksta, svoris pradeda grįžti“, – pabrėžia jis.
Apie tai, kad į nutukimą linkę žmonės turi dėti daug pastangų, norėdami išsaugoti reguliarų kūno svorį, užsimena ir ne vieną dešimtmetį grožio operacijas atliekantis plastikos chirurgas Vykintas Kaikaris. „Jei būtų lengva to antsvorio atsikratyti, daugelis, matyt, nusimestų 10 ar 20 kg už kampo ir sugrįžtų pas mus pasidailinti. Bet dėl estetinių operacijų žmogui sakome „taip“ tik tuo atveju, jei kūno masės indeksas ne didesnis nei 30, o kitus pacientus perleidžiame antsvorio chirurgams“, – aiškina V.Kaikaris.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Ar jau esate apsisprendę, už kurią partiją ir politiką balsuosite Seimo rinkimuose?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...