2010 m. balandžio 9 diena. Baltijos jūroje, Švedijos Išskirtinėje ekonominėje zonoje, pradėtas tiesti “Nord Stream” dujotiekis. Tiesimo laivas “Castoro 6″ darbus jūroje pradėjo netoli Gotlando salos (Švedija), 675 km atstumu nuo dujotiekio pradžios taško Vyborge (Rusijoje).

“Jau nutiesėme pirmuosius tris “Nord Stream” vamzdyno kilometrus, – sakė “Nord Stream” projekto direktorius Henningas Kothe. Baigus tiesti “Nord Stream” vamzdyną juo kasmet Europą pasieks 55 mlrd. kub. metrų gamtinių dujų.

“Nord Stream” yra dujų vamzdyno projektas, sujungsiantis Rusiją su Europos Sąjunga (ES) per Baltijos jūrą. 2007 metais ES gamtinių dujų importas siekė apie 312 mlrd. kubinių metrų, o 2030 m. numatoma, kad importo kiekis turėtų augti iki 516 mlrd. kubinių metrų. Tai reiškia, kad iki 2030 m. ES metinis importuojamų dujų poreikis paaugs 200 mlrd. kubinių metrų (Šaltinis: IEA, World Energy Outlook, 2009).

“Nord Stream AG” konsorciumas planuoja, kad pirmoji iš dviejų lygiagrečių vamzdyno linijų bus pradėta naudoti nuo 2011 metų. Abi šios linijos bus po 1220 km ilgio ir kasmet galės pergabenti 27,5 mlrd. kubinių metrų dujų. Pilna 55 mlrd. kubinių metrų dujų transportavimo galia bus pasiekta pabaigus antrąjį etapą, kai bus nutiesta antroji vamzdyno linija. Per “Nord Stream” transportuojamo dujų kiekio pakaks aprūpinti daugiau kaip 26 mln. namų ūkių.

“Nord Stream AG” yra tarptautinė bendrovė, įkurtas suplanuoti, nutiesti ir eksploatuoti šį naują dujotiekį Baltijos jūroje. Rusijos “OAO Gazprom” priklauso 51 proc. “Nord Stream” akcijų, Vokietijos kompanijoms “BASF/Wintershall Holding AG” ir “E.ON Ruhrgas AG” turi po 20 proc. akcijų, o Olandijos dujotiekių infrastruktūros bendrovei “N.V. Nederlandse Gasunie” – 9 procentai.