2012 Vasario 04

Nuteisti be kaltės – Lietuvoje įprastas reiškinys

veidas.lt


“Galiu drąsiai teigti: Lietuvoje daugybė žmonių nuteisiami kalėti nepadarę jokio nusikaltimo”, – tvirtina garsus baudžiamųjų bylų advokatas Rimas Andrikis.

Taip jis komentuoja Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO statistiką, kad išteisinti asmenys Lietuvoje pastaraisiais metais sudaro vos 2–3 proc., o 97 proc. bylose nuteisiami. Pagal išteisintų asmenų skaičių Lietuva yra viena ES autsaiderių.
“Teismuose kasmet turime keliasdešimt tūkstančių bylų, gyventojų šalyje – trys milijonai, o išteisinama trys keturi šimtai žmonių. Tai katastrofa, didžiulė gėda mūsų teisėjams. Bet jūs pasižiūrėkite į mūsų teisėjų drausminę praktiką: rasite teisėjų, kurie nubausti, nes kažką paleido, nesuėmė, klaidingai senatį pritaikė, o kad klaidingai nuteisė – tokių atvejų tiesiog nėra”, – stebisi R.Andrikis.
O ir patys nuteistieji, kaip teigia R.Andrikis, būdami nekalti praleidę įkalinimo įstaigose po kelerius metus, atgavę laisvę ieškinių dėl to neteikia, nes nemato prasmės.
“Tokią padėtį lemia teisėjų baimė išteisinti nekaltą žmogų, nes užsipuls visi – pradedant žiniasklaida ir baigiant valdžia. Elgesys su teisiamaisiais Lietuvoje tragiškas, šiuo atžvilgiu mūsų šalis yra viena labiausiai represinių valstybių ES”, – pabrėžia advokatas.
Generalinio prokuroro Dariaus Valiaus teigimu, toks mažas išteisinamų asmenų skaičius būdingas tik totalitariniams režimams. Siekdamas taisyti padėtį ir labiau ginti nukentėjusiųjų interesus, D.Valys teigia 2010 m. rudenį panaikinęs nuo 2006 m. galiojusius išteisintų asmenų apskaitos nuostatus. Išteisinamųjų nuosprendžių teisėtumo ir pagrįstumo kontrolė dabar vykdoma apygardų prokuratūrose.
“Prokuroro pareiga – ginti nukentėjusįjį, jo teises ir laisves, kuo greičiau išaiškinti nusikaltimą padariusius asmenis. Visada siekiame, kad kaltinamasis būtų teisingai nubaustas, o nekaltas nebūtų nuteistas. Tačiau iki šiol buvo susiklosčiusi ydinga situacija, kai prokurorai, esant nors mažiausiai tikimybei, kad kaltinamasis gali būti teismo išteisintas, vengdavo perduoti teismui bylas, kuriose buvo pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę. Manau, kad tokią situaciją lėmė gana griežta išteisintų asmenų apskaitos tvarka. Išteisinimų atvejais prokurorams tekdavo rašyti pasiaiškinimą, o kartais net gauti tarnybinę nuobaudą už netinkamai atliktas pareigas. Taigi daugeliu atvejų prokurorai, esant bent mažiausiai asmens išteisinimo tikimybei, tyrimą nutraukdavo”, – teigia D.Valys.
Nauja tvarka, pasak generalinio prokuroro, turėtų skatinti prokurorus nebijoti teisminių procesų rezultatų.

Lietuvoje nuteista ir išteisinta asmenų (pirmos instancijos teismuose)
Nuteista    Išteisinta    Išteisintųjų proc.
2008 m.
14 295    302    2,1
2009 m.
14 664    303    2
2010 m.
15 689    388    2,5
2011 m.
15 381    484    3,1

Šaltinis: teismų informacijos sistema LITEKO

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...