2010 Spalio 26

intuicija

Nuojauta: nežinau, iš kur žinau

veidas.lt

"Veido" archyvas
Jei visiškai atsiduosite intuicijos vilionėms, rizikuosite apkvailinti lengviausiai apkvailinamą žmogų – patį save

Jūs tiesiog žinote. Esate tikra, kad ieškodama draugų namo turėtumėte sukti į kairę, nors gatvė ir nepažįstama. Arba kad jūsų seserį kažkas slegia, nors ji ir šypsosi tikindama, jog viskas gerai. Žinių jums teikia intuicija.

Asociacijų žaidimas

Nuojauta – tai staigus ir stiprus įsitikinimas, kurio negalime paaiškinti. Tačiau nors ir esame linkę manyti, kad šiuos įsitikinimus mums pasufleruoja vidus, dar vadinamas šeštuoju jausmu, iš tiesų juos lemia išoriniai dalykai: balso tonas, veido išraiška ar kokia kita maža detalė. Paprastai šios detalės tokios mažai pastebimos, kad mes net sąmoningai nesuvokiame fakto, jog atkreipėme į jas dėmesį.

Kodėl tai svarbu? Ogi todėl, kad nukarūnuoja intuiciją kaip stebuklingą procesą ir paaiškina ją logiškai. Nuojauta nėra magiškas šeštasis jausmas, kuriuo giriasi įvairaus plauko aiškiaregiai. Tai tik pasąmonėje atpažįstamos asociacijos ir gebėjimas jomis vadovaujantis greitai priimti sprendimus.

Vaikų mėgstamas atminties lavinimo žaidimas, kai ant stalo išdėliojus kortelių krūvą stengiamasi atversti du vienodus paveikslėlius. Intuicija veikia panašiu principu kaip šis žaidimas. Kai patenkate į vienokią ar kitokią situaciją, smegenys ją priima ir atlieka labai greitą paiešką savo bylose, ieškodamos analogo tarp jau patirtų situacijų ir sukauptų žinių. Pagal šį analogą darote išvadas ir apie esamą situaciją. Štai kodėl vos vaikui pasiskundus nuovargiu, jo mamai pakanka pažvelgti į išbalusį jo veidą, kad ji įtartų mažakraujystę. Patirtis ir žinios leidžia jai priimti sprendimą, kurį ji vadina intuicija.

Padiktuota emocijų

Tai, ką vadiname šeštuoju jausmu, tėra pasąmonėje sukauptos mūsų patirtys ir gebėjimas jas panaudoti. Tačiau jei intuiciją galima paaiškinti logiškai, kodėl siejame ją su jausmais, o ne su protu? Psichologai tikina, kad intuicija nuo emocijų neatskiriama. Mat būtent nuo emocijų priklauso, kaip mes sukaupsime savo patirtį ir ką išmoksime iš kasdienių situacijų. Štai, pavyzdžiui, adrenalinas bei stresas verčia geriau įsiminti situacijas.

Patirtis, sukaupta mūsų smegenyse, susideda tiek iš faktų, tiek iš emocijų. Todėl kai patenkame į situaciją, kurią jau esame patyrę, pasąmonė mums pašnibžda ne tik ką turėtume galvoti apie šią situaciją, bet ir kokių jausmų ji turėtų sukelti. Tarkim, jei sutiktas vyras primena buvusįjį, labai tikėtina, kad jis sukels ir panašias emocijas: jei buvusysis jus įskaudino, nuojauta ragins neprasidėti ir su šiuo.

Intuicija – tai ne tik staigus situacijos supratimas, bet ir jos pajutimas.

Intuicija prieš logiką

Turite apsispręsti – keisti darbą ar likti senajame. Racionalus protas ragina kuo greičiau rinktis daiktus ir “matuotis” naują darbo vietą, tačiau nuojauta kužda, kad jums niekur nebus geriau nei ten, kur dirbate šiuo metu. Kurio balso klausyti – jausmų ar proto?

Visada laimi tie, kuriems pavyksta suderinti nuojautą ir logiką. Jei vadovaujatės vien logika, netruksite paskęsti tarp gausybės pasekmių ir priežasčių paieškų, kurios tik sudėlios gyvenimą į lentynėles, tačiau nebūtinai atskleis, kas kurioje lentynėlėje guli. Jei visiškai atsiduosite intuicijos vilionėms, rizikuosite apkvailinti lengviausiai apkvailinamą žmogų – save patį.

Intuicija verta vadovautis žengiant pirmąjį problemos sprendimo žingsnį arba tada, kai turite tiesiog apsispręsti, ką daryti. Tačiau vos tik prasideda detalės, verta prisiminti ir logikos pradmenis.

Kada intuicija pranašesnė už žinias

Penktokas Laurynas dalyvauja mokyklos viktorinoje. Mokytoja užduoda klausimą, kurioje šalyje daugiau gyventojų – Meksikoje ar Puerto Rike. Laurynas spėja, kad Meksikoje, – tik todėl, kad apie Puerto Riką dar niekada nebuvo girdėjęs. Tai nuojautos padiktuotas spėjimas, tačiau jis taiklus: juk apie Puerto Riką berniukas nieko negirdėjo greičiausiai dėl to, kad šalis iš tiesų nedidelė. Šiuo atveju žinių trūkumas slepia išmintį.

Tyrimai rodo, kad momentiniai atsakymai testuose dažnai kur kas tikslesni už tuos, kuriems skiriame daugiau laiko. Taip yra dėl to, kad nuojauta veikia greitai ir diktuoja mums tik vieną sprendimo variantą. O štai racionalūs paaiškinimai kur kas painesni, juose lengva pasiklysti, visai kaip sako patarlė: kuo giliau į mišką – tuo daugiau medžių.

Man skirtasis!

Visiems teko girdėti istorijų apie poras, kurios žinojo būsiančios kartu, vos tik pamatė vienas kitą. Romantikai vadina tai meile iš pirmo žvilgsnio, tačiau mokslininkai meta romantiką šalin ir šį reiškinį paaiškina racionaliai.

Sakoma, kad širdžiai neįsakysi. Vis dėlto jai gana sėkmingai įsakinėja mūsų pasąmonėje sukauptos patirtys. Sutikus naują žmogų pasąmonė pamatuoja jį pagal savus standartus ir nusprendžia, ar jis jums tiktų, o tuomet ir siunčia signalą, kurį vėliau pavadinate nuojauta. Ankstesni emociniai potyriai leidžia pasąmonei daryti išvadą, ko galėtumėte iš šio žmogaus tikėtis. Ši išvada gali būti tokia staigi, kad žmogus jums akimirksniu ima patikti: jūs tiesiog jaučiate, kad tai “jūsų žmogus”.
Pasakojama, kad kadaise politiko bei mokslininko Bendžamino Franklino sūnėnas paprašė dėdės patarimo dėl meilės. Vaikinui patiko dvi gražuolės, tačiau jis niekaip negalėjo apsispręsti, katrą pasirinkti. B.Franklinas pasiūlė priimti matematinį sprendimą. Jis padalijo popieriaus lapą į dvi dalis ir liepė sūnėnui vienoje pusėje surašyti geriausias vienos merginos savybes, o kitoje – kitos. Vėliau kiekviena iš šių savybių turėjo būti įvertinta balais ir šie sudėti.

Laimėti turėjo mergina,  surinkusi daugiau balų. Tačiau vos paaiškėjus laimėtojai vaikinas baisiai nuliūdo, mat tik tuomet ir suprato, kad iš tiesų jam patinka kita mergina.

Šiuo atveju intuicija tūkstančius kartų pranašesnė už racionalų protą: ji kur kas geriau žino, ko jums reikia.

Nuojauta gali trukdyti poros santykiams

Jūs puikiai pažįstate savo mylimą žmogų, todėl tikite, kad permatote jį kiaurai. Vis dėlto tai nereiškia, kad visada turite į tokią savo nuojautą reaguoti. Kartais pernelyg didelis noras skaityti savo mylimojo mintis trukdo šeimyninei laimei.

Tyrimai rodo, kad kur kas laimingesnės yra tos poros, kurios neigiamą nuojautą ir įtarimus apie savo mylimą žmogų pasilaiko sau. Jos nesistengia šių įtarimų patikrinti, nes supranta, kad jie laikini ir greičiausiai visai nesvarbūs.

Sunkiau išlaikyti laimingus santykius nerimastingiems ir įtariems žmonėms. Jie puikiai pastebi savo partnerio emocijas ir nujaučia, ką šis galvoja. Tuo pat metu partneris nujaučia, kad jo antroji pusė bando jį perprasti ir įtarinėti. Tokia abipusė nuojauta, kad mylimieji mintyse vienas kitą kritikuoja, lašas po lašo tirpdo santykių laimę. Pasitvirtina taisyklė, kad kuo mažiau žinai, tuo geriau jautiesi.

Ar tikrai moterų nuojauta stipresnė nei vyrų

Plačiai paplitęs įsitikinimas, kad moterys pasižymi geresne intuicija nei vyrai. Keletas amerikiečių mokslininkų dar prieš dvidešimt metų nusprendė patikrinti šį įsitikinimą ir rasti įrodymų, kuo iš tiesų moterų intuicija pranašesnė nei vyrų. Tik štai jau pirmųjų tyrimų rezultatai privertė suabejoti išankstiniu įsitikinimu: atliekant tyrimus moterų ir vyrų rodomi rezultatai niekuo nesiskyrė.

Ir vėliau, nesvarbu, kurioje pasaulio vietoje buvo atliekami tyrimai ir kaip sudaromos tiriamųjų grupės, jokių intuicijos skirtumų tarp moterų ir vyrų nepastebėta. Tik kai po septynių tyrimų iš eilės mokslininkai jau buvo susitaikę su mintimi, esą moterų intuicija tėra kultūrinis mitas, buvo atlikti dar trys bandymai. Ir staiga… sulaukta visai kitokių rezultatų – šįkart jau moterų naudai. Kas pasikeitė? Ogi pastarųjų tyrimų dalyviai jau žinojo, kad tiriama ne kas kita, o jų intuicija!

! Pasirodo, moterys pasižymi geresne intuicija tik tuomet, kai stengiasi ją išnaudoti. Žinodamos, kad visuomenėje vyrauja mitas apie puikią jų nuojautą, moterys stengiasi šį mitą pateisinti – joms tereikia jį priminti. Ir mitas suveikia kaip motyvacija…

Tas pats tinka ir vyrams: jie neturi prastesnės intuicijos nei moterys, jie tiesiog nėra motyvuoti. Eksperimentai parodė, kad pažadėjus vyrui atlygį už teisingą nuojautą, ši kur kas dažniau pasitvirtina.

Nuojautą galima treniruoti: kuo labiau stengsitės ją išnaudoti, tuo tikslesnė ji taps.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentarai (1)

  1. Andrius Andrius rašo:

    Apie vyrų ir moterų nuojautas – moterys pačios dažniau tai “reklamuoja”, nei vyrai. Kiek kartų esame girdėję – argi nesakiau!, Matei, kaip sakiau, taip ir buvo! lalalia ir dar liežuvį parodo :) Todėl taip ir atrodo, kad jų nuojauta geresnė. Vyrų nuojauta tokia pati, tik jie priima tai kaip savaime suprantamą dalyką ir eina toliau, prie kitų sprendimų arba parodo tai kitais būdais.


Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Ar išorės agresijos atveju šiuo metu Lietuvos piliečių pasipriešinimas galėtų būti toks efektyvus kaip 1991 m. sausio 13 d.?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...