2010 Rugpjūčio 12

Psichologija

Maži žaisleliai – dideli reikaliukai

veidas.lt

"Veido" archyvas

Stebėdami vaiko žaidimą, galime geriau suprasti jį patį

Vos tik pasaulyje gimsta nauja gyvybė, ją pasitinka… gyvenimas. Artimieji, šviesa, pirmieji jutimai, žaislai. Visa tai supažindina su pasauliu. Byloja apie jį. Tokiam mažyčiui – apie tokį didelį…

Mama – visas kūdikio pasaulis

Tėveliai dažniausiai neatsispiria pagundai ir savo mažyliams žaisliukus pradeda pirkti vos jiems gimus. Kad ir kaip atrodytų neįtikėtina – ką tik gimusiems vaikams jokių žaislų nereikia. Svarbiausia, jog šalia būtų mama. Ji be jokių žaislų gali visiškai patenkinti visus kūdikėlio poreikius. Bendraukite su vaikeliu, kalbėkite, lieskite jį, myluokite. Reikia stengtis kuo daugiau nešioti jį ant rankų, šypsotis jam, žiūrėti į akis. Juk toks aplinkos pažinimas daug veiksmingesnis, tikresnis, nei patirties sėmimasis iš negyvų figūrėlių. Mamos ir vaikelio ryšys labai svarbus – tai labai jautrus, bet kartu ir labai tvirtas pamatas tolesniam pasaulio suvokimui.

Pirmieji pažinimai

Kūdikėlio akiratis pradeda plėstis maždaug nuo 3–4 mėnesių. Tada jis atranda aplink save esančius žmones, daiktus. Šiuo laikotarpiu jau galime pasiūlyti ir žaislų, tačiau jie turi išlikti tik kaip pagalbinė priemonė. Nereikėtų pamiršti, kad jokie žaisliukai negali pakeisti santykio su kitu žmogumi, todėl mažylio gyvenime jų neturėtų būti per daug.

Kai vaikučiui sueina devyni mėnesiai, poreikis tyrinėti pasaulį sustiprėja šimteriopai. Mažylis mėgdžioja mamą. Pagrindiniai vaiko žaislai yra tai, ką jis gali pasiekti, paimti iš jį supančios aplinkos, todėl reikia pasirūpinti, kad ji būtų saugi. Dažniausi žaidimai – statyti ir griauti, mesti žaislą ir laukti, kol jį pakels mama, skambinti šaukštais, barškučiais, ypač naudinga žaisti su smėliu ir vandeniu.

Didysis žaidimų laikotarpis

Vaikui augant keičiasi ne tik žaidimai, bet ir patys žaislai. 2–6 mažylio gyvenimo metai kitaip dar vadinami žaidimų metais. Šiame tarpsnyje žaidimas – pagrindinė kiekvieno vaikučio veikla. Šiuo metu jie išmoksta daugybės naujų dalykų, pradeda reikšti emocijas. Žaidžiant pardavėjus ir pirkėjus, mamas ir vaikus, mokytojus ir mokinius, policininkus, vairuotojus ir kt., išmokstama pažinti socialinius vaidmenis, formuojasi moralinės normos, vertybių sistema.

Žaisdami vaikai mokosi bendrauti, lavėja jų smulkioji ir stambioji motorika. Įvardytam žaidimų laikotarpiui būdingi tokie žaislai, kaip virtuvėlės, vežimėliai, lėlės, mašinytės, traukinukai…

Žaislai vaikų erdvėje dažniausiai sudvasinami. Vaiko rankose jie atgyja, įgauna skirtingus vaidmenis, gyvybę. Jie kartu su vaikais mažame, bet kartu ir neįtikėtinai plačiame pasaulyje gyvena savo gyvenimus. Kartu vieni kitus pamokydami, padėdami pažinti aplinką.

Nors žaidimų metu sukuriama fantazija ir nėra realybė, o tik įsivaizduojama veikla (“lyg ir”, “tartum”…), vaikai visa tai išgyvena labai rimtai. Toks susitapatinimas nereiškia, jog vaikas nemoka atskirti realybės nuo fantazijos. Priešingai – jie tai labai puikiai sugeba. Tiesiog tokie žaidimai, kaip “tarsi tai būtų tikra”, jiems teikia didžiulį pasitenkinimą.

Renkamės žaisliukus

Pagrindinis kriterijus renkant žaislus bet kokio amžiaus vaikui – saugumas. Juose negali būti jokių smulkių, lengvai atplyštančių detalių, jie turi būti pagaminti iš saugių netoksiškų medžiagų ir pan. Prastos kokybės žaislai gali sukelti ir neigiamas emocijas: vaikai nuliūsta, jei žaislas greitai sulūžta, nesusijungia detalės, ar tiesiog erzina nenatūralūs garsai.

Pastaruoju metu, taikant įvairiausias technologijas, vaikų žaislai tampa vis modernesni. Jau nieko nebestebina elektroniniai lojantys ir vaikštantys šuniukai, įvairias funkcijas galinčios atlikti lėlės-robotai. Deja, šių žaislų funkcijos vaikams labai greitai pabosta, nes jos neskatina vaiko fantazijos, suvaržo žaidimo scenarijaus kūrybinį momentą.
Daug diskusijų iškyla dėl barbių ir transformerių pasirinkimo. Bet kuriuo atveju tai yra mūsų laikmečio žaislai, kurių būtų labai sunku išvengti. Nesu skaičiusi jokių tyrimų apie tai, jog šie žaislai kenktų, tačiau asmeniškai manau, kad svarbu ne tik patys žaislai, bet ir tai, kaip su jais žaidžiama.

Naudingiausi žaislai yra tie, kurie skatina ne tik kūrybiškumą (kaladėlės, lėlytės), bet ir fizinį aktyvumą (kamuolys, dviratukas). Taip pat labai svarbu tai, jog žaislai būtų iš kuo natūralesnių medžiagų, tokių kaip medis, audiniai; jei tai garsus skleidžiantys žaislai – skambesys turėtų būti natūralus, ne “sintetinis”, ne per garsus.

Mylimukai

Kartais žaislai tampa išskirtiniais prisirišimo objektais. Dažniausiai tai būna minkšti žaislai arba tiesiog anklodė, naudojami “merliukai”. Tuomet vaikas negali užmigti be savo mylimiausio meškiuko, o pradėjus lankyti darželį kartu su juo ten keliauja ir mylimiausias zuikutis.

Žymus psichologas D.Winnicotas tokius žaisliukus, prie kurių vaikai labai prisiriša, įvardijo kaip tranzitinius objektus. Jie padeda mažyliams iš visiškos priklausomybės nuo mamos pereiti į savarankiškumo stadiją. Turėdamas šalia savęs mylimą žaisliuką, pereidamas iš vienos stadijos į kitą, mažylis išgyvena daug mažesnį nerimą, labiau savimi pasitiki. Vaikui augant tranzitiniai objektai pamažu praranda savo reikšmę. Normalu, jog tokiu svarbiu mažyliams gyvenimo periodu ne visi iš jų turi tokius savo “pagalbininkus”.

Vaikams reikia išsižaisti

Suaugusiems reikia išsikalbėti, o vaikams – išsižaisti. Žaislai labai svarbūs kiekvieno vaiko gyvenime. Vaikai išreiškia save, savo emocijas per žaidimus. Tad žaidimai gali ir gydyti. Suaugusieji susidūrę su sunkumais kalba, o vaikai – žaidžia. Dažnai žaisdami vaikai perteikia skausmingas gyvenimo situacijas ir taip jas išgyvena dar kartą ir net daugybę kartų tai kartoja… Iš gydytojo grįžęs vaikas dažnai pradeda gydyti ir savo žaisliukus. Stebėdami vaiko žaidimus, kokius žaidimus ar vaidmenis renkasi, galime geriau suprasti, kas vyksta vaiko vidiniame pasaulyje.

Žaislų nereikia daug

Kad ir kaip stengtumėtės, vis tiek nepavyktų nupirkti visų vaikų norimų žaislų, juk jų norai – begaliniai. Bet to ir nereikia daryti. Vaikai turi jausti ribas, kurias nustatyti yra tėvelių pareiga. Visko turėti neįmanoma ir vaikai tai turi suprasti bei išmokti su tuo susitaikyti. Taip mažylis mokomas palaukti progos, taupyti, suprasti, ko jis iš tikrųjų nori.

Prieš pirkdami žaislą pagalvokite – ko vaikas gali išmokti jį turėdamas?

Dažniausiai tėvai, norėdami kompensuoti dėmesio trūkumą, pradeda pirkti labai daug žaislų. Tačiau vaikai susipainioja tarp jų, galiausiai tampa apatiški, nieko nebenori.

Kiek vaikui reikia žaislų? Nedaug. Svarbiausia, kad jie būtų saugūs, skirtingi, žadintų vaizduotę, skatintų žaisti, o svarbiausia – patiktų pačiam vaikui. Visų kultūrų vaikai žaidžia. Net jei ir neturi žaislų, žaidžia su akmenukais, pagaliukais ar kt.

Vaikai geriau žino…

Vaikams reikia kuo daugiau jūsų dėmesio, todėl pasistenkite, kuo daugiau laiko praleisti kartu su jais. Kalbėkite, išklausykite, padėkite patiems atrasti problemų sprendimus, kartu žaiskite. Žaisdami vadovauti leiskite vaikui, juk tik jis geriausiai žino, kaip reikia žaisti. Priimkite vaiko jums paskirtus vaidmenis, neprieštaraukite.

Kartu darykite įvairius darbelius, lankykite būrelius. Pasirinkite tik tokią veiklą, kuri išties vaikui patiktų ir teiktų malonumą. Ikimokykliniame amžiuje nevertėtų stengtis siekti jokių rezultatų.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...