2012 Spalio 25

,,Nuo saugaus maisto sveikos mitybos link“

veidas.lt

Saugus maistas ir suformuoti sveikos mitybos įpročiai – vieni pagrindinių svertų, lemiantys gerą žmogaus sveikatą.

Eilės metų pateikta tyrimų statistika kelia susirūpinimą – lietuviai tikrai nėra pati sveikiausia Europos šalis. Atvirkščiai, esame vieni mažiausiai sveika gyvensena besirūpinančių europiečių. Daugelio lėtinių ligų priežastis (70 proc. ) – nejudrus gyvenimo būdas, neracionali ir nesveika mityba, žalingi įpročiai. Taip pat, Lietuva yra sąrašo gale pagal gyventojų mirtingumą, nes jis yra vienas didžiausių Europos Sąjungoje (ES) ir pirmauja tarp rūkančiųjų ir vartojančių alkoholį. Rūkančiųjų vidurkis Europoje – 24 proc., Lietuvoje – 27 proc., alkoholio lietuviai per metus suvartoja 12,5 litro, europiečiai – 10,8 litro.

,,Eurobarometro“ atliktos apklausos duomenimis, net 95 proc. lietuvių kaip svarbiausią faktorių renkantis maisto produktus, nurodė jų kainą. Tuo tarpu tik 21 proc. mūsų tautiečių nuolat ieško aukštos ar išskirtinės kokybės, vietos ūkiuose užaugintų maisto produktų, dar 45 proc. dėmesį į tokius produktus atkreipia tik retkarčiais. Nerimą kelia dar viena tendencija – vaisius, daržoves, pieno produktus kasdien vartoja mažiau nei pusė Lietuvos moksleivių, tačiau net trečdalis jų kasdien valgo saldumynus bei geria gazuotus saldžius gėrimus.

 

Apie tai maisto saugos specialistai, medikai ir mokslininkai diskutavo šių metų spalio 19-ą dieną vykusioje tarptautinėje konferencijoje ,,Nuo saugaus maisto sveikos mitybos link“, skirtoje 10 metų Europos maisto saugos tarnybos ir bendrojo maisto saugos įstatymo jubiliejui paminėti, kai buvo priimtas vienas moderniausių ir ypatingai aukštus saugos standartus nustatantis maisto saugos reglamentas ir įkurta nepriklausoma mokslinė institucija – Europos maisto saugos agentūra.

Konferenciją ,,Nuo saugaus maisto sveikos mitybos link“ organizavo Europos maisto saugos tarnybos (EMST) atstovas Lietuvoje, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) ir Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas (NMVRVI).

Šiandienos rykštė – antsvoris ir nutukimas

Sveikindamas konferencijos dalyvius, VMVT direktorius dr. Jonas Milius pabrėžė, kad Lietuvoje šiandien sukurta efektyvi maisto saugos užtikrinimo sistema, atitinkanti aukštus maisto saugos standartus. Susirgimų, kilusių dėl nesaugių maisto produktų, šalyje pasitaiko labai retai. Tačiau ar turėdami galimybę valgyti bene saugiausius maisto produktus Europoje, vis dėlto ar esame tokie sveiki, kokie turėtume būti? Ar pakanka vien saugaus maisto visuomenės gerovei ir sveikatai užtikrinti?- klausė tarnybos vadovas.

Nutukimo ir antsvorio problemos šiandien aktualios ne tik JAV ar D. Britanijos gyventojams, tai globali viso pasaulio problema. Pastarųjų metų statistika rodo, kad šiuo metu mūsų šalyje problemų dėl nutukimo turi beveik20 proc. gyventojų. Ypač sparčiai daugėja nutukusių vyresnio amžiaus žmonių ir antsvorį turinčių vaikų. Kad įveikti šias problemas, būtinas pastovus maisto produktų gamintojų, restoranų, kavinių savininkų ir, žinoma, vartotojų švietimas, sveikos mitybos įpročių ir kultūros formavimas nuo pačios jauniausios mūsų visuomenės grandies – darželio vaikų, pradinių ir vidurinių mokyklų moksleivių, konstatavo dr. Jonas Milius.

Konferencijoje kalbėjęs Tim Gumbel (Europos komisijos Sveikatos ir vartotojų reikalų direktorato generalinio direktoriaus pavaduotojo maisto grandinės klausimams asistentas) sakė, kad mitybos srityje labai svarbus bendradarbiavimas su Europos Sąjunga, kuri nustato pagrindinius ir visose ES šalyse taikomus maisto saugos bei tinkamo vartotojų informavimo standartus. Sveikos mitybos ir aplinką tausojančio gyvenimo būdo propagavimas – naujas šiuolaikinei visuomenei tenkantis iššūkis. Formuodama ilgalaikius veiklos prioritetus, Europos Komisija nutukimą ir antsvorį įvardino šio amžiaus Europos rykšte, kai kuriose šalyse jau siekiančia epidemijos mastus.

Europos maisto saugos tarnybos Patarėjų forumo ir mokslinio bendradarbiavimo skyriaus atstovas – Sergio Potier Rodeia pažymėjo, kad 2012 metų biudžetas – 9 mln., kuris skirtas saugaus maisto, gyvūnų gerovės, augalų sveikatos priemonių naudojimo, naujų mokslo duomenų bazių, mokslinių bendrijų rizikos pajėgumui stiprinti, naujoms metodologijoms diegti.

Kalbėdamas apie sveikatinančių teiginių pagrįstumo vartojimą visose ES šalyse, Europos maisto saugos tarnybos, Mitybos skyriaus atstovė – dr.Leng Heng pažymėjo, kad 2008 – 2011 metais iš pateiktų 3000 sveikumo teiginių, buvo patvirtinti- tik 300. Dialogas palaikomas su visomis pareiškėjų grupėmis, aiškiai ir skaidriai laikomasi visų teisės aktuose numatytų kriterijų.

Produkto kaina

Spaudos konferencijos metu, VMVT tarnybos vadovas dr. J. Milius akcentavo, kad Lietuva turi visas sąlygas sveikai maitintis, nes mūsų organinis maistas kartais net pigesnis nei pramoninis. Lyginant su kaimynais, mes maitinamės, ko gero, sveikiausiai, nes turime geras tradicijas, žmonės domisi maistu.Vartotojai, anot tarnybos vadovo, taip pat yra rinkos dalyviai. Jei produktas yra perkamas, tai jis ir gaminamas. Tame pačiame prekybos centre už analogišką pinigų sumą galima įsigyti tikrai kokybiškų maisto produktų, tačiau galima pasirinkti ir priešingai.

VMVT direktoriaus pavaduotojas Zenonas Stanevičius teigė, kad Europoje maisto sauga yra pakankamai aukšto lygio. Šiandien visuomenė domisi maistu ir reikalauja, kad jis būtų sveikas. Tačiau dar nėra apibrėžimo, kada produktą galima vadinti sveiku, specialistų pagalba galime patarti žmonėms, kaip teisingai subalansuoti savo mitybą. Pagrindiniai ES suformuluoti siekiai – kuo mažiau druskos, cukraus, riebalų ir kuo daugiau skaidulų. Europos Sąjunga (ES) pasimokė iš buvusių krizių, peržiūrėjo savo kontrolės sistemą ir suformulavo teisines nuostatas maisto saugos klausimais. Maisto saugos tarnyba vertina naujus maisto produktus, naujas receptūras, tobulina maisto kontrolę, stengiasi suvienodinti ES rinką, sakė Z. Stanevičius.

 

Mitybos įpročiai, nesaikingas druskos vartojimas

Dr. Editos Gavelienės nuomone (gydytoja dietologė, VšĮ Vilniaus Universiteto Santariškių klinikos), neteisingi mitybos įpročiai, nesveikas gyvenimo būdas ir nutukimas visuomenei labai brangiai kainuoja. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis su nutukimu susijusios sveikatai išlaidos Europos regione siekia beveik 6 proc. Šiuo metu daugiau nei 50 proc. Lietuvos suaugusių gyventojų turi antsvorį (60 proc. vyrų ir 50 proc. moterų), o gerokai per 10 proc. žmonių yra nutukę.

Anot gydytojos, informacija visuomenei apie žmonių sveikatos būklę, saugų maistą, liesėjimą ir kita, turėtų būti teikiama specialisto, turinčio atitinkamą kvalifikaciją, o ne apie tai praneštų ,,žvaigždės“ ar kiti tam kompetencijos neturintys asmenys.

Viena iš sveikatos sutrikimų priežasčių yra nesaikingas druskos vartojimas, aiškino Ilona Drulytė, Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto Mitybos skyriaus vedėja. Dauguma europiečių per dieną suvartoja apie 8-12 g druskos, Lietuvos gyventojai – beveik 9 g druskos, kai rekomenduojama paros norma yra 5 g. Šiuo metu nėra privaloma druskos kiekį paženklinti maisto produktų etiketėse, todėl vartotojas ne visada gali sužinoti kiek druskos gaus suvalgęs vieną ar kitą produktą. Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas atliko per 800 druskos kiekio įvairiuose maisto produktuose tyrimų. Atkreipdama vartotojų dėmesį , I. Drulytė pažymėjo, kad 5 g druskos yra: 345 g bulvių traškučių, 140 g silkės filė, 4 virtose dešrelėse, 7 griežinėliuose šaltai rūkytos dešros, 8 griežinėliuose sūrio, 8 riekėse juodos duonos.

Iki 90 proc. druskos žmonės gauna su pagamintais maisto produktais. Išanalizavus duomenis apie druskos suvartojimą bei atsižvelgus į Europos Komisijos Baltąją knygą dėl Europos strategijos su mityba, antsvoriu ir nutukimu susijusiomis sveikatos problemomis spręsti bei PSO Mitybos, fizinio aktyvumo ir sveikatos strategiją, Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas parengė Druskos vartojimo mažinimo skatinimo projektą. Jo tikslas – atkreipti vartotojų, specialistų ir politikų dėmesį į šią problemą, skatinti maisto pramonę gaminti maisto produktus su mažesniu druskos kiekiu.

Sveika mityba nereikalauja didesnių išlaidų, atvirkščiai, teigia I. Drulytė, sveika mityba gali sumažinti išlaidas maistui. Sveikatai palankios, bet nebūtinai brangios mitybos, idėjas Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba bei Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas jau pradėjo aktyviai skleisti šalies mokyklose.

Alergija

Viena iš svarbių visuomenės sveikatos problemų – alergija, pastebėjo dr. Andrius Kavaliūnas ( Medicinos fakultetas, Vilniaus universitetas; Visuomenės sveikatos strategijos skyrius, LR Sveikatos apsaugos ministerija ). Europos alergologų ir klinikinių imunologų akademijos duomenimis, alerginės ligos paliečia 1 iš 4 europiečių ir yra dažniausios lėtinės ligos. Pasaulyje maisto alergijų paplitimas varijuoja nuo 3 iki 35 proc. Ypatingai ši liga didėja tarp vaikų ir jaunimo.

Pagal vykdytą Europrevall projektą, kuriame dalyvavo 67 partneriai iš 24 šalių, 17 ES šalių, Šveicarijos, Islandijos, o taip pat Ganos, Naujosios Zelandijos, šis tyrimas yra vienas iš prioritetinių Europos Komisijos 6-osios Bendrosios programos 5-o projekto ,, Maisto kokybė ir saugumas“ sudėtinė dalis, įvardinta tema 5.4.2. ,,Su maistu susijusių ligų ir alergijų epidemiologija“ integruotas projektas. Daugiausiai varginančių sveikatos sutrikimų dėl suvalgyto maisto patiria vaikai. Dažniausiai vartojami maisto produktai, sukeliantys negalavimus: vaisiai ir uogos – 24,6 proc., pienas ir jo produktai -19,4 proc., šokoladas – 10,9 proc., kiaušiniai – 7,4 proc., daržovės – 6,9 proc., žuvis – 5,9 proc., riešutai – 4,8 proc., kakava – 1,9 proc., mėsa – 1,7 proc., grūdiniai produktai – 1, 6 proc., prieskoniai, žolelės ir sėklos – 1, 0 proc., vėžiagyviai – 0, 1 proc.

Alkoholio vartojimas

Lietuva priskiriama šalims, kuriose alkoholinių gėrimų suvartojimas yra didžiausias: alkoholio lietuviai per metus suvartoja 12,5 litro, europiečiai – 10,8 litro, sakė Mindaugas Štelemėkas ( Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Sveikatos tyrimų institutas). Nuo alkoholinės kepenų ligos (K70) pagal 2009 m. duomenis standartizuotas mirtingumas 100 000 gyventojų Lietuvoje sudarė 13,58 proc.

Vaisių ir pieno vartojimą skatinančios programos mokyklose

dr. Dalia Ruščiauskienė ( VĮ Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūros Augalininkystės produktų skyriaus vedėja ) skaitytame pranešime pažymėjo, kad, skatindama vaisių ir pieno vartojimą šalies mokyklose, nuo 2004 metų Lietuva įsijungė į pieno, nuo 2009 m. – vaisių vartojimo skatinimo programą. Šiandieninis pieno vartojimas vienam gyventojui per metus – vos 25 litrai, kai tuo tarpu Lenkijoje ir Estijoje siekia apie 60 litrų, o Suomijoje – net iki 140 litrų. 2009 metais buvo pradėtos vykdyti vaisių vartojimo skatinimo priemonės tikslas – paskatinti vaikus vertinti vaisius ir daržoves, pratinti juos vartoti ateityje. Taip prisidedama prie mokyklų sveikatingumo politikos formavimo, sveikos gyvensenos įprasminimo, kuri palaipsniui taptų įpročiu, gyvenimo norma, padedančia mažinti lėtinių neinfekcinių ligų skaičių.

Šios programos metu per 2009 m. buvo išdalinta 40 t vaisių ir per 2004-2005 m. išdalinta 1,7 t pieno. 2011-2012 metais vaisių išdalinta – 2480 t, pieno – 547 t. Visuomenės sveikatos specialistų nuomone, šių programų vykdymas vertintinas kaip labai naudingas, tai vienas iš veiksnių, skatinantis formuoti sveikesnius moksleivių mitybos įpročius.

Mažų vaikų maitinimo įpročiai

Kalbant apie mažų vaikų matinimo įpročius, remiantis PSO duomenimis, doc.Vaidotas Urbonas (Všį Vilniaus universiteto vaikų ligoninės pediatrijos centras) pažymėjo, kad kūdikius maitinti motinos pienu rekomenduojama bent iki 6 mėnesių, o papildomu maistu – iki 2 metų ar ilgiau. Karvės pieno iki 12 mėn. kūdikiams galima skirti tik nedidelį kiekį. Kiti maisto produktai įvedami tarp 3-4 ir 6-7 mėn., tuomet sukeliama maisto tolerancija – mažesnė maisto alergijos tikimybė. Tyrimų duomenimis nustatyta, kad Lietuvoje vaikai motinos pienu maitinami iki 6 mėn. – 50 proc., iki 10-12 mėn – 36 proc., iki 13-24 mėn. – 8 proc. Karvės pienu maitinami – 51 proc. 1-erių metų vaikų . Kūdikiai papildomu maistu pradedami maitinti nuo 3-4 mėn. – 34 proc., 7 mėn. – 4 proc.

Codex Alimentarius veikla

Konferencijos dalyvius su Codex Alimentarius veikla supažindino dr. Jeronimas Maskeliūnas (Mitybos ir fizinio aktyvumo skyrius, LR Sveikatos apsaugos ministerija, Codex Alimentarius Komisijos narys, atsakingas už Codex mitybos ir specialios paskirties maisto produktų komitetą). Codex Alimentarius – institucija, skirta įgyvendinti FAO/PSO maisto standartų programą. 1991 m. ES tapo FAO (Maisto ir žemės ūkio organizacijos, angl. Food and Agriculture Oorganization, nare, o Codex Alimentarius – 2003 m.

Pasaulio šalių gamintojai vienodai supranta kas yra ,,maistas“, ,,maisto ženklinimas“, ,,didžiausi leistini pesticidų ar veterinarinių vaistų likučiai“ maisto produktuose, kas yra ,,maisto priedai“, ,,maisto papildai“, ir kita, nes Codex Alimentarius pateikia pasaulinius harmonizuotus apibrėžimus maisto ir mitybos srityse. Maisto ženklinime teiginiai apie mitybos naudą ar riziką neturi klaidinti vartotojų, todėl Codex Alimentarius per leidžiamus maisto ženklinimo standartus ar rekomendacijas padeda užkirsti tam kelią. Europos Sąjungoje EFSA atlieka tokių teiginių analizę.

Lietuvos ryšys su Codex Alimentarius yra tiesiogiai per ES Tarybos darbo grupes, kurios atitinka Codex komitetus. Codex sekretoriato atstovas Lietuvoje – dr. Albertas Barzda.

Nuo 2013 metų liepos 1 dienos Lietuvai pradėjus pirmininkauti ES Taryboje, Sveikatos apsaugos ministerija bus atsakinga ir už pirmininkavimą Codex Alimentarius Komisijos srityje. Tikėtina, kad tuo metu bus svarstomi ir tvirtinami naujagimių ir vaikų mitybos bei specialios medicininės paskirties maisto reglamentai (siekiant pakeisti šiuo metu egzistuojančius teisės aktus šioje srityje), bus peržiūrimas egzistuojantis Naujo maisto reglamentas,i klonavimo technikos panaudojimo maisto gamybai galimybės.

Siekime būti sveikesni

Vienas pagrindinių šios konferencijos ,,Nuo saugaus maisto sveikos mitybos link“, apjungusios atsakingų institucijų specialistus, mokslininkus, gydytojus, tikslų, , – pasidalinti patirtimi, pasikeisti žiniomis apie mitybos sukeltas ligas, taip pat stiprinti visuomeninių organizacijų įtaką , formuojant sveikesnius vartotojų mitybos įpročius, suteikti teisingą ir profesionalią informaciją spaudos atstovams – žurnalistams.

VMVT direktoriaus dr. J. Miliaus žodžais tariant – ši konferencija – tai dar vienas žingsnis tokiame sudėtingame procese, kaip mitybos kultūros formavimas, dirbant nuoseklų ir nuolatinį šviečiamąjį darbą, ugdant mūsų vartotojus siekti sveikesnės mitybos, geresnės gyvenimo kokybės. Turime kiekvienas žinoti, kad nepriklausomai nuo amžiaus, pajamų ar kitų aplinkybių yra begalė galimybių pasirinkti sveikatai palankesnius maisto produktus ir laikytis pagrindinių sveikos mitybos principų: saikingumo, įvairovės ir subalansuotumo.

 

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...