2014 Birželio 10

Nuo greitai, daug ir pigiai – prie mažai, lėtai ir brangiai

veidas.lt


Lietuvoje darbo našumas – vienas prasčiausių Europoje, nes per mažai dėmesio skiriama atmosferos darbe ir kolektyvo santykių analizei.

Lietuvoje išnaudotos jau beveik visos pigios gamybos nišos, todėl verslininkai linksta prie didesnės pridėtinės vertės produktų ir paslaugų kūrimo. Išjudėti iš mirties taško vis dar sunkiai sekasi, todėl kai kurios įmonės pasitelkia į pagalbą verslo konsultantus.
Konsultacijų įmonės “Kitokie projektai” darbuotojų prireikia tuomet, kai įmonės vadovybė supranta, kad tradiciniai instrumentai veiklos efektyvumui didinti nepadeda. Atsigręžiama į žmogiškąjį veiksnį – kolektyvo santykių kokybę.

Kas geriau: išlaisvinti žmogaus gebėjimus ar suvaldyti riziką?
Lietuvoje galėtume išskirti dviejų tipų verslininkus. Vieni įmonių vadovai stengiasi “suvaldyti” žmones įrėmindami juos į tam tikrus veiklos aprašymus, tvarkas, taisykles ar pan. Tačiau tikėtis iniciatyvos ar kūrybiškumo iš tokio kolektyvo sunku.
Kita grupė darbdavių išlaisvina žmogų ir jo kūrybiškumą bei gebėjimus. Rizikos suvaldymo požiūriu žmogus – labai sudėtinga rizika, nes nežinia, kaip jis pasielgs rytoj. Lengva prognozuoti technikos ar įrenginių veikimą, tačiau žmogus kartais būna neprognozuojamas. Vis dėlto tokiu atveju galima tikėtis daug geresnių veiklos rezultatų.
Kaip teigia vienas įmonės “Kitokie projektai” partnerių dr. Artūras Deltuva, pastaruoju metu ryškėja tendencija, kad įmonių vadovai stengiasi pereiti nuo dresuojančio ar disciplinuojančio santykio su darbuotojais prie labiau skatinančio atskleisti savo gebėjimus.
“Mes turime ir įrankių, kaip tai padaryti, ir savo požiūrį, koks tas santykis turėtų būti. Galutinis tikslas – savo organizacijoje visiškai atsiskleidęs žmogus”, – sako A.Deltuva, padedantis tokį kelią pasirinkusioms įmonėms.
Pasak jo, nuo greitai, daug ir pigiai reikia sugebėti persiorientuoti prie mažai, lėtai ir brangiai. Kai lemiamas pastarasis tikslas, tuomet dėmesys tenka žmogui, turinčiam savo valią ir nuomonę, kurio nepastumsi kaip baldo ar įrenginio. Užduotis tampa ir įdomesnė, ir sudėtingesnė. Tuomet įmonėje reikia keisti žmonių įpročius. Turint tokią užduotį būtina aiškiai suformuluoti tikslą ir žinoti, ką keisti.
Netgi gamybos įmonėse vadovai orientuojami išlaisvinti kolektyvo gebėjimus. Tokiose įmonėse vertinamas darbo našumas, ir šiuo požiūriu darbuotojo motyvacija labai svarbi. Juk kitaip neįmanoma priversti darbuotojo dirbti našiai.
“Tiesa, galima našumo pasiekti trumpam. Kurį laiką darbuotojas dega, tačiau perdega, spjauna ir išeina. Darbdavys skundžiasi, kad trūksta darbuotojų, o darbuotojai sako, kad toje įmonėje su jais nesiskaitoma. Įtraukdamas žmogų į darbo organizavimą, įrodydamas, kad jis geriausiai žino, ką reikia daryti, įžiebi jo užsidegimą, norą dirbti, kuris nedegina žmonių, bet stimuliuoja”, – sako įmonės partneris dr. Viktoras Keturakis, pabrėždamas, kad tai ir yra kelias didinti darbo našumą įmonėse.

Vidinė parengtis
Suglumę įmonių vadovai kreipiasi į verslo konsultantus matydami, kad vidinėje įmonės sanklodoje kažkas ne taip. Vadovas darbuotojui suteikia žinių, siunčia į kursus bei moko specialiųjų arba bendrųjų įgūdžių. Žinių ir įgūdžių suteikiama, bet norimo rezultato vis tiek nėra. “Tuomet ir ateinama prie trečiosios dalies, kuri svarbi rengiant žmones, – mes tai vadiname vidine parengtimi”, – savo veiklos metodą atskleidžia konsultantai.
Vidinė parengtis – tai kompetencijų dalis, kurią sudaro žmogaus santykis su savimi, darbdaviu, darbu, aplinka, jo motyvacija, nuostatos ir pan. Tai kritinis veiksnys, kai darbuotojas arba daro tai, ko iš jo tikimasi, arba ne. Jei ne, tuomet įmonėje didėja krizė.
“Kai suprantama, kad trūksta vieno ingrediento, kad įvyktų cheminė reakcija, pasitelkiamas vidinės parengties požiūris”, – sako A.Deltuva, pabrėždamas, kad žinojimas, kaip atpažinti vidinę parengtį, atėjo su ilgamete pačių konsultantų patirtimi, trunkančia jau apie 19 metų.
Individualią patirtį papildo mokslo tyrimais parengta metodika. Klientams pradėjo aiškėti, kad žmogiškųjų santykių kokybė irgi svarbi. Pastaruoju metu ji darosi netgi svarbesnė, aplenkianti atlyginimų ar teigiamų balansų kriterijus. Dirbant su vidine parengtimi reflektuojama tai, kas vyksta su pačiu savimi.

Žmogiškasis santykis turi apčiuopiamą vertę
Kita labai svarbi darbo įmonėse sritis – kokybiniai tyrimai. Vis labiau ima aiškėti, kad absoliučiais skaičiais realybės neįvertinsi. Įmonėse fenomenologinės tradicijos būdu atliekami kokybiniai tyrimai, kai domimasi, kaip tas įvykis atsispindi žmonių patirtyje, jų sąmonėje. Tai išanalizavę konsultantai gali padėti atpažinti vidinę parengtį įmonėje ir patarti.
Pasak pašnekovų, šiuo lietuvių atrastu metodu susidomėjo Islandijos nacionalinis universitetas ir Paduvos universitetas, Italijoje. “Kitokie projektai” yra tarptautinio tinklo “Via Experientia” (“Patyrimo kelias”) dalis.
Pasak “Kitokių projektų” partnerių, šiuolaikinė vadyba – gebėjimas pastebėti ne tik galutinį produktą, bet ir tai, kaip aš elgiuosi su žmonėmis, kokią savo darbo prasmę jaučiu, ar galiu jame iki galo atsiskleisti ir tuo uždegti kitus, kaip esu vertinamas viešojoje erdvėje.
Savo ruožtu konsultantai stengiasi patarti, kaip santykis tarp žmonių gali būti įdarbinamas gerąja prasme ir duoti didelę pridėtinę vertę.

Daugiau šia tema:
  • Nėra panašių straipsnių.
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...