2011 Gegužės 22

Norime tikėti, kad juodą kuiną galima nuplauti…

veidas.lt

"Moters savaitgalio" archyvas

Emocinis smurtas gali prasidėti ir … nuo suknelės, kurią vyras privers jus vilkėti. Paskui išgirsite, kad jūsų draugės – kvailos, humoro jausmas – prastas, o be jo, savo vyro, išvis esate niekas…

Kai buvote apsvaigusi nuo tauraus meilės jausmo, tikriausiai negalėjote įvardyti nė vieno savo išrinktojo trūkumo – angelas – ir taškas. Ir tik pagyvenusi su juo po vienu stogu pastebėjote, kad geroji būtybė turi kietą širdį, kalba tik liepiamąja nuosaka, manipuliuoja jūsų jausmais.

Gal ir nemalonu, bet faktas: po vestuvių (lagaminų sunešimo į bendrą butą) rožinius akinius kartais tenka padėti į stalčių. “Su Tomu gyvenu trečius metus. Beprotiškai jį myliu, todėl nesuprantu, kur dingo sparnai, su kuriais dar neseniai skraidžiau”, – svarsto neseniai trisdešimtmetį atšventusi Vilma. Gali būti, kad priežastis – labai paprasta. Tiesiog Tomas nėra tas žmogus, su kuriuo Vilmai reikėtų praleisti visą gyvenimą…

Kur čia šuo pakastas

Sakoma, kad laimingos yra tos moterys, kurioms pavyksta susirasti vyrą, atitinkantį visus jų reikalavimus. Tačiau reikėtų nepamiršti vieno dalyko: kiek dailiosios lyties atstovių, tiek ir skirtingų vyro idealų. Jeigu vienoms užtenka, kad jis negertų, nerūkytų ir laiku grįžtų namo, kitoms reikia, kad būtų gražus, protingas, išsilavinęs, turtingas, švelnus, žinotų, ko nori iš gyvenimo ir t.t. Kuklesnės sutuoktinės susitaiko su vyrų nuodėmėmis, optimistės ramina save mintimi: “Aš jį perauklėsiu…”, o drąsesnės papusto padus iškart, kai tik atsiveria akys…

Pasak psichologų, mūsų savijauta (ar santuokoje jaučiamės laimingos, ar ne) daugeliu atveju priklauso nuo to, ar išliekame laisvos (neprarandame savojo “aš”) ir ar kartu su vyru aptariame, kur yra ribos, kurių jam negalima peržengti. Pavyzdžiui, viena moteris tyliai kenčia šiurkštų partnerio elgesį, paklūsta jo valiai, nes “nieko čia tokio blogo”, o kita šventai įsitikinusi, kad žmogus, meiliai murktelėjęs: “Tu mano storuliuke…”, nepaisė ženklo “Stop”. Dar vienas svarbus dalykas – gebėjimas kalbėtis. Atvirai, ne užuolankom, be kaltinimų ir priekaištų. Nes, kaip sakoma, greičiau lazda sužaliuos, nei antroji pusė supras, kodėl tylite, pykstate ar liūdite.

! Tuo laikotarpiu, kai mūsų viduje plevena drugeliai, esame linkusios nepastebėti mylimo žmogaus trūkumų. Tiesiog labiau norime tikėti iliuzijomis, o ne faktais. Netgi tuomet, kai vidinis balsas šnabžda: “Oho, kaip šiurkščiai jis kalba su savo mama”, “Oho, vairuojančias moteris jis vadina mulkėmis…”, manome, tokių epitetų, kokiais mylimas žmogus apdovanoja kitas moteris, mes tikrai neišgirsime…

Psichologai sako, kad įsimylėjusios moterys ieško (ir, beje, randa) pateisinamų priežasčių, kodėl jų išrinktieji elgiasi netinkamai: “Vargšelis, jis augo nemylimas”, “Jis nemoka rodyti jausmų, nes mama buvo labai valdinga”, “Jis kelia balsą, nes … pati jam suteikiau progą taip elgtis” ir t.t. Kitaip tariant, teisiname meilės objektus savo pačių akyse, nes norime tikėti, kad juodą kuiną galima nuplauti… O kartais tampame aklos, kai šeimoje iš tikrųjų dedasi nelabai geri dalykai…

“Eik tu, kvaila višta!”

Sutuoktinis naudoja emocinį smurtą? Psichologų manymu, geriausia išeitis tokiu atveju – nutraukti destruktyvią partnerystę. Arba ginkite savo interesus, netoleruokite nesiskaitymo.

Vyras kelia pavydo scenas, kaltina visomis pasaulio nuodėmėmis, elgiasi nepagarbiai, nuvertina, verčia jaustis kalta, ignoruoja, demonstruoja valdžią, verčia atsiriboti nuo draugų ir t.t. O jūs pradėjote šventai tikėti, kad esate kvaila, negraži, niekam neįdomi ir nereikalinga, todėl stengiatės jam įtikti, prieš tardama gerai apgalvojate kiekvieną žodį ir dėl šventos ramybės savo nuomonę reiškiate vis nedrąsiau?

Kaip reikėtų elgtis? Pirmiausia nustokite manyti, kad dėl vyro išpuolių pati esate kalta – iš tikrųjų, degti iš gėdos turi jis, o ne jūs. Beje, psichologai sako, kad žmonės dažniausiai vartoja smurtą dėl nevisavertiškumo jausmo – tada jaučiasi išdidūs, kompensuoja savo bejėgiškumą.

Problemos neišspręsite, jeigu nutarsite būti gera, nuolaidi, visada atsuksite kitą skruostą ir tyliai lauksite, kol jūsų meilė jį pakeis. Labai kentėsite, o emociniu smurtu grįstas gyvenimas tęsis. Nebijokite išsakyti savo nuomonės – kad ir kokia ji būtų. Juk šeimoje abu turite būti lygiaverčiai partneriai, o ne vienas – mokytojas, kitas – nuolat klystantis mokinys. Stenkitės atgauti pasitikėjimą savimi, būtinai susiraskite naujos įdomios veiklos ir nepakluskite nurodymui pamiršti draugus, vakarėlius, teatrus ir kt. Jokiu būdu nekaltinkite savęs ir pasistenkite suprasti, kad ne jūs atsakinga dėl emocinį smurtą vartojančio sutuoktinio elgesio ir problemų. Nesigėdykite ieškoti psichologų pagalbos, o jeigu padėtis pasidarys nepakenčiama, pagalvokite ir apie tai, ar verta aukoti savo gyvenimą dėl žmogaus, kuris jūsų nevertina, negerbia.

“Mėlyna suknelė tau tinka labiau”

Jis vienintelis žino, kokie drabužiai jums tinka, visur kiša savo nuomonę, nes “labai jam rūpite…”

Jūsų gyvenimo partneris tikina žinąs, kaip turėtumėte gyventi, todėl nuolat jus kritikuoja, bando sumenkinti jūsų nuopelnus. Pavyzdžiui, užuot pagyręs naują juodą suknelę, pareiškia: “Juk sakiau, kad mėlyna tau tiko labiau.”

“Tomas nuolat mane pašiepia. Tai šukuosena – “bobiška”, tai nagų lakas turėtų būti rožinis, o ne raudonas, tai sijonas per trumpas, – tęsia pasakojimą Vilma. – Kartais supykstu, netgi apsiverkiu, bet manau, kad toks vyro elgesys – normalus. Juk stengiuosi dėl jo, vadinasi, Tomas turi teisę pasakyti, kas jam gražu, o kas ne…”

Noras patikti vyrui – suprantamas. Tačiau tai nereiškia, kad jis gali nuolat reikšti savo nepasitenkinimą ar, užuot gražiu žodžiu įvertinęs pastangas, jus pašiepia, ypač kitų žmonių akivaizdoje. Vyras, kuris gerai jaučiasi pakišęs sutuoktinę po padu, pirmiausia nutars pats išrinkti jai tinkamiausią suknelę, o paskui … uždraus matytis su draugėmis, klausytis patinkančios muzikos, piešti ar dekoruoti daiktus dekupažu… “Ar Tomas bando įtikinti, kad mano draugės – kvailos? Na, jis užsiminė, kad Asta ir Dalia daro man blogą įtaką”, – kiek pasvarsčiusi prisimena mūsų herojė Vilma.

Humoro jausmą turintys sutuoktiniai mėgsta patraukti vienas kitą per dantį – tai normalu. Sunerimti reikia tuomet, jeigu vyras geriau už jus žino, kokias knygas turėtumėte skaityti (“Tempi namo visokį šlamštą”), kokius filmus nuomotis (“Kada nustosi žiūrėti tas kvailas romantines komedijas?”), kokius drabužius vilkėti, su kuo draugauti, kaip mąstyti, kaip juoktis ir t.t.

“Kai susitinkame su draugais, Tomas nuolat pasakoja istorijas iš serijos “Mano žmona ir vėl apsikvailino”, – toliau savo istoriją pasakoja Vilma. – Anądien mano draugai sužinojo, kad degalinės darbuotojo paklausiau, kuo dyzeliniai degalai skiriasi nuo benzino ir kad nusipirkau per ankštą palaidinę, kuri išryškino visus tris mano “gelbėjimosi ratus”. Bičiuliai kikeno net už pilvų susiėmę, o man norėjosi skradžiai žemę prasmegti…”

Patyčios, pašaipos, “linksmi” antrosios pusės komentarai santykių tikrai nepagerina. Beje, dauguma pašaipūnų, kurie nenulaiko liežuvio už dantų, turi puikų humoro jausmą, todėl atrodo, kad kritikuoja draugiškai, tarsi linkėdami gero… Tokiu atveju mėginimą kontroliuoti nesunku sumaišyti su meile, rūpesčiu ir dėmesiu…

! Beje, gali būti, kad vyras iš tiesų nelabai tvirtai jaučiasi šalia jūsų arba nepasitiki savimi būdamas tarp kitų žmonių. Pašiepdamas jis mėgina atsigriebti bent prieš jus…

“Privalai manimi pasirūpinti”

Jūsų gyvenimo partneris – vargšas, todėl jūs privalote jį gelbėti. Prisipažinote, kad mylite, vadinasi, iš savo žodyno privalote išbraukti žodį “ne”.

Kodėl jis vargšas? Nes aria nuo ryto iki vakaro arba užaugo šeimoje, kur jo niekas nesuprato, dirba su žmonėmis, kurie žemina ir t.t. Vyras mano, kad jūsų pareiga – apgaubti jį rūpesčiu, glostyti, gelbėti… Kitaip tariant, mylite, vadinasi, turite pareigų. Jeigu pareiškiate, kad privalote pasirūpinti ir savo reikalais, įkandin išgirstate graudžių žodžių trelę: “Taip ir žinojau, kad negaliu tavimi pasikliauti”, “Aš dėl tavęs tiek gero padariau, o tu kaip atsidėkoji?” ir t.t.

Žmogus, iš kurio nuolat girdite “Ach” ir “Oi”, tiesiog bando pažadinti jūsų kaltės jausmą. Blogiausia, kad jam pavyksta – galiausiai patikite, kad esate kietaširdė egoistė ir savimyla. “Vieną dieną užsirašiau į kirpyklą. Deja, Tomas persišaldė ir liko namie. Kadangi pats negalėjo niekur išeiti, pareiškė, kad po darbo privalau užsukti pas jo mamą, paimti filmą iš nuomos punkto, draugams padėti išsirinkti sofą, nes jis žadėjo, o paskui skubėti namo, nes jis nemėgsta būti vienas, kai blogai jaučiasi. Savo reikalus teko pamiršti”, – dar vieną epizodą iš savo gyvenimo prisiminė Vilma.

Ar tenkinti partnerio norus – blogai? Žinoma, kad ne. Tačiau tai reikia daryti savo noru, o ne per prievartą. Negerai, jeigu pasirinkusi kirpyklą būsite nubausta: vyras nekalbės visą savaitę, kaltins, kad palikote jį vieną nelaimėje arba šaipysis iš jūsų naujos šukuosenos.

Kodėl jis taip elgiasi? Gali būti, kad nepakenčia jūsų savarankiškumo arba tiesiog yra egoistas, tegalvojantis apie save. Kaip turėtumėte elgtis? Nedarykite jokių kompromisų, neatsisakykite savo reikalų, jeigu nėra tikrai rimtos priežasties. Ir negalvokite, kad elgiatės blogai, antraip jausitės auka. Ar to norite?

Rūta Staučytė

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...