2010 Spalio 16

Apdovanojimai

Nobelio premijos – už stereotipų laužymą

veidas.lt

Praėjusią savaitę jau paskelbti penki iš šešių 2010-ųjų Nobelio premijos laureatų, kurių nuopelnai verčia aukštyn kojomis įsisenėjusius stereotipus.

Nors finansų krizė gerokai sumažino Nobelio fondo vertę, o mokslininkai, literatai, medikai ar ekonomistai pastaruoju metu plušėjo ekonominio nuosmukio sąlygomis, Nobelio premijos neprarado savo prestižo, o vertų jas gauti pretendentų tik padaugėjo. Tačiau daugiausiai ginčų ir diskusijų teikiant šiųmečius apdovanojimus kyla ne dėl to. Tiesiog Nobelio premijas šiemet gauna stereotipus laužančios, senas nuostatas griaunančios ir dėl to ne tik pagyrų, bet ir daug kritikos sulaukiančios asmenybės.

Prieštaringi vertinimai

Pati pirmoji premija už laimėjimus medicinos srityje šiemet atiteko mokslininkui, kurio veikla vieniems kelia susižavėjimą ir dėkingumą, o kitiems – pasipiktinimą ir pasibjaurėjimą.

Ši premija skirta fiziologui iš Jungtinės Karalystės Robertui Edwardsui, įvertintam “už apvaisinimo in vitro išplėtojimą”. Viena vertus, jo veikla milijonams porų visame pasaulyje padėjo susilaukti vaikų “iš mėgintuvėlio”: Nobelio premijos komisijos išplatintame pranešime teigiama, kad dirbtinio apvaisinimo metodas pasauliui dovanojo beveik keturis milijonus naujagimių, kurių dalis dabar jau patys yra susilaukę palikuonių.

"Veido" archyvas

Medicinos mokslininkas R.Edwardsas įvertintas už “apvaisinimo in vitro išplėtojimą”

Sprendimą R.Edwardsą apdovanoti Nobelio premija su didžiausiu džiaugsmu sutiko ir pirmasis pasaulyje vaikas “iš mėgintuvėlio” – 32 metų britė Louise Brown. “Fantastiška žinia. Ir aš, ir mama labai džiaugiamės, kad R.Edwardsas sulaukė pelnyto pripažinimo”, – praėjusią savaitę sakė jauna moteris, kurią vos gimusią ant rankų vienas pirmųjų paėmė būtent R.Edwardsas.

Kita vertus, daugybė gyventojų pasisako prieš apvaisinimą mėgintuvėlyje, tad R.Edwardso įvertinimas Nobelio premija kelia ir nemažai pasipiktinimo. Pavyzdžiui, savo nuomonę šiuo klausimu jau pareiškė Vatikanas.

R.Edwardso pasirinkimas yra visiškai nederamas”, – teigia Vatikanui medicinos etikos klausimais atstovaujantis Popiežiškosios gyvybės akademijos vadovas Ignacio Carrasco de Paula. “Jeigu ne R.Edwardsas, nebūtų rinkos, kurioje parduodama milijonai kiaušialąsčių, taip pat pasaulyje nebūtų daugybės gemalų pilnų šaldiklių, – pridūrė dvasininkas. – Geriausiu atveju jie perkeliami į gimdą, tačiau labiausiai tikėtina, kad jie bus apleisti arba sunaikinti. Tai problema, už kurią atsakingas naujasis Nobelio premijos laureatas”.

Dar daugiau triukšmo šiemet kilo dėl Nobelio taikos premijos. Ir jau ne tik tarp paprastų gyventojų, bet ir aukštosios politikos sluoksniuose.

Po pernai daug ginčų ir nuostabos sukėlusio, neretai subjektyviu vadinto sprendimo Nobeliu už taiką apdovanoti dar nieko apčiuopiamo nuveikti nespėjusį, ką tik išrinktą JAV prezidentą Baracką Obamą šiemet ta pati komisija kaltinama kurstanti politinę nesantaiką. Mat analogiškas apdovanojimas šiemet skirtas Kinijos išdaviku vadinamam ir šiuo metu kalinamam disidentui Liu Xiaobo. Beje, ne todėl, kad jis nevertas premijos, o todėl, kad jo apdovanojimą griežtai smerkia Kinija.

"Veido" archyvas

Taikos propaguotojas Liu Xiaobo apdovanotas už “kovą dėl pagrindinių žmogaus teisių Kinijoje”

Nors Norvegijos parlamento paskirta komisija įvertino kiną už “ilgą ir neprievartinę kovą dėl pagrindinių žmogaus teisių Kinijoje”, pati Kinija teigia, kad Liu Xiaobo veikla “kardinaliai priešinga Nobelio taikos premijos tikslams”.

Iš tiesų šis intelektualas, antikomunistas ir kovotojas dėl žmogaus teisių Kinijoje kalinamas jau penktą kartą ir į laisvę išeis tik 2020-aisiais. Šį kartą jis nuteistas už tai, kad 2008-aisiais pasirašė deklaraciją, kuria skatinama siekti daugiau žodžio ir minties laisvės, mažiau suvaržymų ir demokratiškų rinkimų. Tad akivaizdu, kad Kinijoje šių metų taikos premija sulaukė itin neigiamos politikų reakcijos.

Politikos nestinga ir kalbant apie šių metų literatūros premijos laureatą. Juo tapo su G.G.Marquezu, J.L.Borgesu, J.Cortazaru lyginamas rašytojas iš Peru Mario Vargas Llosa, pagerbtas už “galios struktūrų kartografiją ir individo pasipriešinimo, maišto bei pralaimėjimo kandžius vaizdinius”.

"Veido" archyvas

Literatas M.Vargas Llosa pagerbtas už “galios struktūrų kartografiją ir individo pasipriešinimo, maišto bei pralaimėjimo vaizdinius”

Beje, į lietuvių kalbą išverstos dvi jo knygos – “Bjaurios mergaitės išdaigos” bei “Tetulė Chulija ir rašeiva”, tačiau jis yra daugiau kaip penkiasdešimties knygų ir teatro kūrinių autorius, literatūros kritikas, žurnalistas ir, žinoma, politikas, 1990-aisiais kėlęs savo kandidatūrą Peru prezidento rinkimuose. Štai kodėl nė kiek nenuostabu, kad jis turi ir nemažai oponentų, kaltinančių jį subjektyvumu. Be to, daug kam nepatinka N.Vargas Llosos kūriniuose atvirai reiškiama kritika nacionalistams ar pritarimas, tarkime, narkotikų legalizavimui.

Laužantys mokslo stereotipus

Chemijos ir fizikos srityse šiemet Nobelio premijomis apdovanoti mokslininkai pelnytai vadinami stereotipų laužytojais ar mokslo stebukladariais.

Premija už laimėjimus chemijos srityje praėjusį trečiadienį skirta Richardui Heckui iš Jungtinių Valstijų ir japonų mokslininkams Ei-ichi Negishi bei Akirai Suzuki. Visi trys jie atrado visiškai naujo tipo jungtis tarp anglies atomų. Pasak premiją skyrusios komisijos, šis atradimas atveria naujas galimybes kuriant ne tik įvairias chemines medžiagas, bet ir vaistus.

"Veido" archyvas

Chemikai R.Heckas, E.Negishi bei A.Suzuki atrado visiškai naujo tipo jungtis tarp anglies atomų

Pavyzdžiui, mokslininkų sukurtas metodas naudojamas dirbtinai gaminant preparatą diskodermolidą, kuris tikriausiai gali būti naudojamas vėžiui gydyti. Jei vaisto veiksmingumas bus patvirtintas, iš esmės šių metų Nobelio laureatai bus naujos vaistų eros pradininkai.

Ateities medžiagą iš kitokios struktūros anglies sukūrė ir šių metų Nobelio premijos už fizikos mokslo laimėjimus laureatai Andre Geimas ir Konstantinas Novosiolovas. Jie sukūrė medžiagą grafeną – artimą grafito giminaitį, kuris dabar yra ploniausia ir stipriausia nanomedžiaga pasaulyje. Tai beveik visiškai skaidri, gera elektros ir šilumos laidininkė, kurią ateityje bus galima pritaikyti jautriųjų ekranų, apšvietimo skydų ar saulės baterijų gamyboje.

"Veido" archyvas

Fizikai A.Geimas ir K.Novosiolovas sukūrė “ateities medžiagą” grafeną

Be to, ekspertai tikisi, kad grafenas gali pakeisti iki šiol iš silicio gaminamus puslaidininkius, o tai kompiuterinių sistemų inžinieriams leistų padidinti puslaidininkių prietaisų galią, juos dar labiau sumažinti, tačiau išvengti darbinės temperatūros padidėjimo.

“Grafenas gali pakeisti jūsų gyvenimą taip, kaip kažkada pakeitė plastikas. Tai nuostabu”, – taip atradimą vertina pats A.Geimas.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...