2013 Rugpjūčio 21

Kęstutis Daukšys

“Nesiderėdama su „Gazpromu“ Lietuva mokėjo didžiulę kainą”

veidas.lt

Seimo Energetikos komisijos pirmininkas Kęstutis Daukšys atmeta priekaištus valdančiajai koalicijai dėl energetinės politikos neturėjimo ir tikina, kad derybose su koncernu „Gazprom“ paaiškės, ar įmanoma sumažinti dujų kainą Lietuvos vartotojams, neatsisakant strateginių siekių.
Apie tai pokalbis su K.Daukšiu.

VEIDAS: Nuo Seimo rinkimų praėjus beveik dešimčiai mėnesių, kaip vertinate valdančiosios koalicijos sprendimus energetikos srityje? Ar sutinkate su kritika, esą naujoji valdančioji koalicija net neturi aiškios energetikos strategijos?
K.D.: Ši valdančioji koalicija labai aiškiai apsibrėžė veiklos strategiją: užtikrinti strateginių energetikos sektoriaus projektų užbaigimą, konkurencingos biokuro ir atsinaujinančių išteklių energetikos plėtrą, elektros ir dujų jungčių projektų su Lenkija ir Švedija tęstinumą, suskystintų gamtinių dujų terminalo Klaipėdoje statybą, energijos taupymo programos ir ES Baltijos energetikos rinkos jungčių plano (angl. BEMIP) įgyvendinimą. Pasirengta ir visapusiškai įvertinti atominės energetikos perspektyvas. Todėl, jeigu kritikai būtų objektyvūs, pripažintų, kad daugeliu energetikos sektoriaus klausimų matoma pažanga: galbūt dar nėra galutinio rezultato, bet be lozungų judama į priekį.
Jai kalbame apie suskystintų dujų terminalą, pasirašytos sutartys su rangovais, kurie bus atsakingi už terminalo projektavimą ir statybą. Beje, buvo pakeista prieštaringai vertinta 25 proc. taisyklė, kai visi dujų vartotojai Lietuvoje būtų privalėję ketvirtadalį reikalingo dujų kiekio įsigyti per terminalą. Dabar įtvirtinta nauja schema yra geresnė, nes sumažina įpareigojimus vartotojams.
VEIDAS: Kokie projektai artimiausiu metu bus svarbiausi siekiant pagerinti Lietuvos energetikos padėtį: sumažinti kainas, užtikrinti tvarų žaliavų tiekimą ir energijos gamybą, sumažinti priklausomybę nuo monopolinių tiekėjų?
K.D.: Elektros energetikos sektoriuje viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) mokesčio tarifas nuo 4,73 ct/kWh 2010 m. padidėjo iki 7,04 ct/kWh 2012 m. Didžiausią įtaką tam turėjo elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių išteklių plėtra, termofikacinių elektrinių bei Lietuvos elektrinės elektros energijos gamybos sąnaudų didėjimas – visos sritys, kurių reguliavimo nekontroliavo tuometinė Energetikos ministerijos vadovybė.
Vienas pirmųjų darbų, kurių ėmėsi ši koalicija, – sumažino Lietuvos elektrinės kvotą nuo 1,53 iki 0,9 TWh., išlaikant pakankamą saugumo sistemos lygį. Ir toliau atsakingai vertinsime Lietuvos elektrinės kvotą, kad vartotojams nebūtų užkraunamos nereikalingos veiklos padengimo išlaidos.
Nepamirškime, kad, atsižvelgiant į Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo netobulumo sąlygotą saulės energijos elektrinių plėtrą, buvo susidariusi kritinė situacija, kai pateikta paraiškų instaliuoti beveik 500 MW saulės energijos elektrinių. Tai būtų pareikalavę papildomai apie 500 mln. Lt subsidijų kasmet, o elektros kaina būtų išaugusi 5 ct/kWh. Priimtos šio įstatymo pataisos leido to išvengti.
Faktai akivaizdūs: buvęs energetikos ministras ir jo komanda labai akivaizdžiai atstovavo vienos pusės – saulės elektros gamintojų ir su šiuo sektoriumi susijusio verslo interesams, o nuo didelių šildymo kainų kenčiantys paprasti vartotojai buvo pamiršti: jokių pertvarkų šilumos ūkyje, jokių derybų su „Gazpromu“.
VEIDAS: Kokios objektyvios ir subjektyvios aplinkybės, jūsų manymu, lemia faktą, kad dujų kainos Lietuvoje yra vienos didžiausių Europoje?
K.D.: Pagrindinės priežastys – šaltinių diversifikavimo nebuvimas ir buvusios Vyriausybės nesugebėjimas arba nenoras derėtis su dujų tiekėjais. Didmeninė gamtinių dujų tiekimo kaina Lietuvoje yra antra didžiausia mokama už gamtines dujas ES. Importuojamos gamtinės dujos 2010–2012 m. Lietuvoje pabrango iki 50 proc., bet tai nepaaiškinama rinkos sąlygomis, nes dujų kaina Europoje šiuo laikotarpiu kilo vos 26,8 proc.
VEIDAS: Pastaruoju metu daug kalbama apie slaptas Vyriausybės derybas su “Gazpromu” dėl kainų sumažinimo, tačiau nuolaidos esą įmanomos tik tuo atveju, jei Lietuva atsiims ieškinį iš Stokholmo arbitražo teismo. Koks, jūsų manymu, derybų su “Gazpromu” ir galimos naujos ilgalaikės dujų tiekimo sutarties pasirašymo santykis su Lietuvos ir ES siekiais diversifikuoti energetikos žaliavų šaltinius?
K.D.: Nepaisant to, kad gamtinių dujų kaina energetikos sektoriuje yra esminis veiksnys, per pastaruosius ketverius metus nebuvo jokio bandymo derėtis dėl dujų kainų mažinimo. Taip pat nebuvo imtasi jokių aktyvių veiksmų, kad dujos į Lietuvą nebūtų importuojamos iš vienintelio išorinio dujų tiekėjo „Gazprom“. Buvusi ministerijos vadovybė neužtikrino, kad „Lietuvos dujos“ atstovautų vartotojų, o ne vien „Gazpromo“ interesams.
Pripažinkime, kad energetikos sektorius 15-osios Vyriausybės valdymo laikotarpiu tapo politinių deklaracijų įkaitu: prisidengiant Lietuvos energetinės nepriklausomybės idėja ir siekiant trumpalaikės populistinės naudos, buvo priimta daug skubotų sprendimų, o Lietuvos energetinė priklausomybė nuo vienintelio tiekėjo tik stiprėjo. Dabar buvo pradėtas realus dialogas su „Gazpromu“. Tegu derybininkai baigia savo darbą, o tada ir kalbėkime, ar tai nauda „Gazpromui“ ir nuostoliai Lietuvos žmonėms, ar išsiderėta reali nuolaida, kurią pajus kiekvienas vartotojas.
VEIDAS: Kokią vietą energetikos sistemoje ši valdančioji koalicija numačiusi biokurui ir atliekų deginimui?
K.D.: Tikimės, kad didžiausią postūmį mažinti šilumos kainas duos Nacionalinės šilumos ūkio plėtros programos įgyvendinimas ir ES struktūrinės paramos skyrimas. Ši programa nustatys ilgalaikes šilumos gamybos bei perdavimo plėtros kryptis. Iki 2020 m. planuojame ir spartų šilumos tinklų atnaujinimo procesą, kuriam numatytas ne mažiau kaip 250 mln. Lt ES struktūrinės paramos poreikis. Viliamės, kad tai padės vidutinę šilumos kainą šalyje sumažinti iki 30–35 proc.
Didžiausią naudą pajus tie miestai, kurių centralizuotos šilumos gamyboje naudojamos daugiausia gamtinės dujos, pvz., Anykščiai, Prienai, Trakai, Pakruojis, Joniškis, Šalčininkai, Kaunas, Druskininkai, Palanga, Vilnius, Marijampolė, Jonava, Klaipėda, Visaginas. Ilgalaikis įstatyme užsibrėžtas tikslas – kad atsinaujinantis vietinis kuras bendrame balanse iki 2020 m. sudarytų ne mažiau kaip 60 proc.
VEIDAS: Prezidentė Dalia Grybauskaitė ne kartą kritiškai atsiliepė apie valdančiosios koalicijos neapsisprendimą dėl atominės elektrinės statybos. Tad kada apsispręsite?
K.D.: Norėčiau užduoti kitą klausimą: o koks palikimas buvo paveldėtas? Kiek kainavo skubėjimas ir nesugebėjimas paaiškinti visuomenei, kokia yra situacija?
Ši koalicija deklaravo, kad projektą reikia dar kartą įvertinti visais aspektais: finansiniu, inžineriniu, branduolinės saugos. Tik tuomet, įvertinus ir referendumo rezultatus bei pasitarus su projekto partneriais, turi būti priimtas galutinis sprendimas.
Priminsiu, kad, darbo grupės nuomone, naujos AE projektas Lietuvoje galimas tik įgyvendinus papildomas sąlygas: turi būti sutartimi įteisintas regioninių partnerių dalyvavimas užtikrinant projekto įgyvendinimo išlaidų, atsakomybės ir rizikos pasidalijimą, visi projekto investuotojai turi užtikrinti maksimalų projekto finansavimą mažiausiomis sąnaudomis iš tarptautinių finansinių institucijų, taip pat turi būti užtikrintas išsamus visuomenės informavimas. Projektas turi būti įgyvendinamas naudojant moderniausias ir praktiškai pasiteisinusias branduolines technologijas.
Vyriausybė pritarė darbo grupės išvadoms ir pavedė energetikos ministrui parengti veiksmų planą, siekiant iki šių metų spalio 1 d. priimti sprendimą dėl projekto įgyvendinimo bendrovės įkūrimo.

K.Daukšys tikisi, kad dėl naujų įstatymų ir projektų šilumos kaina Lietuvos vartotojams gali sumažėti iki trečdalio

 

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentarai (1)

  1. Viktorija Viktorija rašo:

    Mano vardas yra Mis Viktorija
    Mačiau jūsų profilį dabar ir pasiimti susidomėjimą draugus pasidalinti svarbią diskusiją su jumis, kreipkitės man laišką
    (elliotvictoria60@yahoo.co.uk) už
    vaizdas geras


Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...