2014 Spalio 24

Enrico Colombatto

Nemokamų pietų nebūna: jei universitetas nori augti, turi rasti pinigų

veidas.lt

Italijos Turino universiteto ekonomikos profesorius Enrico Colombatto duodamas interviu „Veidui“ pasakoja apie aukštojo mokslo problemas – nepamatuotas universitetų rungtynes, lengva ranka žarstomus diplomus, darbdavių alibi, diplomų, bet ne žinių kūrimu paremtą universitetų finansavimą ir studentus, kurie neskaito laikraščių. Tad apie artimiausią penkmetį aukštojo mokslo srityje E.Colombatto nekalba optimistiškai, tačiau tikina, kad netrukus pamatysime tai, kas ir išspręs dalį problemų, – verslo įmonių įkurtas švietimo įstaigas.

Gabija Sabaliauskaitė

VEIDAS: Kas vyksta Europos aukštojo mokslo erdvėje, su kokiomis problemomis susiduria universitetai?

E.C.: Europos universitetai nedaro nieko ypatinga. Mano galva, universitetas yra mokslas ir studijos. Vadinasi, reikia sukurti žinias ir jas perduoti studentams. Vis dėlto manau, kad akademinis personalas vargiai tų žinių studentams suteikia. Be to, nors universitetai sureikšmina mokslinę veiklą ir aktyviai ją vykdo, kartais, ypač socialinių mokslų srityje, ji kelia klausimų. Nesakau, kad ji yra bloga arba gera, tiesiog darbai, ypač socialinių mokslų, yra abejotinos kokybės ir nepadeda mums suprasti, kas iš tiesų vyksta pasaulyje.

Jei kalbėsime apie mano profesiją – ekonomiką, esu įsitikinęs, kad didžioji dalis ekonomikos studijų, kurias šiandien vykdo universitetai, nėra naudingos praktiškai. Prisiminkime, kaip ekonomikos profesoriai siūlė kovoti su krize. Ko jie mokė studentus? Ogi pasakojo apie modelius ir principus, bet ta teorija niekada nepasitvirtino realybėje. Norėčiau, jog studentus mokytume reikalingų dalykų ir siųstume jiems teisingą žinią, kad neparengtume siauro mąstymo ekonomistų.

Jei kalbėsime apie bendrąją švietimo politiką, manau, kad jos kūrėjai ir strategai stengiasi gerinti aukštojo mokslo kokybę skirdami finansavimą, kurį lemia kelių parametrų rinkinys. Tarkime, daugiausiai studentų parengiantis universitetas gauna daugiausiai lėšų. Tačiau taip skirstant pinigus remiamas ne žinių, bet diplomų kūrimas. Taigi visai gali būti, kad dėl tokio finansavimo mes nusitaikėme į žemesnius aukštojo mokslo standartus.

VEIDAS: Ar turite pasiūlymų, kaip spręsti, ko gero, ne vienam Europos universitetui aktualias problemas?

E.C.: Valstybė turi atsiriboti nuo aukštojo mokslo, universitetų nereikia reguliuoti, kad jie patys galėtų rungtyniauti. Mano nuomone, mokslas negali būti nemokamas, tačiau suprantu, kad daugelis žmonių mano kitaip. Taigi, jei valstybė iš tikrųjų nori remti švietimą, reikia finansuoti studentus, bet ne aukštąsias mokyklas. Tada studentai pasirinks geriausius šalies ar užsienio universitetus, kurie, jų manymu, bus tinkamiausi karjerai ir ateičiai.

Kitas naudingas dalykas (beje, manau, kad netolimoje ateityje pamatysime, kaip jis veikia praktiškai) yra verslo įmonių įsteigti universitetai. Esu įsitikinęs, kad darbdaviai pagaliau turėtų prisiimti atsakomybę ir pradėti kurti savo mokyklas. Tai gali būti technologijų universitetai ar bet kokios kitos institucijos, kurių pobūdį nuspręstų rinka.

Žinoma, kad privatus kapitalas – kompanijos ar jų asociacijos pradėtų steigti savo švietimo įstaigas, pirmiausia reikia dereguliuoti sistemą, nors vyriausybės imasi dar didesnės jos kontrolės. Taigi, jei norime geriau išsilavinusio jaunimo, turime dereguliuoti bei privatizuoti aukštąjį mokslą ir paskatinti verslą steigti savo institucijas.

VEIDAS: Ar toks modelis įmanomas visur? Juk tam reikia verslo, kuriančio didelės vertės produktus.

E.C.: Nesakau, kad kiekviena šalis, miestas ar provincija turi kurti aukštąsias technologijas. Šito mes nežinome. Bet žinome tai, kad niekas kitas geriau už verslą nenuspręs, kokių žmonių jam reikia. Jei kompanijos tvirtina norinčios gerų specialistų, galima jų paklausti, kodėl jos neįsitraukia į mokslą ir nesusikuria tokių žmonių, kokių joms reikia. Žinoma, verslo atstovai gali pateikti a, b, c, ir d atsakymų variantus, kodėl jie šito nedarys, tačiau nereikia suteikti jiems alibi. Ir dabar jie turi daug pasiaiškinimų, kuriais gali dangstytis. Pavyzdžiui, verslas sako, kad neturi rinkos kuriems nors specialistams, tačiau tai – kompanijos problema, dėl kurios negalima kaltinti studentų ar jų išsilavinimo.

Be to, rinka globali. Studentai gali mokytis Vokietijoje, Prancūzijoje, JAV ar bet kur, kur jie gautų gerą išsilavinimą. Kodėl mokesčių mokėtojai turi mokėti už netikusius mokslus?

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-41-2014-m arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje

Daugiau šia tema:
  • Nėra panašių straipsnių.
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Koks kriterijus Jums yra svarbiausias, renkantis partiją, už kurią balsuosite Seimo rinkimuose?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...