2012 Spalio 16

Nemokamos televizijos laikai baigiasi

veidas.lt


Spalio pabaigoje šalyje ruošiantis išjungti analoginę antžeminę televiziją, susikirto monopolininko Telecentro ir transliuotojų interesai. Kas teisus šiame konflikte ir ar dėl to nenukentės žiūrovai?

Analoginės televizijos išjungimui Lietuva, vykdydama įsipareigojimus Europos Sąjungai, pasirengė neblogai: skaitmeninės televizijos tinklas sukurtas laiku – jis aprėpia maždaug 90 proc. Lietuvos teritorijos, tiesa, kai kur signalo kokybė dar gana prasta (tokių nusiskundimų transliuotojams yra tekę girdėti net iš vilniečių).
Kad ir kaip būtų, dauguma Lietuvos gyventojų spalio 29-ąją išjungus analoginę antžeminę televiziją jokių pokyčių nepajus, o ypač tie, kurie žiūri mokamą televiziją (yra kabelinės, IPTV, palydovinės ar kito tipo televizijos abonentai). Prognozuojama, kad iš viso be televizijos liks kelios dešimtys tūkstančių šeimų kaimiškose vietovėse, laiku nepasirūpinusių skaitmeninės televizijos įdiegimu. Tačiau įsigiję priedėlį ar pasistatę reikiamą anteną, dauguma šių gyventojų televiziją vėl galės matyti.
Daugiau nerimo kelia viešumon iškilęs valstybės valdomos įmonės AB Lietuvos radijo ir televizijos centro (Telecentro), kuriai dar nuo sovietmečio priklauso pagrindinė televizijos ir radijo programų siuntimui būtina infrastruktūra, bei transliuotojų (televizijų) konfliktas, mat iš pastarųjų jau pasigirdo grasinimų, kad dėl to gali sumažėti nemokamų televizijos kanalų. Ar tai išties realu ir kokios tikrosios šios nesantaikos tarp monopolininko ir transliuotojų priežastys?

Telecentras netenka milijoninių pajamų

Transliuotojai ir dar kelios įmonės, perkančios iš Telecentro TV signalo siuntimo bei įrangos laikymo paslaugas, jau kuris laikas svaido akmenis į esminę infrastruktūrą šiame versle valdančios įmonės, kurios akcijos priklauso valstybei, daržą. O ši įnirtingai ginasi, atmesdama visus jai metamus kaltinimus. Tiesa, ir vieni, ir kiti kol kas nepateikė jokių svaresnių faktų bei argumentų.
Transliuotojai, išsiuntinėję pareiškimus aukščiausiems šalies vadovams ir kontrolės institucijoms, pirmą kartą taip vieningai prabilo apie tai, apie ką iš esmės kalbama jau seniai: kad Telecentras, valstybei priklausanti įmonė, didžiąją dalį infrastruktūros pasistačiusi būtent valstybės lėšomis, piktnaudžiauja savo monopolininko padėtimi.
Paprasčiau tariant, lupikauja – nustato nepagrįstai dideles paslaugų kainas, nes puikiai supranta, kad transliuotojai neturi kur dingti, juk kito pasirinkimo tiesiog nėra. Arba kaišioja pagalius į ratus, visomis išgalėmis mėgindama užkirsti kelią naujų žaidėjų atėjimui į televizijos ir radijo siuntimo paslaugų rinką.
Šį vajų transliuotojai pakėlė sužinoję apie Telecentro ketinimus netrukus didinti TV siuntimo ir kitų paslaugų įkainius. Jie įtaria, kad Telecentras tiesiog ieško būdų, kaip pasididinti pajamas, kurios nutraukus analoginės TV siuntimą smarkiai sumažės. Tiesa, kilus triukšmui Telecentro vadovas Gediminas Stirbys patikino, jog šiemet jokie įkainiai didinami nebus, o bendros TV transliuotojų patiriamos išlaidos už įvairias įmonės teikiamas paslaugas po analoginės antžeminės televizijos išjungimo, pasak jo, sumažės net 40–70 proc., tai esą sudarys ne vieną milijoną litų (daugiausia dėl to, kad transliuotojams nebereikės pirkti besidubliuojančių analoginės TV siuntimo paslaugų).
Telecentro vadovybė kol kas atsisako pateikti informaciją dėl ateinančių metų įkainių, dėl kurių labiausiai ir nuogąstauja transliuotojai. Be to, nedetalizuoja ir to, kaip apskritai tikisi toliau verstis, nes juk kai bus atsisakyta analoginės antžeminės televizijos, bendrovė, maždaug dviem trečdaliais sumažėjus siuntimo paslaugų, neteks milijoninių pajamų. „Bendrovė optimizuoja savo veiklą, kad sumažintų jos sąnaudas, ir plečia paslaugas, kad didintų pajamas. Tikrai nėra tikslo nepagrįstai kelti kainų užsakovams“, – kol kas tik labai aptakiai apie įmonės optimizavimo planus kalba Telecentro direktorius G.Stirbys.
Užtat transliuotojams, priverstinai perkantiems iš įmonės TV siuntimo paslaugas, susidarė visiškai kitoks įspūdis.

Skaitmeninės transliacijos pigesnės, bet kainos nemažės

LRT televizijos direktorius Rimvydas Paleckis įtaria, jog išjungus analoginę televiziją Telecentras, nebegalėdamas išlaikyti šitokios milžiniškos infrastruktūros ir maždaug keturių šimtų darbuotojų, bet nenorėdamas prarasti status quo, gali mėginti dalį sąnaudų perkelti į naujos paslaugos teikimą – tai yra skaitmeninį transliavimą. „Tai dar neoficiali informacija, bet yra rimto pagrindo taip manyti, todėl norime užbėgti įvykiams už akių. Gal ši reakcija privers įmonę susitvarkyti kitais būdais“, – tikisi R.Paleckis.
Kol nėra aišku, iš kokių naujų paslaugų Telecentras ketina kompensuoti savo prarastas pajamas (nes ši informacija slepiama), tokių įtarimų iš tiesų gali kilti. Savo planų dėl 2013 m. paslaugų įkainių įmonė taip pat nepateikia. Ar jie tikrai didės, dar nepatvirtinta, bet kad tikrai nemažės, abejonių beveik nekyla, nors skaitmeninės TV siuntimas iš esmės atsieina gerokai pigiau nei analoginės.
Kaip teigia Telecentro atstovė Gintarė Rimkuvienė, siuntimo įkainiai negali būti mažinami, nes nemenką jų dalį sudaro įmonės patirtos sąnaudos kuriant skaitmeninių paslaugų infrastruktūrą, be to, jie esą nedidinti jau daug metų ir yra gerokai mažesni nei daugelyje Europos šalių.
Vis dėlto LRT televizijos direktoriui R.Paleckiui buvo labai keista, kad Telecentras šiemet pralaimėjo LRT skelbtą viešųjų pirkimų konkursą statyti naują nacionalinio transliuotojo skaitmeninį antžeminį tinklą, nes pasiūlė didesnę kainą nei laimėjusi bendrovė „SATV Network“. Nors ši įmonė diegdama tinklą neišvengiamai naudosis dalimi to paties Telecentro infrastruktūros, tai yra perpirks iš jos dalį teikiamų paslaugų. Priežastis ta pati – niekas kitas tokios infrastruktūros neturi.
Nepaisant to, „SATV Network“ viešųjų pirkimų konkurse sugebėjo pasiūlyti palankesnes sąlygas – mažesnę kainą – nei pats infrastruktūros šeimininkas Telecentras. „Lietuvos radijo ir televizijos centras turėjo visas galimybes mums tą tinklą pastatyti, bet kelią užkirto jų nelankstumas. Aiškiai buvo matyti įmonės nuostata, kad niekur mes be jų nedingsim, nieko nepadarysim“, – teigia R.Paleckis.
Beje, tiek R.Paleckis, tiek „SATV Network“ direktorius Petras Užpelkis tvirtina, kad Telecentras dabar vilkina LRT skaitmeninio antžeminio tinklo atsiradimą, o tikslas, jų vertinimu, veikiausiai vėl tas pats – kad LRT kuo ilgiau transliuotų programas Telecentro tinklais.
Ar pagrįstos transliuotojų pretenzijos dėl Telecentro įkainių ir kuri pusė iš tiesų teisi, turėtų paaiškėti Ryšių reguliavimo tarnybai (RRT) atlikus neseniai pradėtą transliacijų perdavimo paslaugų rinkos tyrimą. RRT kaip tik ir aiškinsis, ar konkurencija elektroninių ryšių srityje yra veiksminga ir ar Telecentras nepiktnaudžiauja savo didele įtaka rinkoje.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete (http://www.veidas.lt/veidas-nr-42-2) arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentarai (2)

  1. Kazlas Kazlas rašo:

    Kai neziuri televizijos,nes nera ka ziureti,tai koks skirtumas,kokios nematai-analogines,ar skaitmenines.

  2. tik tokia alternatyva! tik tokia alternatyva! rašo:

    Jeigu televizija mokama, tai joje turi būti uždrausta reklama!


Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...