2013 Rugsėjo 18

Nekokybiškoms prekėms išleidžiame milijonus

veidas.lt

Kas nori brangių ir prabangių prekių kopijų, be vargo nusiperka turguje arba užsisako per tarpininkus. O ką daryti, kai padirbinį neva iš patikimų rankų nusiperki netyčia?

Vilnietė Marina Gušauskienė, patikėjusi prekybininkų tvirtinimais ir apsipirkusi specializuotoje esą patikimoje parduotuvėje, kitais prekybininkų pasiūlymais susivilios dar negreitai. Mat čiužinys, kuriam esą suteikiama 15 metų garantija, jos namuose nebenaudojamas nepraėjus nė metams.
„Atsiguli į „duobę“, o ryte skauda nugarą. Vis dėlto pigiau man kainuos įsigyti naują čiužinį, nei pardavėjui grąžinti nekokybišką prekę, ypač kai reikia atlikti sudėtingus namų darbus – jį nufotografuoti, įrodyti, kad buvo tinkamai naudojamas, ką jau kalbėti apie transportavimo išlaidas“, – apie maždaug tūkstančio litų vertės pirkinį pasakoja moteris.
Beje, M.Gušauskienė pas tuos pačius prekybininkus įsigijo dar ir žinomo prekės ženklo „Delimano“ keptuvę, kurioje maistą gamino 30 dienų – lygiai tiek, kiek galiojo pinigų grąžinimo garantija.
Pasirodo, taip nesiseka ne jai vienai: jos kaimynė įsigijo nekokybiškus batus, kurie telaikė porą savaičių. Taigi dabar abi kaimynės turi apie ką pasikalbėti. Tiesą sakant, pasikalbėti, o jei dar tiksliau – pasiskųsti įsigytais nekokybiškais gaminiais ar produktais pagrindo turi jau gana daug Lietuvos gyventojų.
Pastebima ir nauja tendencija: naują kasdienio vartojimo daiktų, neatitinkančių tikrosios vertės, bangą atnešė ir elektroninė prekyba.
„Elektroninės parduotuvės įrodinėja, kad pas juos visai realu pusvelčiui įsigyti originalių kvepalų. Ir, beje, gana didelio tūrio buteliukų. Bet visi, kurie dar nepasimokė, turėtų žinoti, kad tai neįmanoma. Iš tiesų 100 mililitrų Calvino Kleino „Euphoria“ kvepalų už šimtą litų neįsigysi. Geriausiu atveju – 30 mililitrų. O jei siūlo šimtą, vadinasi, tai apgaulė”, – pilasi į tikrovę grąžinantys komentarai internetiniuose skundų puslapiuose.
Tiesą sakant, įsigijus neoriginalių kvapalų žala dar pakenčiama, o ką daryti vartotojams, kurie „apsiperka“ dar solidesnėmis sumomis: apsistato namus deformuotais baldais, pasikloja sidabro pluošto čiužinius be sidabro, mūvi vienkartinius aukso žiedus, skausmus gydosi neva medicininiais prietaisais ir pan.
Blogiausia, kad tokių pavyzdžių vis daugėja ir ateityje tik daugės. Taigi natūralu, kad daugėja ir vartotojų skundų: 2013 m. I ketvirtį Valstybinė ne maisto produktų inspekcija išnagrinėjo 870 skundų (43 proc. daugiau nei pernai tuo pat metu). “Ir tų skundų daugės, nes pirkėjų raštingumas didėja, o ir noro kovoti dėl savo teisių atsiranda”, – komentuoja inspekcijos Gaminių kontrolės skyriaus vedėja Danutė Banytė.

Italijoje – didžiulės baudos

Mūsų muitinės pareigūnai siuntose iš besivystančių šalių nuolat randa padirbtos kosmetikos, drabužių, avalynės, galanterijos ir aksesuarų, kurių kokybė apgailėtina. Vien pernai Lietuvoje sulaikyta 390 tokių siuntų, o tai – net 137 555 prekės.
O štai aukštosios mados kalvė Italija į intelektinės nuosavybės teises žvelgia tikrai ne pro pirštus – taupieji, pusvelčiui įsigiję prabangių ženklų prekių, gali atsidurti cypėje. Esą kiekvienas privalo žinoti, kad „Gucci“, „Valentino“, „Dolce&Gabbana“ ir kitų garsiausių mados namų kūrinių negalima įsigyti mokant tik 30 proc. jų vertės.
Italijoje, Europos vartotojų centro duomenimis, klastočių pirkėjai gali būti baudžiami administracine bauda net iki 7 tūkst. eurų, o jų pardavėjams gresia 10 tūkst. eurų baudos arba areštas iki šešių mėnesių. Blogiausiu atveju pirkėjas rizikuoja būti įkalintas nuo dvejų iki aštuonerių metų. Žinoma, tokios pat nuobaudos galioja ir kitų šalių piliečiams, sumaniusiems apsipirkti pigiau.
Lietuvos muitinės departamento Procedūrų skyriaus vyriausioji specialistė Aistė Žičkutė primena, kad Lietuvos administracinių teisės pažeidimų kodekse sankcijos numatytos tik tais atvejais, kai siekiama turtinės naudos, todėl Lietuvoje klastotes įsigijusieji asmeniniam naudojimui bausmių (tokių kaip, tarkime, Italijoje) tikrai nesulauks.
„Pašte sulaikomos smulkios siuntos, kurių gavėjai paprastai kartojasi. Vadinasi, internete klastotes platinantys pardavėjai ar užsakymo tarpininkai realizuoja jas mažais kiekiais“, – paaiškina A.Žičkutė.
Dažnokai vartotojus suklaidinti gali internete besisukančių prekybininkų naudojamos tam tikros formuluotės. Pavyzdžiui, dažnai galima rasti skelbimų, kad parduodamas „Hermes“ rankinės analogas (tai yra vengiama žodžio “kopija”). Tačiau Muitinės departamento atstovė nukerta, kad intelektinės nuosavybės teisėje sąvokų „padirbtas“ ir „truputį padirbtas“ nėra: viskas, kam gaminti prekių ženklų savininkai nedavė sutikimo, yra klastotė.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją http://www.veidas.lt/veidas-nr-38-2013-m internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Koks kriterijus Jums yra svarbiausias, renkantis partiją, už kurią balsuosite Seimo rinkimuose?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...