2011 Rugsėjo 19

Naujų butų pasirinkimas skurdus

veidas.lt

Krizė pirkėjus išmokė racionalumo, tačiau ne atsargumo – nebaigtuose statyti daugiabučiuose sostinėje vėl išpirkta beveik pusė butų.

Prieš keletą mėnesių naujo trijų keturių kambarių buto pradėjusi dairytis 34 metų vilnietė Daiva U. konstatuoja, kad naujų butų pasiūla sostinėje itin menka. Bent jau tokių, kurie atitiktų šios jaunos šeimos, turinčios vieną mažą vaiką, poreikius: būstas kokybiškai pastatytame name, aptvertoje teritorijoje, šalia parko, patogus susisiekimas tiek nuosavu automobiliu, tiek viešuoju transportu. “Ieškome buto, kainuojančio nuo 280 tūkst. iki 500 tūkst. Lt, bet geroje vietoje ir iš kokybiškų medžiagų pastatytuose daugiabučiuose butų pasiūla maža arba laikomos pernelyg didelės kainos”, – paieškos įspūdžiais dalijasi vilnietė.
Taip kaip Daiva U. šiandien jaučiasi didelė dalis naujų butų ieškančių gyventojų, nes sunkmečiu pirkėjų lūkesčiai gerokai išaugo. Nekilnojamojo turto agentūros “Ober-Haus” vertinimo ir rinkotyros skyriaus vadovas Saulius Vagonis atkreipia dėmesį į rinkoje išryškėjusį paradoksą: naujų butų pasiūla yra, ir netgi nemaža, tačiau problema ta, kad šiandien pasiūla neatitinka didžiosios dalies potencialių pirkėjų lūkesčių ar galimybių įpirkti. Juo labiau kad kartais įsipareigojimų bankams turintys statytojai negali laisvai priimti sprendimo dėl butų kainų. “Ober-Haus” duomenimis, liepą 2007–2011 m. statytuose daugiabučiuose Vilniuje buvo siūloma įsigyti beveik 1,1 tūkst. butų, Kaune – apie 570, Klaipėdoje – per 770, o Šiauliuose ir Panevėžyje – iki 80.
“Pirkėjai dabar renkasi, kad butas būtų ne kampinis, kad kambarių išdėstymas būtų geras, kad langai išeitų į tinkamas puses. Tie naujų butų likučiai tokių pirkėjų nedomina”, – išaugusius pirkėjų lūkesčius įžvelgia ir nekilnojamojo turto agentūros “RE/MAX Advisors” biuro vadovas Artūras Selivončikas.
Šiandieniniam pirkėjui bet ko neįsiūlysi – jam kur kas svarbesnė tapo pastato kokybė, daugiabučio vieta ir aplinka. “Pirkėjai kreipia didelį dėmesį į pastato technines charakteristikas – sienas, perdangas, šilumos, garso izoliaciją. Jie viską aiškinasi iki smulkiausių detalių. Anksčiau pirkėjai nereikalaudavo tiek daug informacijos”, – pastebi bendrovės “MG valda” pardavimo skyriaus vadovas Mantas Umbrasas.
O bendrovės “Hanner” vyriausioji pardavimo ir rinkodaros vadybininkė Jurga Bagdonavičiūtė priduria, kad dabar klientai svarsto ilgiau, ne kartą važiuoja apžiūrėti patinkančio būsto, daugiau klausinėja, o kartais pakonsultuoti vežasi net specialistus.
Taigi nekilnojamojo turto burbulo metais vyravusio pirkėjų lengvabūdiškumo nebeliko. Dabar jie racionaliai įvertina ateities poreikius, didelį dėmesį skiria buto eksploatacinėms, ypač šildymo, išlaidoms. Prieš trejus ketverius metus apie tai niekas negalvojo. Kita vertus, net pradėjusiems taupyti lietuviams mažas būstas netapo patrauklus. “Hanner” atstovai prisipažįsta nustebę, kad vieno kambario butai susidomėjimo nesulaukia. “Manėme, kad po krizės pirkėjai pirks mažesnius butus, bet paklausiausi išlieka dviejų kambarių. Taip pat paklausūs ir trijų keturių kambarių butai”, – pastebėtas tendencijas išryškina J.Bagdonavičiūtė.
Registrų centro duomenimis, sunkmečiu lietuvio perkamas būstas sumažėjo labai nedaug. Lietuvoje 2007 m. vidutinis parduodamo buto plotas siekė 55,2, 2008 m. – 56, o 2010 m. ir per tris 2011 m. mėnesius – 53,8 kv. m. Vilniuje vidutinis parduodamas būstas šiek tiek didesnis – šiemet vidutiniškai perkamas 58,2 kv. m ploto butas.

Perka vyresni

Nekilnojamojo turto projektų plėtotojai pastebi, kad pakito ne tik potencialių pirkėjų požiūris ir elgesys, bet ir profilis. Dabar būstą perka vyresni pirkėjai, nes didelė dalis jų įsigyja būstus iš savo santaupų arba imdami tik nedidelę paskolą. “Sumažėjo jaunesnių pirkėjų, jaunų šeimų, nes anksčiau didžioji dalis pirkdavo būstą su banko paskola be pradinio įnašo. Dabar pirkėjo amžiaus vidurkis gerokai pakilo”, – tvirtina A.Selivončikas.
Tarp būsto “Bajorų kalvose” pirkėjų J.Bagdonavičiūtė teigia pastebėjusi naują pirkėjų segmentą – vyresnio amžiaus žmones. “Anksčiau vyresnio amžiaus pirkėjai, tarp 50–60 metų, sudarydavo apie 3 proc. visų pirkėjų, o dabar – apie 12–13 proc. Šie pirkėjai parduoda būstą senuose namuose Žirmūnuose, Karoliniškėse ir kraustosi į naujus butus, kurių šildymas bus beveik kelis kartus pigesnis. Įsigyti naują būstą jiems padeda vaikai”, – pasakoja J.Bagdonavičiūtė.
Nekilnojamojo turto plėtotojai pastebi, kad žmonės pradėjo dažniau keisti butus, nebepirkti jų visam gyvenimui – tai daryti juos verčia įvairios aplinkybės, kaip šeimos pagausėjimas, didelės šildymo išlaidos. “Vidutines pajamas gaunanti vidutinio amžiaus šeima, dažniausiai su vienu vaiku, pradeda pirkti trijų keturių kambarių butus – ne tik mažiukus, kaip anksčiau”, – paaiškina M.Umbrasas.

Nebaigtuose daugiabučiuose butai vėl perkami

Išaugę pirkėjų lūkesčiai vėl atgaivino sunkmečiu primirštą praktiką. Nors Lietuvos gyventojai pagaliau tapo labiau išprususiais pirkėjais, atrodo, kad atsargumo jie taip ir neišmoko. Šiuo metu vėl aktyviai perkami butai dar nepastatytuose namuose.
“Kad ir kaip būtų keista, Vilniuje pirkėjai vėl drąsiai rezervuoja butus naujai statomuose daugiabučiuose. Dabar, žinoma, tik iškasęs duobę pirkėjų nerasi, kaip piko metais. Bet prieš porą metų pirkėjai vengdavo pirkti butą beveik pastatytame name, o šiandien tokiame jau rezervuoja būstą, nes pasiūla rinkoje dažnai netenkina, be to, rizika pirkti nepastatytame name daug mažesnė negu prieš porą metų, kai statybų bendrovės nyko iš verslo žemėlapio. Dabar statomuose daugiabučiuose 30–40 proc. butų nupirkti arba rezervuoti”, – grįžtančią tendenciją įžvelgia S.Vagonis.
M.Umbrasas priduria, jog būstas dar nepastatytuose daugiabučiuose pirkėjams tapo vėl patrauklus todėl, kad plėtodamos naujus projektus statybų bendrovės labiau atsižvelgia į dabartinius klientų norus negu anksčiau. Štai Daiva U. pasakoja buto ieškanti tik nebaigtuose statyti daugiabučiuose. “Tie butai baigtuose namuose, kurie dabar siūlomi rinkoje, pastatyti prieš patį piką ir kelia abejonių dėl kokybės. Bet žiūriu tik į didelių bendrovių projektus”, – kaip bando apsidrausti, aiškina Daiva U.
S.Vagonis patvirtina, kad dar tik statomuose namuose butai rezervuojami ar perkami tik iš žinomų, didelių ir krizę sėkmingai atlaikiusių bendrovių. Mažiesiems rinkos dalyviams parduoti butus nebaigtos statybos namuose šansų nedaug.
Pavyzdžiui, bendrovė “Hanner” du daugiabučius “Bajorų kalvų” gyvenvietėje baigs statyti po poros mėnesių, o jau 65 proc. butų rezervuota. Pasak J.Bagdonavičiūtės, prieš mėnesį toje pačioje gyvenvietėje pradėtuose statyti naujuose daugiabučiuose butus ketinama pradėti pardavinėti šių metų pabaigoje ar kitų pradžioje, tačiau žmonės jau dabar intensyviai domisi – skambina, atvyksta apžiūrėti statybvietės. “Netgi turime iš anksto susidarę sąrašą žmonių, kurie laukia keturių kambarių butų”, – atskleidžia J.Bagdonavičiūtė.
Panaši padėtis ir dėl kitų įmonių plėtojamų projektų. Pasak bendrovės “Eika” plėtros direktoriaus Domo Dargio, Pilaitėje dar tik statomame daugiabutyje parduota 50 proc. butų, Santariškėse statomame 22 butų ir kotedžų komplekse liko laisva viena gyvenamoji patalpa, o šiame rajone neseniai pradėtame statyti daugiabutyje, kurio dar tik sienos kyla, parduota apie trečdalį butų.
“MG valda” savo plėtojamuose projektuose taip pat pardavusi apie pusę butų. Kaip informavo M.Umbrasas, “Antakalnio terasų” komplekse, kurį planuojama baigti kitų metų vasarą, nupirkta 45 proc. butų, o “Žirmūnų namuose”, kurie bus baigti šiemet, – 50 proc.
Atsigaunant šalies ekonomikai statybų bendrovės kur kas drąsiau imasi naujų projektų, tad butų pasiūla sostinėje vėl turėtų padidėti. “Ober-Haus” liepos duomenimis, Vilniuje buvo įgyvendinamas 21 statybų projektas, čia bus per 1400 butų. Rugsėjį skaičiai turėtų būti dar didesni. “Hanner” bendrovė “Bajorų kalvose” prieš mėnesį pradėjo statyti du daugiabučius, kuriuose bus 117 butų, – juos baigti ketinama kitais metais. “MG valda” per abu savo projektus pastatys 289 butus (iš jų laisvų liko 160). “Ozo parką” plėtojanti “Realco” pasiūlys 144 butus, o “Eika” du projektus įgyvendina Pilaitėje, kur pasiūlys 116 butų, – po kelių mėnesių baigs vieną daugiabutį, o neseniai pradėjo statyti kitą.
Registrų centro duomenimis, butų pirkimo rinkoje taip pat matomas pagyvėjimas: Lietuvoje rugpjūtį parduoti 1833 butai, o tai 10 proc. daugiau nei pernai tuo pat metu ir 9 proc. daugiau nei prieš mėnesį. Tiesa, nekilnojamojo turto ekspertai svarsto, kad įsibėgėjantį sandorių skaičių stabdys nuo lapkričio 1 d. įsigaliosiančios Lietuvos banko priimtos atsakingo skolinimo taisyklės. Vis dėlto jei ekonominė padėtis neblogės, lietuviai nesiliaus pirkti butų. Juk, kaip rodo statistika, esame nuosavo būsto, o ne nuomos šalininkai.
“Eurostato” duomenimis, Lietuvoje nuosavame būste gyvena net 91 proc., o jį nuomojasi vos 9 proc. gyventojų. Mažiau nuomininkų yra tik Rumunijoje (3,5 proc.). Tuo tarpu ES vidutiniškai 73,5 proc. gyventojų gyvena nuosavame būste, o 26,5 proc. jį nuomojasi.

Butų pasiūla didės

Šiuo metu Vilniuje statomas 21 objektas, kuriuose bus per 1400 butų. Didžiausi plėtojami projektai:
1. Antakalnio terasos (plėtotojas: “MG valda”). Butų skaičius: 189
2. Bajorų kalvos (“Hanner”). Butų skaičius: 114
3. Ozo parkas (plėtotojas: “Realco”). Butų skaičius: 144
Šaltinis: “Ober-Haus”

Vidutinės naujų butų pardavimo kainos Lietuvoje
Miestas    2 kambarių buto kaina Lt/kv. m Centre, Senamiestyje    Kaina Lt/kv. m miegamuosiuose rajonuose
Vilnius    6500    4400
Kaunas    5000    3300
Klaipėda    5000    3800

Šaltinis: Domoplius.lt

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...