2014 Birželio 20

Naujų bendradarbiavimo formų paieškai pasitelktas projektas

veidas.lt


Kokios švietimo institucijų ir darbo rinkos subjektų bendradarbiavimo formos galėtų pagerinti specialistų rengimą Kauno regione? Į šį klausimą atsakymo ieškojo Kauno technikos kolegija (KTK).
Kauno technikos kolegija kartu su Kuržemės planavimo regionu (Latvija), Panevėžio verslo konsultaciniu centru, Šiaulių regiono plėtros agentūra bei Latvijos ir Lietuvos profesinėmis mokyklomis vykdo bendrą projektą „Profesinio mokymo tobulinimas atsižvelgiant į darbo rinkos poreikius“ („Improvement of the vocational education acoording to the needs of labour market“ LLIV-265).
Projektas įgyvendinamas pagal 2007–2013 m. Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimo per sieną programą. Juo siekiama palengvinti profesinio mokymo plėtrą atsižvelgiant į Lietuvos ir Latvijos darbo rinkos poreikius ir padidinti pasienio regionuose profesinio mokymo įstaigų studentų skaičių, teikiant kokybišką ir konkurencingą profesinį mokymą.
Vykdydama tarptautinį projektą, KTK atliko Kauno regiono darbo rinkos poreikio tyrimą. Atrinkus Kauno apskrities darbdavius, kurių veikla siejama su technologijų mokslo srities specialistų poreikiu ir šiame regione esančias švietimo institucijas, ruošiančias minėtos srities specialistus, surengta anketinė apklausa.
Tai sveikintina iniciatyva Kauno regionui, sukuriančiam penktadalį šalies bendrojo vidaus produkto (BVP), tampančiam vis stipresniu verslo traukos centru ir svariai prisidedančiam prie Lietuvos ekonomikos augimo, – specialistų rengimas yra ir bus svarbus.
KTK direktoriaus pavaduotoja akademinei veiklai doc. dr. Marija Jotautienė pastebi, kad švietimo institucijos dažnai sulaukia darbdavių siūlymų tobulinti specialistų rengimą, nes absolventų įgytos kompetencijos ne visada atitinka darbo rinkos poreikius. Nors švietimo įstaigos stengiasi jų suteikti, organizuodamos praktinį mokymą savo bazėse mokymosi laikotarpiu ir praktikų įmonėse organizavimo metu, problema išlieka aktuali.
„Iš esmė ir darbo rinkos, ir švietimo sistemos atstovai pastebi bei įvardija glaudesnės sąveikos tarp darbo rinkos ir švietimo sistemos poreikį, tačiau pasigendama argumentuotų tyrimų, kurie leistų atskleisti naujas bendradarbiavimo formas,“ – teigia M.Jotautienė.

Siekia glaudesnio bendradarbiavimo
Kolegijos atlikto tyrimo metu siekta išryškinti gerąją mokymo institucijų ir darbdavių bendradarbiavimo patirtį, atskleisti problemas ugdant praktinius rengiamų specialistų gebėjimus, nustatyti, kas trukdo geriau organizuoti studentų ir moksleivių praktikas įmonėse ir pateikti rekomendacijas, kaip pagerinti mokymo institucijų ir darbdavių bendradarbiavimą formuojant praktinius studijuojančiųjų įgūdžius realioje darbo vietoje.
Labiausiai paplitusi įmonių ir švietimo institucijų bendradarbiavimo forma yra praktinio mokymo organizavimas.
„Teigiamas aspektas yra ir įmonių atstovų dalyvavimas kvalifikaciniuose egzaminuose bei kvalifikavimo komisijose. Tai leidžia objektyviau įvertinti diplomantų kompetencijas, ypač jų gebėjimus praktiškai taikyti teorines žinias. Kadangi švietimo institucijos nepajėgios specialistų rengimo procese naudoti naujausią technologinę įrangą, pedagoginiam personalui labai svarbu žinoti technologinius pokyčius darbo rinkoje, todėl darbdavių iniciatyvos sudaryti dėstytojams sąlygas įmonėse susipažinti su jų naudojamomis technologinėmis priemonėmis, jų naujovėmis labai svarbus plečiant dėstytojų kompetencijas“, – pastebi KTK direktoriaus pavaduotoja.
Tyrimo metu paaiškėjo, kad darbo rinkos atstovai labiausiai pageidautų glaudžiau bendradarbiauti su mokyklų atstovais, įsitraukti į teorinių ir praktinių mokymo programų tobulinimą bei priimti daugiau studentų atlikti praktiką.
Aktyvesnį įmonių ir švietimo institucijų bendradarbiavimą lemtų ir išoriniai veiksniai: tiesioginis apmokėjimas įmonėms už praktinį studentų mokymą, mokestinės lengvatos įmonėms, bendradarbiaujančioms su mokyklomis, taip pat sudarytos sąlygos individualiam įmonės ir mokyklos bendradarbiavimui rengiant įmonei reikalingus specialistus. Respondentų atsakymai liudija, kad šalies teisinėje bazėje, reglamentuojančioje darbdavių ir darbuotojus rengiančių švietimo įstaigų bendradarbiavimą, esama nemažai spragų, trukdančių pasiekti geresnių rezultatų.
Kadangi absolventų įsidarbinimas yra vienas iš svarbiausių specialistų rengimo kriterijų, leidžiančių įvertinti specialistų parengimo kokybę, tyrėjams buvo svarbi darbo rinkos atstovų nuomonė, kas lemia sėkmingą absolventų įsidarbinimą.
„Interpretuojant pateiktus rezultatus, galima teigti, kad darbdaviai pačiu nereikšmingiausiu įsidarbinimą lemiančiu veiksniu laiko gerais pažymiais įvertintas įgytas žinias. Labiausiai vertinamos asmeninės absolvento savybės ir motyvacija, o antroje vietoje – įgyta darbo rinkoje paklausi specialybė“, – pastebi M.Jotautienė.
Įgyvendindama šį projektą, KTK taip pat įvertino projekto partnerio Ventspilio (Latvija) technikumo Elektrikų ir mašinų technikų studijų programas ir, atsižvelgdama į darbo rinkos poreikius, pateiks rekomendacijas, kaip šias studijų programas tobulinti.

Daugiau šia tema:
  • Nėra panašių straipsnių.
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Ar jau esate apsisprendę, už kurią partiją ir politiką balsuosite Seimo rinkimuose?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...