2017 Sausio 20

MADA

Naujieji lietuviški mados ženklai: savamokslių „dizainerių” era

veidas.lt

BFL nuotr.

Lietuvoje sparčiai gausėja mados ženklų, klientams siūlančių nebūtinai originalius ir kokybiškus gaminius. Aiškėja, kad kai kuriuos jų kuria ir parduoda nebaigę jokių su tuo susijusių studijų ir net visiškai mada nesidomintys bei adatos rankose niekada nelaikę „dizaineriai”.

 

Kristina ALKEVIČIŪTĖ

 

Nacionalinės mados dizainerių asociacijos vadovo, dizainerio ir mados analitiko Seržo Gandžumiano teigimu, tokia situacija yra todėl, jog atsirado ne tik daug „dizainerių”, bet ir rangovų. Jie turi visą drabužiui pagaminti reikalingą infrastruktūrą, pradedant konstruktoriumi ir baigiant techniniu konsultantu bei siuvėju. „Kai pagrindinis idėjų šaltinis yra Google, bet kuris žmogus gali išsirinkti populiariausią modelį ir printą (raštas ant medžiagos – K.A. past.), nueiti į siuvyklą ir su minimaliu biudžetu sukurti kolekciją”.

S.Gandžumianas, BFL nuotr.

 

S.Gandžumianas atkreipia dėmesį, kad lietuviškos mados industrijoje išaugo socialinių tinklų bei interneto įtaka. „Šiandien atrodo, kad yra pakankamai lengva sukurti drabužių kolekciją, kurią bus lengva parduoti ir turėti papildomą pajamų šaltinį. Dėl to atsiranda šimtai žmonių, kuriuos liežuvis net neapsiverčia vadinti dizaineriais“, – sako mados specialistas.

Anot dizainerio naujieji mados prekės ženklai siūlo primityvius modelius, dažnai tai būna ant paprastų marškinėlių ar megztinio užklijuotas pavadinimas ar piešinys, tačiau tai nėra koncepcija. Jie nekuria kokybės, jie parduoda tokią, kokią gauna patys, o prasta kokybė kuria prastą skonį ir atvirkščiai. Tai – uždaras ratas.

S.Gandžumianas: „Naujieji mados prekės ženklai siūlo primityvius modelius. Jie nekuria kokybės. O prasta kokybė kuria prastą skonį ir atvirkščiai“

Kad lietuviškų mados ženklų gaminių kokybė dažnai gali nuvilti, įrodo ir naujo lietuviško prekės ženklo klientės Agnės Lukoševičiūtės patirtis. Užsisakiusi suknelę vieno prekės ženklo Facebook paskyroje, jai teko nusivilti kūrėjų akcentuojama jų produktų kokybe. „Matydama gražias ir kokybiškas nuotraukas, net neabejojau ir paties gaminio kokybe, tačiau pasipuošusi suknele vos du kartus, pastebėjau, kad siūlės pradėjo tiesiog irti“, – sako pašnekovė A.Lukoševičienė.

 

Problema – ne tik drabužių kūrėjai

Mados ekspertai pastebi, kad lietuviai labiau linkę vartoti ne kokybiškus, o naujus produktus. Juos priima pirmiausia ne kaip kūrinius, o kaip naujus modelius: „Kai atsiranda koks nors naujas mados prekinis ženklas, visuomenė sako, kad to dar nėra buvę, nors modeliai niekuo neišsiskiria nuo jau esančių rinkoje“, – teigia s.Gandžumianas.

Lietuviai labiau linkę vartoti ne kokybiškus, o naujus produktus.

Šiuo metu mūsų kultūroje pastebimas ir ryškus mononacionalizmas, kuris neprisideda prie kokybės skatinimo. Šalyje vyksta daug lietuviškų pasirodymų, spektaklių, kuriasi paslaugos, prekiniai ženklai ir t. t. Tai nėra blogai, tačiau sąlyginai mažai kokybiškų produktų iš užsienio rinkų.

„Lietuviškas dizainas prastėja, nes nebėra kaip susipažinti su kitokiu mentalitetu, išsilavinimu bei kokybe“ – pastebi mados ekspertas. „Bet koks prekinis ženklas neturi būti mononacionalus, kiekvienas mūsų mados ženklas, kuris turi potencialą vystytis ir užsienyje, turi būti tarptautinioo grožio, būti kosmopolitiškas, nes tautiniai bruožai, primityvi vietinė kokybė kitur neveiks“, – pažymi S. Gandžumianas.

 

Yra kuo didžiuotis

Kita vertus, Lietuva turi ir labai kokybiškų bei kūrybiškų mados ženklų, kuriuos jau galima vadinti tarptautiniu terminu „brandas“. Beje, mados ekspertų teigimu, tarp prekinio ženklo ir brando yra didelis skirtumas: prekės ženklas yra apipavidalinimas, logotipas, grafinis dizainas, pavadinimas. O brandas yra visos su prekiniu ženklu susijusios asociacijos, – tai emocinė prekės ženklo pusė.

„Aš manau, kad kalbant apie tam tikrus dizainerius kai kurie jau gali vadintis brandu, pavyzdžiui, Juozas Statkevičius. Kai ištari „Juozas Statkevičius“, mintyse iškyla lietuviška aukštoji mada, tam tikra kokybė, tinkamai parinkti aksesuarai, kritiškai stilistiškai manieringa, įdomi emocija ir vietiniu mąstu labai aukštas lygis – tai sukelia daugybę emocijų. Julia Janus taip pat tampa brandu, nes atsiranda tam tikros asociacijos – gana įdomus, tarptautinio lygio skandinaviškai šiaurietiškas stilius, tamsios spalvos, estetika, atitinkanti šiaurės šalių stilistiką“ – pastebi dizaineris S.Gandžumianas.

ATSIKELI IR VARAI

 

Prekės ženklo „Atsikeli ir varai“ įkūrėja Aušra Šeduikytė teigia, jog tuo metu, kai kūrėsi jos prekinis ženklas, konkurencijos beveik nebuvo. Kūrėja jos nejaučia ir šiuo metu, kai pati yra įsitvirtinusi, o aplinkui dygsta vis nauji mados ženklai. Mat jie dingsta taip pat greitai, kaip ir atsiranda.

Kūrėjos nuomone, tam, kad prekės ženklas išsilaikytų ir taptų sėkmingu, svarbu žinoti, ką ir dėl ko darai, turėti viziją, savitą stilių ir žinutę, aiškią vertybių skalę, savitą identitetą ir išlaikyti aukštą kokybę. Be visų šių dalykų tai ne mados  ženklas, o tiesiog susiūtas medžiagos gabalas, kurį galima nešioti: „Mados prekės ženklas be identiteto yra apie nieką, tai tik dar viena suknelė ar džemperis, bet tikrai ne stilius ir mada“.

Jai antrina ir naujo, tačiau unikalaus prekinio ženklo „Andy“ įkūrėja Ugnė Adriuškevičiūtė: „Svarbiausia yra išlaikyti ženklo unikalumą, kažką daryti kitaip nei visi kiti. Tada daug lengviau pasiekti tikslinę klientų auditoriją“.

Vos prieš metus įkūrusi savo prekės ženklą U.Andriuškevičiūtė prisipažįsta, kad tai padaryti tikrai nėra sunku. Lietuvoje dažnas gamina ar suteikia paslaugą užsiimdamas individualia veikla, tačiau tam, kad sukurtum konkurencingą, patrauklų ir kokybišką prekės ženklą, kuris išsiskirtų iš prekės ženklų gausos, reikia įdėti labai daug pastangų. „Kasdien internetinėje erdvėje gali pamatyti naujus ženklus – šiuo laikotarpiu tai yra itin populiaru. Visi savo siūlomus produktus bando parduoti su individualiu, išskirtiniu pavadinimu. Mano galva, tai tikrai neužtikrina kokybės ir unikalumo. Aš pati stengiuosi pasiūlyti tai, ką Lietuvoje mažai kas gamina – personalizuotą aprangą, dekoruotą individualiu piešiniu, kurį sugalvoja ar išsirenka pats klientas. Siekiu savo gaminiui suteikti gyvybės ir tam tikros energijos bei išlaikyti kokybę“ – atvirauja Ugnė.

 

Kaip atskirti tikrai kokybišką ir kūrybišką prekės ženklą

S. Ganžumianas pabrėžia, kad su šiandienos naujų mados ženklų kolekcijomis ateina blogas skonis. Tai nėra mados tendencija, tai nėra ta eklektika, kuri šiandien populiari, tai yra tiesiog blogas skonis. Reikia turėti skonį, norint tą eklektiką sutalpint ir ją parodyt kaip stilių. Dizaineris pataria domėtis ir mada, ir tuo, kas yra stilius.

„Mada –beveidė į visuomenę išsiųsta žinutė be jokio asmeniškumo. Stilius atsiranda, kai mada asmeniškėja, kai aš save matau madoje. Žmonės turi domėtis ir lavinti savo skonį, skaityti apie tai, matyti, žiūrėti pasirodymus. Reikia suprasti, kokie yra skoningi deriniai, suprasti, kas apskritai yra skoningumas. Šiandien gali būti suderinami nesuderinami dalykai, todėl skonį žmogui reikia lavinti“.

 

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentarai (2)

  1. R.G. R.G. rašo:

    Labai neblogas straipsnis, ir su Kristina visiškai sutinku.
    Reikia apšviesti visuomenę, jog pinigų į balą nemėtytų, bet taipogi reikia tinkamo būdo kaip tai visuomenei taip padarius, kad nuomonė nebūtų peršama. Todėl manau Kristina yra tinkamame kelyje.

  2. nuomonė nuomonė rašo:

    sunku patikėti, kad žmonės iš šios srieties suvokia kas yra brand’as. Bravo. Nes 95% Lietuvos įmonių pienas, alus, duona, gsm’ai, etc. turi tik “prekinius ženklus” t.y. trade mark’us ir juos smagiai durnina tinklinės agentūros kepdamos jiems kampainus. Kita sarlatanu dalis, dizaineriai kurie daro (su kuryba ten nieko bendro) ne bran’us, o tik nupisd….na logus is pinterest ir niekinius užrašo šūkius, tai vadindami brandu. Blogas mokyklas baige “meeerketingistai” tai perka kaip brando strategijas, Lhhuuuania


Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Ar išorės agresijos atveju šiuo metu Lietuvos piliečių pasipriešinimas galėtų būti toks efektyvus kaip 1991 m. sausio 13 d.?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...