2011 Rugpjūčio 05

Lietuvių dizainerius Vakaruose išskiria talentas kurti gerai ir pigiai

veidas.lt

"Veido" archyvas

Net ir talentingiausi lietuviai produkto dizaineriai sunkiai pragyvena iš pardavimo Lietuvos rinkoje, todėl jie vis aktyviau eksportuoja savo kūrinius į Vakarus. Kodėl vakariečiai perka lietuvišką dizainą ir už kiek?

Baldai, kurie visą dieną kaupia saulės energiją, o sutemus šviečia beveik iki aušros, taip padėdami susiorientuoti erdvėje tamsiu paros metu nejungiant šviesos.

Šviestuvas, kurį galima… suvalgyti, nes jo gaubtas padarytas iš šakočio: puiki idėja įvairiems renginiams, vakarėliams ir pristatymams.

Kabykla, ant kurios kiekvienas šeimos narys gali kabinti drabužius pagal savo ūgį ir net jį pasimatuoti, o taip pat užsirašyti savo vardus. Ji tarsi primena mums vaikystę, kai ant sienos brėždavome ūgį žyminčius brūkšnelius.

Tai – tik keletas naujų lietuvių dizainerių idėjų, sėkmingai perkamų ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Sovietmečiu iš valstybinių užsakymų puikiai gyvenę dizaineriai šiandien priversti konkuruoti globalioje rinkoje ir jiems tai vis geriau sekasi.

Kuria interneto parduotuves

Lietuvių dizaineriai pastaraisiais metais vis daugiau darbų parduoda užsienyje. Dizaino kūrėjai vienas po kito atidaro  interneto svetaines su galimybe pirkti elektroniniu būdu, nes pragyventi vien iš pardavimo mažoje Lietuvos rinkoje – sunkiai įmanoma.

Sovietmečiu lietuvių dizaineriai vykdė gausius valstybinius užsakymus, todėl tai buvo gerbiama ir gerą uždarbį garantuojanti profesija. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, padėtis pasikeitė iš esmės: dizaineriai dabar grumiasi dėl savo vietos po saule pasaulinėje rinkoje, nes pagrindinė prekyba vykdoma internetu, o nupirkti daiktai iškeliauja adresatams į visas Europos šalis ir JAV.

Kaip jiems sekasi? Pasak pačių dizainerių, aukso kasyklų čia nėra, nes tiek mūsų šalis, tiek dizaineriai svetur menkai žinomi, todėl į užsienį eksportuojami kiekiai yra nedideli. Tačiau pardavimas užsienyje didėja, auga ir į užsienį eksportuojančių kūrėjų būrys. Dizaineriai savo nuosekliu darbu pasiekė, kad lietuvių dizainas vėl pradedamas vertinti Vakaruose.

Prieš pusmetį savo internetinę parduotuvę atidariusi drabužių ir aksesuarų dizainerė Laura Dailidėnienė sako, kad užsienio (Prancūzijos, Vokietijos, Švedijos, Anglijos, Indijos, JAV ir kt.) klientai sudaro apie trečdalį jos pirkėjų. L.Dailidėnienė pastebi, kad užsieniečiai yra visko matę, todėl ieško unikalių ir originalių prekių. Šios dizainerės kurti papuošalai neretai perkami kaip dovana. Tam labiausiai tinkanti prekė, pasak pačios L.Dailidėnienės, yra jos sugalvoti stiklo papuošalai su viduje sustingusiomis tikromis Lietuvos gėlėmis. Sužavėti pirkėjai sako, kad tai jiems atstoja lietuvišką gintarą.

Kitas mūsų pašnekovas Juozas Brundza, valgomo šviestuvo pavadinimu “Skanus šviestuvas”, kabyklos “Auga” ir kitų darbų autorius taip pat sėkmingai parduoda savo kūrinius ne tik Lietuvoje. Ne kartą J.Brundzos dizaino darbų pardavimas Vakaruose jau viršijo pardavimus gimtojoje šalyje.

J.Brundzos gerbėjų skonis tiek Lietuvoje, tiek Vakaruose – toks pat. Mat populiariausias dizainerio darbas ir Lietuvoje, ir užsienyje yra 2008 m. sukurta kabykla “Auga”. Vakariečiai neretai sako apie šį darbą, kad tai – unikalus dizaino kūrinys, jog nieko panašaus jie nėra matę. Be to, įsigiję vieną dizainerio kūrinį, klientai dažniausiai po kurio laiko sugrįžta įsigyti kitų jo darbų.

Konkuruoti didžiulėje rinkoje, pasak šio dizainerio, nėra paprasta. Juk Lietuva – ne Suomija, Švedija ar Danija, kur vien šalies pavadinimas byloja apie aukštą dizaino kokybę. Tuo labiau kad laikai, kai lietuvių dizaineriai turėjo konkurencinį pranašumą dėl gerokai žemesnės darbų kainos, jau irgi grimzta į užmarštį: lietuvių ir vakariečių dizaino kaina pamažu susilygina. “Pagaminti daiktą kokybiškai ir gerokai pigiau Lietuvoje jau neįmanoma, tuo labiau kai tokie maži jų tiražai: juk užsienio dizaineriai savo darbų gamybą vykdo pigios darbo jėgos šalyse, o jų tiražai – nepalyginti didesni”, – sako J.Brundza.

Kuo stebiname Vakarus

Interneto parduotuvės “Ona.com”, prekiaujančios ir dizainerių kūryba, bendraturtė Vaida Ulvydienė patvirtina, kad lietuvių dizainerių darbų kainos jau kone tokios pat, kaip ir užsieniečių. Tačiau, pasak V.Ulvydienės, įsigijęs, tarkime, lietuvių autoriaus stalą pirkėjas gali būti tikras, kad tokį pat baldą turės tik 10–20 žmonių, o štai koks nors britų dizaineris parduos tokių stalų kokius du tūkstančius.

Vis dėlto kas skatina užsieniečius pirkti pasaulyje menkai žinomą lietuvišką dizainą? “Mūsų dizainas – kitoks, todėl ir esame įdomūs”, – svarstė V.Ulvydienė. “Vakariečiai lietuvių, kaip ir bet kurios kitos šalies kūrėjų, darbus perka dėl paprastos priežasties – nes jie jiems patinka, – antrino J.Brundza. – Neretai tenka girdėti, kad mūsų dizaineriai gerą rezultatą pasiekia minimaliomis priemonėmis – vadinasi, mūsų dizaineriams lėšų stygius  netrukdo sukurti aukštos kokybės produktą.”

Baldų dizaineris Vytautas Puzeras mano, kad šiandien dizaino pasaulyje tapo visiškai nesvarbu, iš kokios esi šalies, svarbiausia – idėja. Pagal įmonių užsakymus V.Puzero sukurto dizaino baldai eksportuojami į Latviją, Rusiją, Ukrainą, įvairias ES šalis ir net Kazachstaną. Pirkėjams svetur iškeliauja maždaug apie trečdalį visos šio dizainerio kūrybos. V.Puzeras kuria daugiausia biuro baldus (vienas naujesnių dizainerio darbo pavyzdžių – darbo vietų naujame “Swedbank” banko pastate Vilniuje, Konstitucijos pr., įrengimas), o taip pat minkštus baldus namams ir visuomeninės paskirties patalpoms.

L.Dailidėnienė apibendrino, kad lietuvių dizainas yra konceptualus ir turintis savo braižą, deja, daugelio puikiai kuriančių dizainerių darbai pirkėjams užsienyje vis dar yra sunkiai pasiekiami.

Lietuvos dizainas istoriniu rakursu

Speciali dizaino studijų programa Lietuvoje atsirado 1961 m. įkūrus LSSR Valstybinio dailės instituto Pramonės gaminių meninio konstravimo katedrą. Viena priežasčių, paskatinusių tokių studijų atsiradimą, buvo tuo metu populiarus judėjimas “Dailę buičiai”, pradėjęs permainas visos Sovietų Sąjungos architektūroje, dizaine ir taikomojoje dailėje, kartu vienijęs įvairių sričių taikomosios dailės kūrėjus. Tada šalyje suklestėjo tekstilė, keramika, odos, metalo gaminių projektavimas. Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje nuo 1945–1946 m. veikė dailės kombinatai, kurie pagal juose dirbusių dailininkų sukurtus etalonus serijiniu būdu gamino įvairios paskirties indus, vazas, žvakides, skulptūrėles, margintus audinius, oda įrištus albumus, pinigines, rankines, papuošalus.

Sovietmečiu dizainas greitai tapo populiaria ir paklausia specialybe. 1957–1991 m. Lietuvoje veikė nemažai dizaino sklaidos požiūriu svarbių institucijų. Jose projektuoti baldų modeliai serijinei ir individualiai gamybai, buvo kuriami buitinių prietaisų modeliai (kavos malimo mašinėlės, grąžtai “Elfa”), muzikos aparatūra (magnetofonai “Gondinga”), įvairios staklės, automobiliai (VAZ, “Lada Eva”), sklandytuvai, valtys, plaustai ir daug kitų gaminių. Lietuvoje suprojektuoti baldai, įvairūs įrenginiai ir gaminiai į užsienio šalis pradėti eksportuoti nuo 1963 m. Iš pradžių pagrindinis eksportas vyko tik į Afrikos valstybes – Jemeną, Somalį, Kongą ir Malį, nes šiose šalyse Sovietų Sąjunga vykdė aktyvias statybas. Bet Lietuva buvo pirmoji iš sovietinių respublikų, kurios baldai buvo tiekiami didmeninei prekybai ne tik į buvusias socialistines, bet ir į Vakarų šalis. 1966–1970 m. Lietuvoje gaminti baldai eksportuoti net į 27 šalis.

Po nepriklausomybės atkūrimo nustojus veikti valstybinių užsakymų sistemai, laikinai nuslūgo domėjimasis dizainerių projektuojamais daiktais, daug kūrėjų neteko darbo, o galiausiai, vis labiau populiarėjant kompiuteriniam projektavimui, – ir kvalifikacijos. Iki nepriklausomybės gyvavusių dizaino sklaidos institucijų vaidmenį ilgainiui perėmė privačios kompanijos ir naujos dizainerių aktyvumą skatinančios institucijos.

Šaltinis: Vilniaus dailės akademija

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...