2013 Rugsėjo 05

Naujas reiškinys pasaulio darbo rinkose – užsieniečiai su lietuviškais diplomais

veidas.lt


Į pasaulinę kovą dėl užsienio studentų įsitraukia ir Lietuvos universitetai.

Penkerius metus farmaciją Lietuvos sveikatos mokslų universitete (LSMU) studijavęs vokietis Matthias Hans Nikolaus Moser liko labai patenkintas studijomis Lietuvoje. Vokietis ypač džiaugiasi, kad pasirinkęs studijas Lietuvoje sutaupė pinigų: iš savo santaupų galėjo pabaigti studijas, leisti sau nuomotis gerą butą ir kartais net nueiti į restoraną. Tiesa, į Lietuvą studijuoti atvykstantiems užsieniečiams Matthiasas patartų įsidėti šiltesnių drabužių, nes žiemos Lietuvoje labai šaltos, bei turėti šiek tiek kantrybės bendraujant su lietuviais: „Žmonės čia šaltesnio būdo, užtrunka laiko, kol jie atsiveria. Bet kai ateis pirmasis pavasaris, pamatysite, kad čia tikrai galima gyventi“, – įspūdžiais dalijasi vokietis.
Į Kauno technologijos universitetą (KTU) studijuoti architektūros atvykęs kinas Yanwei Liu pritaria: ir architektūros studijos Lietuvoje daug pigesnės nei kitur. Pasak Y.Liu, studijuodamas Maltoje jis už mokslus mokėjo apie 9 tūkst. eurų per metus, tuo tarpu KTU jam pasiūlė architektūros studijas už 2800 eurų per metus. Tai buvo pagrindinė priežastis, kodėl Y.Liu iš Kinijos nusprendė persikelti studijuoti iš Maltos į Lietuvą.
Geras kainos ir kokybės santykis yra pagrindinis koziris, kurį pasitelkia Lietuvos aukštosios mokyklos, metančios vis didesnes pajėgas į pasaulinę kovą dėl užsienio studentų.
Dar prieš kelerius metus Lietuvos universitetai pasaulyje buvo visiškai nežinomi: apie galimybes studijuoti Lietuvoje užsieniečiams buvo pateikiama tik labai menka ir padrika bendro pobūdžio informacija. Lietuvos aukštojo mokslo įvaizdis tarptautinėje rinkoje buvo ne tai kad nekoks, bet tiesiog joks. Teigti, kad šiandien mūsų aukštosios mokyklos jau puikiai žinomos ir konkurencingos tarptautiniu mastu, būtų per drąsu, tačiau reikia pripažinti, kad pirmi žingsniai šia linkme jau žengti. Per pastaruosius keletą metų buvo sukurtas Lietuvos aukštojo mokslo tarptautiškumo prekės ženklas bei bendras įvaizdis, studijų Lietuvoje interneto vartai www.studyinlithuania.lt, suburtas aukštojo mokslo viešinimo tinklas. Tai yra pamažu kuriama sistema, kuri leis pritraukti daugiau užsienio piliečių studijuoti Lietuvoje. Visa tai, suprantama, ne už dyką: vien Švietimo ir mokslo ministerijos inicijuotam Lietuvos aukštojo mokslo tarptautiškumo plėtros projektui 2010-2013 m. buvo skirta 9,8 mln. Lt europinių ir valstybės biudžeto lėšų. Dideles investicijas į užsienio studentų pritraukimą meta ir patys universitetai: rengia prezentacijas užsienyje, dalyvauja tarptautinėse parodose, samdo studentų ieškančius agentus, rengia vis daugiau studijų programų anglų kalba. Investicijos į tai didelės, bet ilgainiui jos turėtų atsipirkti: Lietuvos aukštojo mokslo paslaugų eksportas dar labai kuklus, bet kitų šalių patirtis rodo, jog užsienio studentai gali įnešti labai svarų indėlį į šalies ekonomiką.
Pavyzdžiui, daugiausiai pasaulyje užsienio studentų pritraukiančios JAV skelbia, kad užsienio studentai kasmet generuoja apie 20 mlrd. JAV dolerių pajamų. Australija, patenkanti į šalių, turinčių daugiausiai užsienio studentų, penketuką (užsieniečiai sudaro penktadalį visų šalies studentų), taip pat suskaičiavo, jog šalies pajamos iš aukštojo mokslo paslaugų eksporto 2011 m. sudarė per 16 mlrd. JAV dolerių.
Neveltui ir Jungtinės Karalystės universitetai užsienio studentus viliojantiems agentams kasmet sumoka apie 120 mln. svaro sterlingų. Šalis ypač investuoja į studentų už ES ribų pritraukimą, nes šie už studijas moka dvigubai daugiau. Rezultatas – per pastarąjį dešimtmetį užsienio studentų JK universitetuose skaičius padidėjo daugiau nei dukart, o iš jų gautos pajamos universitetų pajamų struktūroje jau pasiekė vidutiniškai 10 proc.
UNESCO duomenimis, 2010 m. pasaulyje buvo apie 3,6 mln. užsienyje studijuojančių studentų. Didžioji jų dalis, apie 28 proc., buvo Rytų Azijos ir Ramiojo vandenyno šalių piliečiai. Nuo 2000 m. užsienio studentų skaičius šoktelėjo daugiau nei 75 proc. Tai rodo, kad pasaulis įžengia į naują – protų judėjimo ir aukštojo mokslo be sienų etapą. Aukštasis mokslas tampa globalus, visame pasaulyje stebimas masinis žmonių judėjimas iš šalies į šalį siekiant išsilavinimo.
Universitetams šie pokyčiai reiškia ir naujus iššūkius, ir dar neregėtas galimybes. Iššūkiai susiję su didžiule konkurencija, vykstančia tarp skirtingų šalių universitetų dėl kiekvieno studento. Tačiau tie studentai reiškia ne tik papildomas pajamas bei didesnes galimybes kelti studijų kokybę, bet ir padeda aukštosioms mokykloms keistis, kaip to reikalauja šiandieninis pasaulis: skatinant aukštojo mokslo tarptautiškumą suteikti tokį išsilavinimą, kuris parengtų studentus gyvenimui ir darbui globaliame pasaulyje. Norėdamos būti konkurencingos, šių pokyčių privalo paisyti ir Lietuvos aukštosios mokyklos.

Daugiau šia tema:
  • Nėra panašių straipsnių.
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...