2010 Rugsėjo 02

Agnė Radzevičiūtė

Muzika gimsta tada, kai atsiranda klausytojas

veidas.lt

"Veido" archyvas

Tęsiame projektą “Elitas, kuriuo galime didžiuotis” ir pristatome talentingus jaunuolius. Šiame “Veido” numeryje supažindiname su šešiolikmete pianiste Agne Radzevičiūte, kurios pasirodymą per “Mezzo” kanalą galėjo stebėti net 37 šalių žiūrovai.

Paryžiuje prestižiniame “Champs Elysees” viešbutyje išskirtinei publikai kartu su penkiais kitais talentingiausiais jaunaisiais Europos atlikėjais koncertavo ir vilnietė Agnė Radzevičiūtė. Iškilmingas vakaro koncertas buvo transliuojamas tiesiogiai per “Mezzo” kanalą geriausiu eterio laiku. Tai pirmas kartas, kai Lietuvos fortepijoninės muzikos atlikėjos pasirodymą tiesiogiai galėjo stebėti didžiausio Europoje klasikinei muzikai skirto TV kanalo žiūrovai.

“Tai buvo jau seniai, prieš trejus metus. To aš tikrai nesureikšminu, – moja ranka Agnė ir priduria: – Manau, muzika ir konkursai nesuderinami”.

Pasak talentingos pianistės, konkursai itin reikalingi tik žmonėms, kurie siekia tarptautinio pripažinimo ir nori siekti karjeros užsienyje. Tai atveria kelius, bet pati konkurso idėja, kad kažkas vienas laimi, o kiti pralaimi, nėra gera, nes neįrodo, jog laimėtojas geriausias ar talentingiausias, ypač jeigu tai jaunas žmogus. “Be to, laimėjimas įpareigoja surengti daug koncertų, ir tai jaunam muzikantui tampa meškos paslauga, nes jis praranda galimybę natūraliai augti”, – mano Agnė.

Konkursai konkursais, bet mūsų pašnekovė Nacionalinės M.K.Čiurlionio menų mokyklos dvyliktokė A.Radzevičiūtė šiuo metu laikoma itin perspektyvia pianiste.

“Tai be galo talentinga asmenybė. Ji gimusi groti fortepijonu, – sako profesorė Veronika Vitaitė ir priduria, kad merginą gamta apdovanojo puikiais pirštais, ji yra virtuoziška, artistiška, labai plastiška, turi puikią atmintį ir yra be galo reikli sau.

Aistra – klasikos kūriniai

Agnės širdis linksta prie klasikos kūrinių. Rožinė jos vaikystės svajonė – sugroti Trečiąjį F.Chopino koncertą, nes jis turi liūdesio, kuris užgauna kiekvieną žmogų, ir būtinai Lenkijoje – kompozitoriaus tėvynėje. Tačiau yra ir kitų kūrinių – L.van Beethoveno, F.Liszto, R.Schumanno, kuriuos pianistė priima kaip iššūkį. O štai šiuolaikinių kompozitorių muziką ji atideda ateičiai – į ją gilinsis, kai baigs mokyklą. Dabar sunku viską aprėpti.

Šią vasarą talentingoji muzikė buvo išsikėlusi tikslą įveikti 31-ąją L.van Beethoveno sonatą. “Ji man daug kraujo kainavo”, – išduoda pianistė. Techninė kūrinio atlikimo pusė nebuvo itin sunki, bet emociniu požiūriu ši sonata itin sodėtinga. Juk L.van Beethovenas šią sonatą parašė jau apkurtęs, kovodamas su galvoje siautėjančiais balsais, išgyvendamas žiaurią kančią.

“Šis kūrinys turi tokią liepsną!” – sušunka Agnė ir priduria, kad menui reikia ir tvirto charakterio, ir išmanymo, ir vaizduotės. Na, o technika reikalinga tam, kad galėtum išreikšti emocijas, įstengtum interpretuoti.

A.Radzevičiūtė įsitikinusi, kad tikras menininkas turi išmanyti ir istoriją, ir meno raidą: kaip jis galės perteikti kūrinių nuotaiką, jei nežinos, kuo kompozitorius gyveno, kaip mąstė. Negana to, mergina mano, kad muzikantui reikia gerai gaudytis ir matematikos vingrybėse, nes ji skatina racionalumą, kurio labai reikia muzikui. Racionalumą Agnė suvokia kaip valią – jeigu nori tobulėti, jos reikia be galo daug. Kurgi nereikės, jei kasdien prie instrumento tenka praleisti po kelias valandas. Deja, Agnė atsidūsta, kad įvykdyti planą pavyksta tik vasarą, kai nereikia mokytis bendrojo lavinimo dalykų.

Mokytojai suteikė laisvę

Pirmoji Agnės mokytoja buvo jos mama mokytoja ekspertė Nijolė Radzevičienė, dėstanti fortepijoną Balio Dvariono muzikos mokyklos auklėtiniams. “Manau, mama mano gabumus muzikai įžvelgė labai anksti. O man tai atrodė natūralu. Neatsimenu, kad kada būčiau tvirtai apsisprendusi – va, tapsiu pianiste. Negalvojau ir apie tai, kad reikės ilgai ir sunkiai dirbti. Man visuomet buvo malonu groti”, – pasakoja mergina ir pajuokauja, kad dabar skambina geriau už mamą.

Taigi nuo pirmos klasės Agnė įstojo į M.K.Čiurlionio menų mokyklą. Devynerius metus muzikos keliu ją vedė mokytoja Violeta Lipniagovienė. Vėliau – prof. V.Vitaitė. “Esu labai laiminga, nes visuomet patekdavau pas geriausius mokytojus. Jie nesprausdavo manęs į rėmus, suteikdavo laisvės”, – tikina būsimoji fortepijono muzikos žvaigždė.

Natūralu, kad visas Agnės gyvenimas susijęs su muzika ir menu. Na, dar truputį su kalbomis – ji moka angliškai ir jau metus atkakliai kremta prancūzų kalbą. Dar domina literatūra ir teatras. Agnės gyslomis teka menininkų kraujas – senelis buvo garsus aktorius Alfonsas Radzevičius, mama, kaip jau minėjome, pianistė, o teta – smuikininkė. Kur kitur pasuksi? O dabar jos gyvenime toks laikas, kad reikia imti kuo daugiau. Vėliau paaiškės, kas svarbiau. Todėl ir jos mėgstamiausi autoriai lyg du priešingi poliai – Oscaras Wildas su “Doriano Grėjaus portretu” ir Thomas Mannas su “Užburtu kalnu”.

Gilų įspūdį Agnei paliko ir Rimo Tumino “Maskaradas”. Deja, dabar tokių spektaklių scenoje nepamatysi. “Žmonės pavargę ir nebegali pajusti jautrių dalykų, todėl aktoriai turi rėkti, kad prižadintų salėje miegantį žiūrovą, – atsidūsta mergina ir pasakoja, kaip sunku priversti žmones klausytis. – Muzika gimsta tada, kai atsiranda klausytojas – jeigu salėje yra bent vienas, kuris klauso, gali groti tik jam. Norėčiau, kad mano klausytojai mąstytų, – pasinertų į muziką, atsipalaiduotų, sugertų ją, bet jokiu būdu nevegetuotų”.

Paklausta, ką ketina veikti toliau – juk prieš akis dvylikta klasė, laikas, kai turi apsispręsti, kur link sukti, mūsų pašnekovė dar kartą atsidūsta: “Nežinau, ko noriu – iškeliauti ar pasilikti Lietuvoje. Tikiu, kad gyvenimas natūraliai susiklostys ir atrasiu savo vietą”.

Daug galimybių siūlo Amerika, bet ten mokslai mokami. Agnė nesikrato ir studijų Lietuvoje. Juoba jos dabartinė pedagogė prof. V.Vitaitė dėsto ir Muzikos akademijoje. “Stengiuosi iš profesorės paimti tiek, kiek galiu. Ji ne tik amatą išmano, bet yra puiki menininkė, asmenybė, – džiūgauja jaunoji pianistė ir priduria, kad visi V.Vitaitės mokiniai groja skirtingai, nes mokytoja nepalieka savo atspaudo. – Man atrodo, kad groju, kaip jaučiu, o ji pasirūpina, jog tai būtų profesionalu”.

Agnei patinka būti scenoje, o ar patinka, kai klausytojai ploja? Ne. “Labiau vertinu minutes, kai jie klauso, o ne tuomet, kai atsistoju prieš juos”, – taria ji. Bet atsistoti reikės, nes artimiausias koncertas – spalio pradžioje Filharmonijos didžiojoje salėje.

Agnės Radzevičiūtės laimėjimai

Pianistė, Nacionalinės M.K.Čiurlionio menų mokyklos dvyliktos klasės moksleivė A.Radzevičiūtė yra Mstislavo Rostropovičiaus labdaros ir paramos fondo “Pagalba Lietuvos vaikams” (nuo 2006 m.) bei Michelio Sogny fondo “SOS Talents” stipendininkė.

Pirmoji jos mokytoja – V.Lipniagovienė, nuo 2007 m. rugsėjo Agnė mokosi pas profesorę V.Vitaitę.

  • 2001 m. tapo pirmojo tarptautinio pianistų konkurso-festivalio “Muzika be sienų” (Druskininkai) antrosios premijos laureate.
  • 2003 m. respublikiniame J.S.Bacho jaunųjų pianistų konkurse Vilniuje iškovojo antrą vietą.
  • 2004 m. I tarptautiniame vokiečių ir austrų muzikos jaunųjų pianistų konkurse “Klavier Music” pelnė trečią vietą, o XIII respublikiniame B.Dvariono pianistų konkurse Vilniuje tapo laureate.
  • 2005 m. tarptautiniame konkurse “Muzika be sienų” iškovota pirmoji vieta. Laureatės vardas pelnytas ir respublikiniame J.S.Bacho jaunųjų pianistų konkurse Vilniuje.
  • 2006 m. pianistė pripažinta XIV B.Dvariono respublikinio pianistų ir stygininkų konkurso pirmos vietos laimėtoja. Pirmąsias vietas pelnė ir XIV tarptautiniame F.Chopino jaunųjų pianistų konkurse Šafarnėje (Lenkija), VI tarptautiniame konkurse “Muzika be sienų” Druskininkuose bei V tarptautiniame fortepijoninių duetų konkurse Kaune.
  • 2007 m. tapo Karalienės Mortos premijos laureate, finaliniame fondo “SOS Talents” remiamų vaikų koncerte laimėjo publikos simpatijų prizą, o gruodžio 13 d. jos pasirodymą prestižiniame “Champs Elysees” viešbutyje transliavo tarptautinis “Mezzo” televizijos kanalas.
  • 2008 m. birželį pelnė pirmą vietą Suomijoje vykusiame tarptautiniame konkurse “XXI amžiaus muzika”, vasarą sėkmingai dalyvavo ir prof. Mūzos Rubackytės meistriškumo pamokose-festivalyje “Piano Pic”. Spalį dalyvavo II tarptautiniame Mažeikių meno festivalyje – grojo su Kauno simfoniniu orkestru.
  • 2010 m. kovą koncertavo Ženevoje, Jungtinių Tautų rūmuose, surengtame koncerte, skirtame Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 20-mečiui paminėti.
Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentarai (3)

  1. Andrius Andrius rašo:

    Gražu skaityti. Ir mintys merginos teisingos. Ačiū už tokį straipsnį!

  2. "pepė trumpakojė" "pepė trumpakojė" rašo:

    Labai talentinga, muzikali mergina. Teko ją girdėti.O dar matosi, kad gyvena ne tik muzika, bet ir bendrai domisi kultūra, literatūra, istorija. Tai tikrai darys įtaką jos grojimui. Sėkmės, ištvermės, drąsos.

  3. Giedrius - Pepei Giedrius - Pepei rašo:

    Užmiršote dar matematiką paminėti:) Tekste aiškiai pasakyta, kad Agnė gaudosi matematikos vingrybėse :D


Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...