2016 Vasario 20

Veido archyvas

Moterų verslas: nuo virtualių asistenčių iki šunų baseino

veidas.lt

Shutterstock

 

Pelno link. Moterų verslumas – neišnaudotas potencialas, kuris galėtų tapti postūmiu visai šalies ekonomikai. Tačiau šiandien palyginti maža dalis moterų Lietuvoje yra nuosavo verslo savininkės.

Koks tai potencialas, rodo projektas „Išmani moteris“, kurį organizuoja VšĮ „Versli Lietuva“. Į įvairiuose miestuose vystančius programos renginius susirenka šimtai moterų: jaunų, pagyvenusių, mažus vaikus auginančių mamyčių ar bedarbių. Vienos jų dar tik svajoja ir nedrąsiai brandina nuosavo verslo idėją, kitos jau ateina tvirtai apsisprendusios ir neabejojančios savo sprendimu.

Projektas pirmą kartą vykdytas prieš dvejus metus, o šiuo metu vyksta pakartotinai. Įdomu tai, kad bandomojo projekto dalyvės, dabar jau nuosavo verslo savininkės, naujokėms pasakoja savo sėkmės istorijas ir dalijasi patirtimi.

„Vos pradėjus projektą tapo aišku, kad moterims labai trūksta tokių renginių, kurie suteiktų žinių, padrąsintų, padėtų atrasti bendraminčių, pasitikrinti savo idėjas. Tikėjomės susidomėjimo, tačiau tokio ažiotažo, kai per valandą internetu į renginį užsiregistruoja šimtai moterų, nelaukėme“, – projekto sėkme džiaugiasi jo koordinatorė Aurelija Martūnienė.

Pasak jos, daugybė moterų Lietuvoje puoselėja savo verslo idėjas, tačiau dažna nesulaukia palaikymo iš aplinkos, joms trūksta drąsos, žinių. Projektas padeda moterims nueiti kelią nuo idėjos iki verslo, jei tik jos yra tam pasiryžusios. Vienos renginiuose lankosi norėdamos įgyti žinių, pabendrauti, pasitikrinti, kitos – labiau motyvuotos, apsisprendusios ir supratusios, kad tikrai nori žengti tą žingsnį savojo verslo link. Kai kurios, atėjusios su savo verslo idėja, iš pradžių net nedrįsta jos pasakyti, bijodamos, kad kažkas nužiūrės, nukopijuos. Paskui įsidrąsina, pradeda dalytis, burtis, bendradarbiauti. Vienas projekto tikslų – suburti moteris į bendruomenę, kurioje jos atranda bendraminčių, o bendraudamos tarpusavyje randa ir verslo partnerių.

Jos klausosi paskaitų, atlieka užduotis. Moterims vadovauja mentoriai, padedantys parengti konkrečius verslo planus. Vėliau atrenkamos projekto dalyvės, kurių verslo idėjos atrodo brandžiausios. Pavyzdžiui, per pirmąjį projektą užgimė aštuonios verslo idėjos ir šiuo metu pamažu puoselėjami šeši moteriški verslai.

„Tiesą sakant, verslais to nepavadinsi, greičiau tai nedideli versliukai, bet kartais moterims, turinčioms šeimą, vaikų, to ir užtenka. Svarbu, kad pagal savo pomėgius ir galimybes jos susikuria darbo vietą sau, o kartais įdarbina ir daugiau žmonių“, – pasakoja A.Martūnienė.

Prieš metus moterų verslumo problema Lietuvoje domėjosi ir VšĮ „Investuok Lietuvoje“ programos „Kurk Lietuvai“ dalyvės Ūla Kalkytė ir Gustė Sadaunykaitė. Jų teigimu, mažas moterų verslumas Lietuvoje nėra lyčių lygybės problema. Tai neišnaudoto ekonominio potencialo problema, kurią būtų nesunku išspręsti, jei valstybė tam skirtų šiek tiek daugiau dėmesio ir pastangų. Nuosavas verslas būtų labai gera išeitis ir socialinės problemos sprendimo būdas ypač toms moterims, kurios dabar augina vaikus, yra namų šeimininkės, bedarbės, vyresnio amžiaus, regionų ar mažesnių miestelių gyventojos. Statistika rodo, kad viena maža ar vidutinė įmonė vidutiniškai sukuria šešias darbo vietas, o šios vidutiniškai sukuria 55 tūkst. eurų pridėtinės vertės.

Kaip parodė atlikta apklausa, tam, kad galėtų pradėti savo verslą, moterims labiausiai trūksta verslo ryšių, žinių bei kvalifikacijos, pradinio kapitalo ir gerųjų pavyzdžių, kurie galėtų jas įkvėpti imtis nuosavo verslo.

Apklausa taip pat parodė, kad 64 proc. moterų turi verslo idėją ir planuoja pradėti verslą ateityje, o 36 proc. yra pradėjusios verslą ir žengia pirmuosius žingsnius. 97 proc. apklaustųjų reikėtų profesionalios pagalbos, kad tos idėjos būtų įgyvendintos.

Ū.Kalkytės ir G.Sadaunykaitės sukurtas Moterų verslumo akademijos modelis ir jo idėjos rado atgarsį projekte „Išmani moteris“ ir jau duoda apčiuopiamų vaisių: moterys ne tik vis drąsiau svajoja, bet ir ryžtingai imasi nuosavo verslo.

Viena tokių – bendrovės „„Investuok Lietuvoje““ savininkė Žana Rastokaitė. 38-erių pasvalietė prie projekto prisidėjo jau įkūrusi savo dovanų verslą. Sužinojusi apie projektą „Išmani moteris“, atvyko į seminarą, kuriame verslo idėjos buvo pristatomos investuotojams.

Moteris sako, kad tai buvo neįkainojama patirtis, nes verslo pradžioje buvo labai naudinga išgirsti taiklių patarimų, klausimų, įžvalgų. ,Investuotojams įdomu uždirbti pinigų ir jie priverčia tave, pakilusį ant puikiosios savo verslo idėjos sparnų, nusileisti ant žemės, atsigręžti į vartotoją ir paklausti savęs, ar esi vartotojui reikalingas ir įdomus, ar rinkai reikia tokios paslaugos ar prekės, kokią problemą sprendžia tavo verslas. Tuomet pamatai savo verslą potencialaus vartotojo akimis ir atsisakai nepamatuotų iliuzijų. Kad verslas būtų gyvybingas ir pelningas, jis turi spręsti konkrečias problemas, antraip jis greičiausiai niekam nebus reikalingas. Pačiam verslininkui jo idėja gali atrodyti tobula, tačiau jei už tai niekas nemokės pinigų, ji nieko verta“, – nuosavo verslo pradžią prisimena prieš dvejus metus jį pradėjusi  Ž.Rastokaitė.

Ji yra baigusi ekonomiką ir vizualinio dizaino studijas, anksčiau dirbo samdomą darbą, užsiėmė nekilnojamojo turto verslu. Tačiau nė vienas darbas jai neteikė tiek pasitenkinimo, kiek dabar suteikia nuosavas internetinis dovanų idėjų verslas. Šiuo metu, be Pasvalyje įsikūrusios Ž.Rastokaitės, įmonėje dirba dar du žmonės, klientus aptarnaujantys Vilniuje ir Klaipėdoje.

Moteris pasakoja verslo idėją brandinusi pamažu. Ji nė pati nežino, kodėl draugai, artimieji, prireikus ką nors pasveikinti gimtadienio ar kita proga, visuomet kreipdavosi patarimo į ją. „Sugalvok ką nors, juk tu moki“, – sakydavo ir ji, žinoma, sugalvodavo.

„Tuomet susimąsčiau, kad, ko gero, nėra žmonių, kuriuos aplenktų gimtadienio dovanos galvosūkis. Dovanų pasiūla didžiulė: nuo kiniškų niekučių iki prabangių prekių ženklų. Bet didžioji problema – ką padovanoti, kad dovana džiugintų. Svarbiausia, kaip ją paversti emocine žinute, žmogui pasakančia kur kas daugiau nei paprastas daiktas. Net ranka pieštas atvirukas gali būti išskirtinė dovana, jei moki tai padaryti“, – aiškina bendrovės „Lempampuk“ įkūrėja.

Klientams, kurie kreipiasi dovanų idėjų, ji pirmiausia pasiūlo užpildyti klausimyną, kad kuo daugiau būtų galima sužinoti apie žmogų, kuriam ruošiama dovana.  Atsakymai lieka bendrovės duomenų bazėje, todėl po metų reikia tik iš anksto įspėti, kad gimtadieniui prireiks kelių originalių dovanų idėjų ar pačių dovanų. Tokia paslauga ypač patinka vyrams, kuriuos dovanų galvosūkiai paprastai ypač vargina. Pasitaiko, kad žmogus turi dovaną, tačiau nežino, kaip įdomiai ją supakuoti ar įteikti.

Dažnai iš padėties sukamasi dovanojant pinigus, kurie yra tarsi gelbėjimosi šiaudas, kai nieko įdomiau nesugalvojama. Tačiau Ž.Rastokaitė pastebi, kad pabendravę su ja žmonės neretai atsisako šios minties ir pasirenka idėjas, sukeliančias kur kas daugiau emocijų nei pinigai.

O ką padovanoti žmogui, kuris turi viską? Tuomet taip pat gali padėti originaliosios „Lempampuk“ idėjos. „Smagu, kai tokiam žmogui pavyksta sukurti dovaną, kuri tampa vakaro „vinimi“ ir visus pribloškia netikėta idėja. Jau turime tokių istorijų ir tuo didžiuojamės“, – tikina Ž.Rastokaitė.

Ji savo klientų prašo pranešti, ar idėjos, dovanos tiko, ir kol kas sako sulaukusi tik teigiamų atsiliepimų. Be to, visuomet pabrėžia: jei idėjos netiktų ar nepatiktų, grąžins už jas sumokėtus pinigus. Jos kainuoja 10 eurų.

Kol kas visos pajamos investuojamos į verslą ir jau planuojama plėstis į užsienio rinkas. „Lempampuk“ bendradarbiauja su įvairiais papuošalų, interjero detalių, meno kūrinių autoriais, kuriuos pristato savo interneto svetainėje. Jų kūrinių ten pat galima ir įsigyti.

„Savęs verslininke dar nelaikau, labiau esu projekto vadovė. Ar sugebėsime išplėtoti projektą iki verslo, parodys laikas. Šiuo metu kaip tik yra tas lūžio taškas. Bet, matydama klientų, užsakymų srautą, manau, kad projektas turi ambicijų išaugti į verslą“, – svarsto Ž.Rastokaitė.

Pasak jos, verslo pradžiai, žinoma, reikia pradinio kapitalo, tačiau tai nėra dideli pinigai. Didžiausia investicija – laikas ir žinios. Mokytis reikia daug, intensyviai ir nuolat, išnaudojant įvairiausius būdus: seminarus, knygas, interneto platybes. Verslas pirmiausia reiškia asmeninius pokyčius, todėl, jei žmogus nenori keistis, eiti į verslą neverta.

„Kodėl moterys nelengvai ryžtasi imtis nuosavo verslo? Manau, kad yra vidinio nepasitikėjimo, baimių. Per projektą „Išmani moteris“ sutikau labai įvairių moterų ir pasakodama joms apie savo verslo pradžią pabrėžiau, mano galva, svarbiausią dalyką: tai, ką ketinate daryti, turi „vežti“ šimtu procentu. Iš šono nusižiūrėtas verslas nesuteiks nei emocinio pasitenkinimo, nei pinigų. O jei paskui kiekvieno kliento padėką seka ir pinigai – tai pats idealiausias variantas, nes tikslas turėtų būti ne milijonas eurų sąskaitoje, o milijonas „ačiū“, už kuriuos sumokėta. Per tuos metus, kiek dirbame, tai labiausiai ir skatina eiti į priekį“, – tvirtina dovanų idėjų pardavėja Ž.Rastokaitė.

Dar vienas įdomus virtualių asistenčių paslaugų verslas taip pat užgimė pirmojo projekto „Išmani moteris“ metu. Savo verslo idėja su projekto dalyvėmis tuomet pasidalijo Daiva Pakalnė, ne vienus metus virtualia asistente dirbusi Jungtinėje Karalystėje. Virtualių asistentų paslaugos populiarios ir įprastos daugelyje užsienio šalių, kur internetinis verslas yra plačiai paplitęs.

Tuomet Lietuvoje dar negirdėto verslo imtis nutarė vilnietė 32-ejų teisininkė Ainė Lučinskienė ir biržietė Dovilė Petrauskienė. Jų įkurta bendrovė „VA komanda“ gyvuoja jau pusantrų metų ir klientams teikia įvairias virtualias administracines bei internetinės rinkodaros paslaugas.

Moterų suburtoje komandoje yra įvairių sričių specialisčių, dirbančių namie.  Interneto svetainės sukūrimas, kasdienė jos priežiūra, socialinių medijų palaikymas, reikalingos informacijos paieška ir sisteminimas, dokumentų tvarkymas – šiuos ir kitus darbus, vadinamus laiko ėdikais, pagal klientų poreikius ir atlieka virtualios asistentės, o verslininkams šiems darbams atlikti nereikia samdyti nuolatinio darbuotojo.

A.Lučinskienė pasakoja, kad išėjusi motinystės atostogų (moteris augina du mažamečius vaikus) nusprendė save išbandyti versle. „Buvau subrendusi pokyčiams ir augindama vaikus norėjau tobulėti, užsidirbti pajamų, tačiau man buvo svarbu tą daryti neapleidžiant šeimos. Virtualių asistenčių idėja kaip tik ir buvo tokia“, – sako A.Lučinskienė.

Ji neslepia, kad tokios Lietuvoje vis dar neįprastos paslaugos vartotojams kelia nemažai klausimų. Pavyzdžiui, kaip apskaičiuojamas asistentės darbo laikas. Verslininkė aiškina, kad dirbama pagal valandinį darbo įkainį, o viena valanda kainuoja 12 eurų. Darbo laikas fiksuojamas pasitelkus internetinę programą, klientams pateikiamos išsamios atlikto darbo ataskaitos. Su virtualiomis asistentėmis verslininkė sudaro paslaugų sutartis. Toks darbas labai patogus vaikus namie auginančioms mamytėms, ne visą darbo dieną dirbančioms moterims ar bedarbėms.

Kadangi šio verslo idėja sulaukė didelio susidomėjimo, „VA komandos“ įkūrėjos nusprendė viešai pasidalyti sukaupta patirtimi ir įkūrė virtualių asistenčių akademiją – internetinę mokymo platformą ~www.vaakademija.lt~.

„Akademijoje mokome visko, ką turi mokėti šiuolaikinė virtuali asistentė ir ko reikia savam internetiniam verslui sukurti. Tai ne tik mokymai, bet ir virtualių asistenčių bendruomenės susibūrimo vieta, kur moterys viena kitą palaiko, dalijasi patirtimi, padeda rasti atsakymus į daugelį joms kylančių klausimų. Tai tikrai puiki galimybė moterims, ypač mamoms, auginančioms vaikus, dirbančioms ne visą darbo dieną arba iš viso neturinčioms darbo, mokytis, tobulėti, dirbti ir užsidirbti internetu. Tai yra mūsų socialinė misija, kad kuo daugiau moterų galėtų išmokti naujų dalykų, tobulėtų, gautų iš to pasitenkinimą ir, žinoma, užsidirbtų“, – sako A.Lučinskienė, kuri greito praturtėjimo iš savo verslo nesitiki, bet vertina jį kaip ilgalaikę investiciją į ateitį.

Po šiemet vykusių projekto „Išmani moteris“ renginių šeimos verslo idėją subrandino ir trys klaipėdietės – Monika Poškaitė-Jurevičienė, jos mama Asta Poškienė ir teta Dalia Teplovienė. Visos trys moterys, duoną valgančios iš finansininko profesijos, sumanė įrengti pirmąjį Lietuvoje baseiną, skirtą šunims.

Du samojedų veislės šunis auginanti M.Poškaitė-Jurevičienė sako, kad šiais laikais šunis, kaip ir žmones, kankina įvairiausios ligos – antsvoris, klubo sąnarių displazija, o plaukiojimas vandenyje pagerina tokių šunų savijautą, gyvenimo kokybę.

Specialūs šunų baseinai jau seniai egzistuoja užsienio šalyse, ypač jie populiarūs Didžiojoje Britanijoje, Vokietijoje. Lietuvoje, M.Poškaitės-Jurevičienės žiniomis, tai būtų pirmas šunų baseinas. „Idėja šeimoje sklandė jau seniai. Gal, sakyčiau, labiau juoko forma, bet vis nebuvo laiko tuo rimčiau užsiimti. Pradėjusios lankytis projekto „Išmani moteris“ seminaruose, ėmėme rimtai svarstyti, kad tai iš tiesų galime padaryti“, – sako būsimoji verslininkė.

Šiuo metu moterys dairosi tinkamos vietos baseinui įrengti, svarsto projekto finansavimo galimybes. Kadangi verslui pradėti reikės nemažų investicijų, planuojama rengti verslo planą ES finansavimui gauti, o galbūt originalaus verslo idėja pavyks sudominti investuotojus.

Visos trys moterys turi gerus darbus – dirba finansininkėmis, tačiau yra pasirengusios atsisakyti savo įprastų darbų ir imtis nuosavo verslo. „Žinau, kad finansininko duona – ne man, savo gyvenimą ir darbą labiau norėčiau sieti su gyvūnais. Jei tik pavyktų, net nesidairiusi viską mesčiau, nes labai noriu šį projektą įgyvendinti“, – prisipažįsta sako 21 metų M.Poškaitė-Jurevičienė.

Pasak jos, tokių paslaugų poreikis tikrai yra, tačiau kiek žmonių pirktų jas už atitinkamą kainą, vis dar reikia išsiaiškinti. Būsimos verslininkės yra suskaičiavusios, kad valanda baseine turėtų kainuoti septynis eurus ir dar papildomai tektų primokėti už šampūną, džiovinimą, rankšluosčių nuomą. Daug užsidirbti iš šio verslo moterys nesitiki, bet norėtų sau susikurti tokį darbą, kuris būtų malonus ir prasmingas.

Aušra Pocienė

Moterų verslumas Lietuvoje – dar neišnaudotas potencialas

Iš viso Lietuvoje dirbančių žmonių (tūkst.)

Moterų     657 (50,8 proc.)

Vyrų       636 (49,2 proc.)

Samdomų darbuotojų (tūkst.)

Moterų     593 (52 proc.)

Vyrų       547 (48 proc.)

Savarankiškai dirbančių (tūkst.)

Moterų     54 (39,3 proc.)

Vyrų       83 (60,7 proc.)

Savarankiškai verčiasi apie 9 proc. visų dirbančių moterų ir maždaug 15 proc. dirbančių vyrų.

Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas

 

 

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...