2011 Birželio 27

Mokslo taryba nesutinka su daugeliu VK priekaištų

BNS

BFL

Lietuvos mokslo tarybos pirmininkas Eugenijus Butkus sako, kad dauguma Valstybės kontrolės (VK) išsakytų priekaištų dėl galimai neskaidraus valstybės lėšų naudojimo yra nepagrįsti.

Jis pirmadienį sakė, kad sprendimus dėl projektų finansavimo priimantys tarybos komitetų nariai remiasi ekspertų išvadomis.

Profesorius taip pat pastebėjo, kad vadinamosios pridėtinės projektų išlaidos, už kurias nereikia detaliai atsiskaityti, ne visada siekia trečdalį sąmatos ir nesutinka, kad savo nuožiūra lėšas naudodami universitetai jas švaisto. Šių išlaidų naudojimui, E. Butkaus teigimu, bus parengtos rekomendacijos.

Nors ir atmesdamas auditorių priekaištus dėl žalos valstybei mokant autorinius atlyginimus tarybos nariams, profesorius E. Butkus žada keisti jų mokėjimo tvarką – nuo šiol išvadas ekspertai bus prašomi pateikti raštu, kad nekiltų klausimų dėl atlyginimų skyrimo už žodinius kūrinius.

VK pirmadienį pranešė, kad tikrindama Lietuvos mokslo tarybos finansavimą negalėjo patvirtinti, kad visi 46 mln. litų, kuriuos pernai taryba skyrė 1114 projektų įgyvendinti, buvo panaudoti pagal paskirtį, teisėtai, ekonomiškai ir skaidriai. VK pranešė kreipusis į Generalinę prokuratūrą dėl galimo dalies turto iššvaistymo ir piktnaudžiavimo.

VK konstatavo, kad tarybai detaliai nereglamentavus, kokios ir kokio dydžio projektų išlaidos priskirtinos pridėtinėms išlaidoms, projektų vykdytojai iki trečdalio projekto lėšų galėjo naudoti savo nuožiūra. Tokiu būdu, auditorių skaičiavimu, 2010 metais 13,9 mln. litų galėjo būti panaudoti tiesiogiai su projektu nesusijusioms reikmėms apmokėti.

“Valstybės kontrolė paėmė kaip duotybę visus 30 proc. kiekvienam projektui, nors toli gražu taip nėra – kai kurie projektai naudoja 10 proc. ar dar mažiau pridėtinėms išlaidoms. Tos lėšos yra naudojamos institucijos nuožiūra. Universitetai, institutai nėra pasitvirtinę tvarkų, kaip tokias lėšas naudoti, todėl mes parengsime tam tikras gaires, rekomendacijas”, – BNS sakė E. Butkus.

Jis neatmetė, kad iš projektų gaunamomis lėšomis gali būti dengiami kokie nors trūkumai, atsiradę dėl nepakankamo iš kitur gaunamo finansavimo.

“VK nuomone, universitetai ir institutai gauna lėšų tiek, kiek reikia, manau, visi su tuo nesutiks – kiek teko girdėti iš universitetų, tai jie finansuojami maždaug 60 proc. lėšų poreikio moksliniams tyrimams ir viskam, tai projektai prisideda prie lėšų institucinėms sąnaudoms”, – dėstė E. Butkus.

Auditoriai konstatavo, kad taryba 9,3 mln. litų biudžeto lėšų paskirstė tiksliai neapibrėžusi, kokių temų tyrimų projektai gali būti finansuojami per priemonę “Kiti mokslinių tyrimų projektai”. Taip esą buvo sudarytos sąlygos finansuoti tokios pačios ar panašios mokslo krypties projektus keletą kartų, kurie nesusiję su Vyriausybės nustatytomis prioritetinėmis mokslinių tyrimų kryptimis. Auditorių vertinimu, tokia praktika neužtikrina skaidraus biudžeto lėšų naudojimo.

E. Butkus pažymi, kad netikslinga visus projektus finansuoti tik pagal iš anksto numatytas temas.

“Mes jau praeitą savaitę siuntėme išaiškinimą VK, kodėl netikslinga ir neprasminga tą daryti. Daliai programų mes turime prioritetus, pavyzdžiui, nacionalinėms mokslo programoms yra tematiniai prioritetai. Tačiau yra dalis tyrimų, kuriuos vykdo mokslininkai, ir jeigu jie pasiekia aukštą mokslinį lygį, turi teisę dalyvauti konkursuose. Mes iš principo nesutinkame su VK formuluote. Švelniai tariant, čia yra nesusipratimas – mes negalime įvardinti vienos ar kelių mokslinių krypčių, kurias vienas finansuotume”, – BNS dėstė jis.

Valstybės kontrolė pasigedo skaidrumo atrenkant mokslinius projektus – neretai projektai vertinti lakoniškai, projektų rengėjams išvadose nenurodant konkrečių priežasčių, kodėl projektas atrinktas finansuoti ar atmestas. Be to, nustatyta atvejų, kai komiteto nariai, kurie tvirtina finansuotinų projektų sąrašą, vertina vieni kitų parengtus projektus ir sprendžia dėl finansavimo skyrimo. Pasak VK, taip sudaromos galimybės neskaidriai skirstyti biudžeto lėšas. Pasak valstybės auditorių, kai kurių projektų ataskaitas taryba patvirtino neatsižvelgusi į jas vertinusių ekspertų išvadas, kad projektus tikslinga nutraukti ar jie yra neįgyvendinti.

“Komitetas gali priimti sprendimą dėl ekspertų išvadų, ir tarp pateiktų finansuoti projektų gali būti kurio nors komiteto nario projektas, bet jie pavardžių nemato. Nėra tokio atvejo buvę, kad komiteto narys vertintių kaip ekspertas kito komiteto nario paraišką, šioje vietoje VK yra netiksli”, – dėstė E. Butkus.

Auditoriai konstatavo, kad projektų vykdytojams atsiskaitant už 2010 metų projektų rezultatus, taryba nepareikalavo nurodyti projektų rezultatų tolesnio panaudojimo ir jų pritaikomumo. Todėl taryba neturi jokios informacijos, kokią pridėtinę vertę davė moksliniai darbai, kuriems vykdyti panaudoti 46 mln. litų valstybės biudžeto lėšų.

“Mums priekaištauja, kad mes netikrinome, bet 2010 metai tik baigėsi sausio 1 dieną ir mes planuojame daryti patikras vietose. Be to, mes nesame kontrolės institucija”, – pabrėžė E. Butkus.

Nustatyta, kad nepakankamai efektyviai naudotos ir patiems projektams įgyvendinti skirtos lėšos. Pavyzdžiui, priedai prie atlyginimų, kurie siekė iki 90 proc., projektų dalyviams numatyti projektams net neprasidėjus, todėl abejotina, ar jie skirti pagrįstai ir teisėtai.

Be to, su projektų vykdytojais, gaunančiais darbo užmokestį, tiems patiems darbams atlikti neretai buvo sudaromos ir autorinės sutartys. Daugumos projektų išlaidos darbo užmokesčiui apskaitytos viena eilute, todėl auditoriai negalėjo įvertinti, ar projektų dalyvių darbo užmokestis neviršijo teisės aktuose nustatytų dydžių.

Papildomas atlygis pagal autorines sutartis 2010 metais mokėtas ir Mokslo tarybos nariams. Jie autorinį atlyginimą gavo už žodinius kūrinius, kurie niekur nebuvo fiksuojami. Auditoriai pripažino, kad tarybos nariams išmokėti 94 tūkst. litų panaudoti neteisėtai ir tuo padaryta žala valstybei.

Autorinės sutartys sudarytos ir su tarybos nacionalinių programų vykdymo grupių nariais už grupių veiklos 2010 metais apibendrinimus. Nustatyta, kad, pavyzdžiui, už vienos iš grupių puslapio dydžio veiklos ataskaitą taryba sumokėjo 29 tūkst. litų.

“Tarybos nariai yra skirti Seimo ir jiems yra skiriama 18 litų už valandą posėdžio metu. Bet tarybos nariai, kaip mes teikėme ir Valstybės kontrolei papildomą medžiagą, dažnai gauna išanalizuoti įvairių dokumentų, tarp jų teisinių ir strateginių dokumentų – šimtus puslapių. Ir jie apibendrindami savo vertinimą, pristato žodžiu savo išvadą ir mes laikėme tai autoriniu kūriniu. Bet mes keisime tą tvarką. Mes sutinkame, kad iš tikrųjų gal kai kuriais atvejais yra sunkoka tokį autorinį darbą, išsakytą žodžiu, užfiksuoti. Dabar prašysime, kad komitetų nariai pateiktų išvadas raštu”, – BNS sakė Lietuvos mokslo tarybos vadovas.

Valstybės kontrolierės Giedrės Švedienės teigimu, nepateisinama, kai tokio dydžio valstybės biudžeto lėšos, galinčios prisidėti prie šalies mokslinio potencialo ir konkurencingumo augimo, skiriamos ir naudojamos neskaidriai ir neracionaliai, nevertinama šių valstybės investicijų į mokslą sukuriama pridėtinė vertė.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...