Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorė, Neurologijos klinikos vadovė Daiva Rastenytė – autoritetas ne tik Lietuvoje, bet ir Vakaruose.

Prof. D.Rastenytė nemėgsta būti dėmesio centre, apie savo mokslinius pasiekimus ji kalba itin santūriai ir nedaugžodžiaudama. Sužinojusi, kad ji šiemet buvo išskirta kaip viena iškiliausių medicinos srities mokslininkių „Veido“ “Mini Nobelio“ projekte, profesorė kuklinosi, kad tikrai atsirastų už ją vertesnių ir nepuolė girtis savo laimėjimais, nors pasigirti tikrai būtų dėl ko.
Tačiau visai kitokią D.Rastenytę Lietuvos ir užsienio kolegos mato mokslinėse diskusijoje, kuriose vyrauja mokslinių argumentų kalba. Prieš kokią auditoriją ir kokioje šalyje D.Rastenytė bekalbėtų, ji visada geba argumentuotai apginti savo nuomonę, įtikinti auditoriją, pakreipti diskusiją norima linkme. Profesorė savo pranešimais ar pasisakymais visuomet padaro didelį įspūdį savo kolegoms Vakaruose ir geba netgi visko mačiusius vakariečius nustebinti kompetencija.

Laukiama viešnia ir Europoje, ir Kinijoje

„Tai išskirtinė asmenybė. Labai stipri, ambicinga, veržli. Ne tik puiki mokslininkė, bet ir labai gera dėstytoja bei gydytoja. Be to, be galo šiltas žmogus“, – D.Rastenytę apibūdina LSMU rektorius prof. Remigijus Žaliūnas.
Pasak rektoriaus, D.Rastenytės moksliniai darbai labai aktualūs, nes yra susiję su labiausiai paplitusiomis širdies ir kraujagyslių, neurologinėmis ligomis. R.Žaliūno teigimu, mokslininkės tyrimai ne tik duoda didžiulės naudos universitetui bei Neurologijos klinikai, bet ir yra pastebimi bei vertinami pasauliniame kontekste.
„D.Rastenytės mokslinė veikla nėra atskirta nuo klinikinės praktikos ir tai yra šios mokslininkės stiprybė. Vadovaudama Neurologijos klinikai profesorė turi puikias galimybes tikrinti savo hipotezes realiame gyvenime ir gautus duomenis pateikti ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje“, – vertino LSMU rektorius R.Žaliūnas.
Tarptautiniuose mokslo projektuose kartu su D.Rastenyte dalyvaujantis LSMU profilaktinės medicinos katedros profesorius, Kardiologijos instituto populiacinių tyrimų laboratorijos vedėjas Abdonas Tamošiūnas pastebi, kad mokslininkė tiek Lietuvoje, tiek užsienyje sutinkama kaip didelis neurologijos srities autoritetas: „Į projektą, kuriame mes kartu dalyvaujame, yra įsitraukę nemažai šalių ir ten D.Rastenytės nuomonė labai vertinama. Ne kartą teko įsitikinti, kad didelis žinių bagažas – profesorė labai domisi savo sritimi ir žino visus naujausius tyrimų duomenis – jai leidžia jaustis laisvai tarp bet kurių pasaulio mokslininkų, o jei reikia – pakreipti diskusiją teisingu keliu, – kolegės pripažinimą užsienyje vertino A.Tamošiūnas. – Be to, D.Rastenytė geba ir jaunimą įtraukti į mokslinį darbą, ne vieną jau yra paskatinusi pasirinkti mokslininko kelią. Nors tenka girdėti iš jos mokinių rezidentų, kad profesorės jie gal kiek ir prisibijo kaip autoriteto, bet labai gerbia.“
„Tai nuostabiausias musų bendrų mokslinių tyrimų partneris, mes kartu publikuojamės aukščiausio lygio žurnaluose JAV. Išskirtinės kompetencijos ir talento žmogus, – mokslininkės portretą papildė su D.Rastenyte taip pat dirbęs Kauno technologijos universiteto Telematikos mokslo laboratorijos vadovas prof. Arminas Ragauskas. – Šiandien moksle egzistuoja tokia konkurencinė sistema, kurioje labai aiškiai matyti, kas ką nors sugeba, o kas – ne. Ir aukščiau pakyla tik tie, kurie iš tikrųjų sugeba. D.Rastenytė yra viena jų.“
Tokie vertinimai nė kiek neperdėti. D.Rastenytės kolegos sako, kad jei kurio nors Vakarų mokslininko, besidominčio kardiologijos ir neurologijos mokslu, paprašytume įvardyti kokį nors lietuvių medicinos mokslininką, daugelis jų paminėtų būtent šią LSMU profesorę.
Pati D.Rastenytė, paklausta, kaip jai pavyksta nustebinti savo mokslo darbais užsienio kolegas, ir šįkart buvo kukli: „Sunku juos nustebinti. Manau, labiausiai stebina mūsų, lietuvių, mokslininkų darbštumas ir kruopštumas. Mes dirbame iš tiesų labai gerai ir greitai“, – sako pašnekovė. Tiesa, ji neneigė, kad yra dažnai kviečiama skaityti pranešimų į pasaulinius mokslo kongresus: 2010-2012 m. vyko į kongresus Švedijoje, Italijoje, Nyderlanduose, Prancūzijoje, Vokietijoje ir kt., anksčiau su Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacija skrido dalytis moksline patirtimi į pasaulinį insulto kongresą Japonijoje. Na, o dabar kaunietę mokslininkę intensyviai kviečiasi kinai. Bet ir šito D.Rastenytė, su didele aistra susitelkusi į mokslą, nėra linkusi sureikšminti.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją http://www.veidas.lt/veidas-nr-3-2013-m internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.