2013 Rugpjūčio 14

Mokėti vien anglų kalbą šių dienų pasaulyje jau nebeužtenka

veidas.lt


Dauguma mažųjų valstybių gyventojų stengiasi išmokti bent po dvi, o neretai ir tris užsienio kalbas, užtat didžiųjų – visai aptingo: paprastai jie pasitenkina tuo, kad išmoksta vos vieną užsienio kalbą.

Istoriniuose šaltiniuose minima, kad XVIII–XIX a. sandūroje gyvenęs Bolonijos kardinolas Giuseppe Gasparo Mezzofanti buvo tikras poliglotas. Kai kurie jo žinias vadino tiesiog nežemiškomis: šaltiniai byloja, kad šis vyras visiškai laisvai kalbėjo net 30 kalbų, o susikalbėti paprastesniu lygmeniu galėjo dar bene 40 kalbų. Ne veltui pas šį dvasininką plūdo žmonės iš visos Europos – jie norėjo patys patikrinti apie jį sklandančias legendas. Teigiama, kad kardinolas be jokio vargo galėjo staigiai nuo vienos kalbos pereiti prie kitos.
Iš tiesų užsienio kalbų teikiama nauda gali būti matuojama įvairiai. Iš pateiktos istorijos akivaizdu, kad kalbų mokėjimas palengvina bendravimą su žmonėmis ir įveikia barjerus. Be to, kelių užsienio kalbų mokėjimas suteikia neabejotino pranašumo darbo rinkoje ir versle. Čia verta prisiminti tai, kad Europos Sąjunga remiasi į keturis pamatinius stulpus – laisvą žmonių, prekių, paslaugų ir kapitalo judėjimą. Kalbų mokėjimas yra tarsi paskata pasinaudoti šiomis laisvėmis. Kita vertus, užsienio kalbos atveria platesnius horizontus, leidžia pažinti tiek kitas, tiek savąją kultūrą.
2002 m. Barselonoje vykstant Europos Tarybos susitikimui buvo priimtas nutarimas skatinti nuo pat mažumės mokyti vaikus bent dviejų užsienio kalbų pagrindų. Kodėl būtina skatinti užsienio kalbų mokymąsi, geriausiai atskleidžia paprasta statistika. O ji rodo, kad daugiau nei trečdalis visų europiečių, kurių amžius svyruoja nuo 25 iki 64 metų, teigia nemokantys nė vienos užsienio kalbos. Šiek tiek mažesnis procentas teigia mokantys tik vieną užsienio kalbą.
Statistika taip pat rodo, kad jaunimas užsienio kalbų mokėjimu pranašesnis už vyresniąją kartą. Tiesa, išimtis dėl visiems puikiai žinomų istorinių aplinkybių yra kai kurios Rytų Europos valstybės, kurių vyresniosios kartos gyventojai puikiai kalba rusiškai ir šalia to dar yra išmokę kurią nors kitą užsienio kalbą.
Tačiau jei vertinsime visą Europos Sąjungą, šiandien joje populiariausia užsienio kalba yra anglų, o už jos rikiuojasi atitinkamai vokiečių, rusų, prancūzų ir ispanų kalbos.

Vyrauja anglų kalba

Jei kalbėsime apie pradinį ugdymą, tai jame visoje Europoje vyrauja būtent anglų kalba. Kai kuriose šalyse anglų kalbos mokymasis yra privalomas, o kai kuriose anglų kalbos besimokančių mokinių skaičius net ir be privalomo anglų kalbos dėstymo siekia beveik 100 proc. Visoje ES anglų kalbą vidurinėje mokykloje studijuoja net 92,7 proc. mokinių, o vokiečių ir prancūzų kalbas – atitinkamai 23,9 ir 23,2 proc. Lietuvoje, „Eurostato“ duomenimis, 2011 m. anglų kalbos mokėsi 92,2 proc. vidurinių mokyklų mokinių.
Atkreiptinas dėmesys, kad užsienio kalbų mokymasis įvairiose valstybėse skiriasi. Vienose Europos šalyse užsienio kalbą studijuoti mokinukai pradeda jau pradinėse klasėse, kitose – tik pagrindinėje mokykloje. Tačiau visose Senojo žemyno šalyse mokiniams privaloma mokytis bent vienos užsienio kalbos.
Studijuojamų užsienio kalbų skaičius ES valstybių narių mokyklose svyruoja vidutiniškai nuo vienos iki dviejų. Nuo 2000 iki 2008 m. mokyklose studijuojamų užsienio kalbų vidurkis padidėjo gana nedaug – nuo 1,3 iki 1,4. Tokiose šalyse, kaip Belgija, Vokietija, Italija, Latvija, Lietuva, Vengrija, Rumunija, Slovėnija ar Makedonija, mokyklose studijuojamų užsienio kalbų vidurkis padidėjo, o Danijoje, Graikijoje, Ispanijoje, Lenkijoje, Suomijoje, Didžiojoje Britanijoje, Islandijoje ir Norvegijoje sumažėjo.
Dėl tokios padėties ypač sunerimę yra britai. „The Telegraph“ skelbia, kad statistinis mokinys ES vidutiniškai mokosi 1,4 kalbos. 2002 m. Didžiojoje Britanijoje šis vidurkis siekė 1,3 ir menkai skyrėsi nuo ES rodiklio, tačiau dabar Didžioji Britanija kartu su Vengrija ir Airija atsidūrė pačioje lentelės apačioje. 2009 m. visose ES šalyse atliktas tyrimas parodė, kad šiose trijose valstybėse mokiniai vidutiniškai mokosi tik vienos užsienio kalbos. O, tarkim, Liuksemburge, Suomijoje mokomasi daugiau nei dviejų užsienio kalbų. Liuksemburge minėtas vidurkis siekia 2,5.

 

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją http://www.veidas.lt/veidas-nr-33-2013-m internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...