2016 Sausio 12

Orų įtaka savijautai

Misija: pabėgti nuo šalčio arba kodėl reikia paskaitų apie blogą orą

Veidas.lt

BFL / V.Skaraičio nuotr.

Kol Lietuvoje įnirtingai kovojame su kasmet „netikėtai“ užklupusia stipria minusine temperatūra, mūsų pažįstami internete nepaliaujamai giriasi – Tailandas, Egiptas, Kanarų salynas ar kiti amžina šiluma pasižymintys kraštai. „Pabėgti nuo šalčio ir lietaus“, „pasilepinti saule“, „džiaugtis geru oru“ – tokios ir panašios nuostatos pastaruoju metu yra ypač paplitusios tarp keliautojų, kurie niūrų orą iškeičia į malonias atostogas kur kas šiltesnėse šalyse. Pastebėkime, jog visus šiuos žmones vienija ne tik aistra keliauti, bet ir ypatingas jautrumas orams. Nenuostabu – teigiama, jog orų permainų įtaka žmogaus psichinei ir fiziniai veiklai buvo pastebėta dar Antikos gydytojų.

Ina Puzakinaitė, euroblogas.lt

Beje, šiais laikais taip pat yra gydytojai, tyrinėjantys orų įtaką žmogaus sveikatai – tai biometeorologai. Taigi, šie specialistai sako, jog pasaulyje egzistuoja  meteorostabilūs žmonės, nepaveikūs oro sąlygoms, ir meteorolabilūs, kurie permainas už lango išgyvena labai jautriai.

Specialios paskaitos apie blogą orą

Kai studijų laikais išvykau krimsti mokslų į netolimą Švediją, itin didelių kontrastų, lyginant su lietuvišku klimatu, nesitikėjau. Likau maloniai nustebinta specialiųjų įvadinių paskaitų, kurių metu ypatingas dėmesys buvo skirtas būtent oro sąlygų aptarimui. Tuomet dėstytojai miestelį Boras mums apibūdino taip, kaip jį vadina vietiniai − „vieta, kurią pamiršo Dievas“.  Pasirodo, šis skambus apibūdinimas ne iš piršto laužtas – metinis kritulių kiekis stulbinamai aukštas. Tačiau kalbas, jog tam reikėtų pasiruošti morališkai, praleidau pro pirštus. Juk atvykus iš įvairialypės Lietuvos, rodos, nustebti neturėtum.

Mokslininkų teigimu, žmonės, kurių nervų sistema jautri, taip pat sergantieji širdies ir kraujagyslių ligomis, yra labiau veikiami ir orų.

Vėliau supratau, jog įspėjimai apie galimą ombrofobijos (paniška lietaus baimė) išsivystymą nebuvo tik juokai, o patarimai nuolat įsitraukti į fiziškai aktyvią veiklą, subalansuotai maitintis ir stengtis apsišarvuoti pozityviomis mintimis pasirodė esą netgi labai vertingi. Nuolatinis lietus ir apniukęs dangus pirmus mėnesius išties varė į neviltį, nors tam veikiausiai įtakos turėjo ir pasikeitusi, dar gerai nepažinta aplinka.

Mokslininkų teigimu, žmonės, kurių nervų sistema jautri, taip pat sergantieji širdies ir kraujagyslių ligomis, yra labiau veikiami ir orų. Mano minėtu atveju, veikiausiai suveikė staiga pažemėjęs slėgis, dėl kurio apėmė visi tipiniai išgyvenimai: darėsi sunku telkti dėmesį, stigo energijos, atrodė, jog nuolat traukia prie žemės.

JAV psichiatrai, aktyviai nagrinėję meteorologinių sąlygų įtaką pacientų psichikai, pastebėjo, jog sumažėjus atmosferos slėgiui dažniau pablogėja depresija sergančiųjų sveikatos būklė. Mokslininkai teigia, jog meteorologinių sąlygų kaita, ypač kalbant apie lietų ir darganas, siejama ir su didesniu savižudybių skaičiumi, todėl pamąstyti tikrai yra apie ką.

Nemalonūs išgyvenimai jautresnius žmones gali apnikti ne tik rudenį, bet ir žiemą. Mokslinėje terminologijoje neretai sutinkamas terminas sezoninis afektinis sutrikimas, arba, kalbant paprasčiau, – žiemos depresija. Teigiama, jog sergamumas ja didėja tolstant nuo pusiaujo, tačiau žiemos melancholija rečiau pasireiškia šalyse, kur didžiąją žiemos ir rudens dalį yra sniego.

JAV psichiatrai pastebėjo, jog sumažėjus atmosferos slėgiui dažniau pablogėja depresija sergančiųjų sveikatos būklė.

Statistikos duomenimis, vien Jungtinėje Karalystėje šis sutrikimas kiekvieną žiemą kankina maždaug apie 4 mln. žmonių. Atsparesni žmonės šį sutrikimą pergyvena lengviau, kitiems gi gali kilti rimtų sutrikimų. Panašiai kaip gyvūnai, einantys žiemos miego, jautresni homosapiens taip pat gali tapti mieguisti, prarasti darbingumą, norą bendrauti ir netgi užsisklęsti savyje.

9 mėnesiai Islandijoje

Iš Klaipėdos kilusi draugė Vita devynis mėnesius praleido ledo šalimi vadinamoje Islandijoje. Iš jos pasakojimo suprantu, jog ten gyvenant, vos 3-4 valandos dienos šviesos jai nebuvo didelis iššūkis – neva Lietuvoje ji jausdavosi panašiai.

„Tačiau atėjus vasarai ir baltosioms naktims, pasidarė sunku suvokti, kaip saulė gali nusileisti ir iškart pakilti – tai ir buvo sunkiausia mano patirtis. Žinoma, vietiniams tai kasdienis vasaros atributas, o mane aplankė keista būsena, kuri siuntė kažkokius signalus organizmui. Staiga, po 10 metų vegetarizmo, tie signalai privertė paragauti mėsos“, − prisipažino Vita.

Orų kaita veikia ne tik mūsų nuotaiką, bet ir apetitą.

Turbūt nevertėtų stebėtis – juk, pavyzdžiui, grenlandų pagrindinis maistas yra ruonių ir banginių mėsa. Ir iš tiesų, orų kaita veikia ne tik mūsų nuotaiką, bet ir apetitą. Orams atšilus, norisi lengvesnio maisto, o temperatūrai krentant atsiranda poreikis šilto, sotaus ir netgi riebaus maisto.

Kitas mano bičiulis, užkietėjęs keliautojas Simas, išmaišęs kone pusę pasaulio teigia, jog jam vėsus oras kur kas palankesnis. „Pavyzdžiui Indijoje buvo taip karšta ir sausa, jog pradžioje išties labai sunku. Nuolat prakaituoji, ta kaitra atima daug jėgų. Tailande ir Puerto Rike dar kitoks klimatas – karšta, bet drėgna, todėl aklimatizacijos periodu sunku kvėpuoti. Pastebėjau, jog itin šilti orai mane kiek vargina. Labiausiai mėgstu žiemos žygius: švarus, gaivus, šaltas, bet ne vėjuotas oras“, − apie savo meteorologines patirtis atviravo Simas.

Lemia asmenybės tipas

2011 metais Danijoje buvo atliktas tyrimas, kuris nagrinėjo orų įtaką vietinių paauglių nuotaikoms. Tyrėjai savo išvadose nurodo, jog viskas priklauso nuo asmenybės tipo. Jų nuomone, egzistuoja žmonių grupės, kurios dievina vasariškus orus, ir žmonės, kurie šiltų orų neapkenčia. Taip pat buvo išskirta lietaus priešininkų grupė, kurią krituliai nuteikia negatyviai. Tyrimas taip pat atskleidė, jog beveik pusė tirtų paauglių yra visiškai arba labai minimaliai veikiami orų pokyčių.  Perskaičius šią informaciją, iškart supratau, kuriai grupei priklausau aš.

Viskas priklauso nuo asmenybės tipo: egzistuoja žmonių grupės, kurios dievina vasariškus orus, ir žmonės, kurie šiltų orų neapkenčia.

Visa problema slypi hormonuose. Pasirodo, jog žiemos metu išsiskiria daugiau melatonino ir mažiau serotonino. Jei melotonino organizmas išskiria per daug, būsena taip pat gali būti depresyvi. Psichologinei savijautai pagerinti pirmiausiai gali padėti natūrali šviesa, pasivaikščiojimas saulėtą dieną. Jei šilumos gauti nėra galimybių, teks ieškoti kitų išeičių, kurios teiktų malonumą.

Šį saulės poveikį patyriau savo kailiu – po septynių mėnesių praleistų Švedijoje, kur nuolat pliaupiantį lietų vėliau pakeitė stingdanti žiema, atsigauti morališkai vykau į Egiptą. Šilumos poreikis buvo nenupasakojamai didelis, tačiau atostogų pradžioje 40 laipsnių skirtumas organizmui iš tiesų sukėlė šoką. Visgi, man adaptacija prie tokio klimato buvo maloni, pajutau, kaip palaipsniui dingo kamavusi apatija ir užplūdo energija.

Bėgti ten, kur nesibaigia vasara – išeitis, tačiau mėginti prisitaikyti ir susitvarkyti su gamtos išdaigomis – taip pat sprendimas. Jautrumas orams gal ir nėra maloniausias išgyvenimas, tačiau kontroliuojamas ir gana natūralus procesas, su kuriuo, mokslininkų duomenimis, kovoja net du trečdaliai pasaulio gyventojų. Priverskime organizmą veikti taip, jog laimės hormonų balansas nenukryptų nuo normų ir kepinant saulei, ir žliaugiant lietui.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...