2014 Lapkričio 01

Mirė Romualdas Granauskas

veidas.lt

Spalio 28 d., antradienį, po sunkios ligos mirė vienas iškiliausių Lietuvos rašytojų, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Romualdas Granauskas. Rašytojui buvo 75-eri.

Per šešis dešimtmečius trukusį kūrybos kelią R.Granauskas savo kūriniuose įamžino nykstantį senąjį Lietuvos kaimą, puoselėjo į archajišką žemdirbių visuomenės palikimą. Yra parašęs romanų, apsakymų, apysakų, novelių, esė knygų, taip pat sukūręs pjesių („Rožės pražydėjimas tamsoj“), kino filmų scenarijų („Sodybų tuštėjimo metas“, „Vasara baigiasi rudenį“, „Neapykantos pamokos“).

Už savo kūrybą prozininkas daug kartų įvertintas garbingais apdovanojimais. Svarbiausi jų: Žemaitės literatūrinė premija už apsakymą „Vidudienio dalgis“ (1973 m.), Juozo Paukštelio premija už vieną žymiausių jo kūrinių apysaką „Gyvenimas po klevu“ (1988 m.), Antano Vaičiulaičio premija už novelę „Su peteliške ant lūpų“ (1995 m.), Simono Daukanto premija už knygą „Vakaras, paskui rytas“ (1997 m.), Gabrielės Petkevičaitės-Bitės premija už romaną „Duburys“, Liudo Dovydėno literatūrinė premija už romaną „Rūkas virš slėnių“ (2008 m.), Jono Avyžiaus premija už kūrinį „Trys vienatvės“ (2012 m.).

Nepaisant silpstančios sveikatos, R.Granauskas buvo produktyvus ir paskutiniais savo gyvenimo metais. Pernai išleistos dvi jo knygos: „Šventųjų gyvenimai“ ir „Išvarytieji“. „Šventųjų gyvenimus“ Lietuvos literatūros ir tautosakos institutas paskelbė kūrybiškiausia 2013 m. knyga, o už „Išvarytuosius“ ir metais anksčiau išleistą „Kai reikės nebebūti“ R.Granauskas buvo apdovanotas Meno kūrėjų asociacijos premija už nuopelnus literatūrai.

Šie metai irgi nebuvo tušti. Simboliška – pasirodė iš aštuonių apysakų ir esė sudaryta R.Granausko autobiografija „Trečias gyvenimas“. Beje, ji yra tarp Lietuvos literatūros ir tautosakos instituto paskelbtų pretendenčių tapti Metų knyga.

 

Spalio 28 d., antradienį, po sunkios ligos mirė vienas iškiliausių Lietuvos rašytojų, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Romualdas Granauskas. Rašytojui buvo 75-eri.

Per šešis dešimtmečius trukusį kūrybos kelią R.Granauskas savo kūriniuose įamžino nykstantį senąjį Lietuvos kaimą, puoselėjo į archajišką žemdirbių visuomenės palikimą. Yra parašęs romanų, apsakymų, apysakų, novelių, esė knygų, taip pat sukūręs pjesių („Rožės pražydėjimas tamsoj“), kino filmų scenarijų („Sodybų tuštėjimo metas“, „Vasara baigiasi rudenį“, „Neapykantos pamokos“).

Už savo kūrybą prozininkas daug kartų įvertintas garbingais apdovanojimais. Svarbiausi jų: Žemaitės literatūrinė premija už apsakymą „Vidudienio dalgis“ (1973 m.), Juozo Paukštelio premija už vieną žymiausių jo kūrinių apysaką „Gyvenimas po klevu“ (1988 m.), Antano Vaičiulaičio premija už novelę „Su peteliške ant lūpų“ (1995 m.), Simono Daukanto premija už knygą „Vakaras, paskui rytas“ (1997 m.), Gabrielės Petkevičaitės-Bitės premija už romaną „Duburys“, Liudo Dovydėno literatūrinė premija už romaną „Rūkas virš slėnių“ (2008 m.), Jono Avyžiaus premija už kūrinį „Trys vienatvės“ (2012 m.).

Nepaisant silpstančios sveikatos, R.Granauskas buvo produktyvus ir paskutiniais savo gyvenimo metais. Pernai išleistos dvi jo knygos: „Šventųjų gyvenimai“ ir „Išvarytieji“. „Šventųjų gyvenimus“ Lietuvos literatūros ir tautosakos institutas paskelbė kūrybiškiausia 2013 m. knyga, o už „Išvarytuosius“ ir metais anksčiau išleistą „Kai reikės nebebūti“ R.Granauskas buvo apdovanotas Meno kūrėjų asociacijos premija už nuopelnus literatūrai.

Šie metai irgi nebuvo tušti. Simboliška – pasirodė iš aštuonių apysakų ir esė sudaryta R.Granausko autobiografija „Trečias gyvenimas“. Beje, ji yra tarp Lietuvos literatūros ir tautosakos instituto paskelbtų pretendenčių tapti Metų knyga.

 

Spalio 28 d., antradienį, po sunkios ligos mirė vienas iškiliausių Lietuvos rašytojų, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Romualdas Granauskas. Rašytojui buvo 75-eri.

Per šešis dešimtmečius trukusį kūrybos kelią R.Granauskas savo kūriniuose įamžino nykstantį senąjį Lietuvos kaimą, puoselėjo į archajišką žemdirbių visuomenės palikimą. Yra parašęs romanų, apsakymų, apysakų, novelių, esė knygų, taip pat sukūręs pjesių („Rožės pražydėjimas tamsoj“), kino filmų scenarijų („Sodybų tuštėjimo metas“, „Vasara baigiasi rudenį“, „Neapykantos pamokos“).

Už savo kūrybą prozininkas daug kartų įvertintas garbingais apdovanojimais. Svarbiausi jų: Žemaitės literatūrinė premija už apsakymą „Vidudienio dalgis“ (1973 m.), Juozo Paukštelio premija už vieną žymiausių jo kūrinių apysaką „Gyvenimas po klevu“ (1988 m.), Antano Vaičiulaičio premija už novelę „Su peteliške ant lūpų“ (1995 m.), Simono Daukanto premija už knygą „Vakaras, paskui rytas“ (1997 m.), Gabrielės Petkevičaitės-Bitės premija už romaną „Duburys“, Liudo Dovydėno literatūrinė premija už romaną „Rūkas virš slėnių“ (2008 m.), Jono Avyžiaus premija už kūrinį „Trys vienatvės“ (2012 m.).

Nepaisant silpstančios sveikatos, R.Granauskas buvo produktyvus ir paskutiniais savo gyvenimo metais. Pernai išleistos dvi jo knygos: „Šventųjų gyvenimai“ ir „Išvarytieji“. „Šventųjų gyvenimus“ Lietuvos literatūros ir tautosakos institutas paskelbė kūrybiškiausia 2013 m. knyga, o už „Išvarytuosius“ ir metais anksčiau išleistą „Kai reikės nebebūti“ R.Granauskas buvo apdovanotas Meno kūrėjų asociacijos premija už nuopelnus literatūrai.

Šie metai irgi nebuvo tušti. Simboliška – pasirodė iš aštuonių apysakų ir esė sudaryta R.Granausko autobiografija „Trečias gyvenimas“. Beje, ji yra tarp Lietuvos literatūros ir tautosakos instituto paskelbtų pretendenčių tapti Metų knyga.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Ar išorės agresijos atveju šiuo metu Lietuvos piliečių pasipriešinimas galėtų būti toks efektyvus kaip 1991 m. sausio 13 d.?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...