2016 Sausio 20

A.Lukašenkos galvos skausmas

Minskas medžioja naujus ekonominius partnerius – tik ar sėkmingai?

Veidas.lt

"Scanpix" nuotr.

2015-uosius baltarusiai įsimins kaip metus, kai žurnalistei Svetlanai Aleksijevič buvo įteikta Nobelio literatūros premija, o Aliaksandras Lukašenka penktą kartą iš eilės tapo šalies prezidentu. Nors įvykiai kaimyninėje Ukrainoje vis nukreipdavo visuomenės dėmesį nuo ekonominių valstybės problemų, praėjusiais metais jų tapo nebeįmanoma nepastebėti: nors buvo jaučiamas politinių ir ekonominių santykių su Europos Sąjunga atšilimas, Baltarusijos ekonomika patyrė geroką nuosmukį. A.Lukašenka sutelkė turimas diplomatines pajėgas naujų partnerių paieškai už Europos Sąjungos ir Nepriklausomų valstybių sandraugos (NVS) šalių ribų – Aziją, Afriką ir Pietų Ameriką. Ar šis Minsko bandymas jau davė naudos?

Diana Garmašaitė, geopolitika.lt

Oficialių šaltinių teigimu, Baltarusija yra užmezgusi diplomatinius santykius su 48 (iš 54) Afrikos valstybėmis. Vis dėlto didesnis dėmesys, ypač šiuo metu, skiriamas ekonominei diplomatijai, siekiant padidinti Baltarusijos eksporto mastus. Nors pastarieji metai Afrikos ir Vidurio Rytų šalims buvo gana sunkūs politiniu ir ekonominiu atžvilgiu, 2014 metais Baltarusijos eksportas į šiuos regionus išaugo 31,5 proc. ir pasiekė 521,9 mln. JAV dolerių.

Sparčiausiai pasaulyje besiplečianti Afrikos rinka pernelyg nuvertinama, todėl Minskas pasinaudos šia proga ieškodamas naujų prekybos partnerių.

Minskas į Afrikos rinkas žvelgia iš pragmatinės perspektyvos, nepamiršdamas, jog ši užsienio politikos kryptis – bene pati silpniausia dėl daugelio jų politinio ir ekonominio nestabilumo. Vasaros pabaigoje Užsienio reikalų ministerijos atašė Dmitrijus Kičevas pažymėjo, kad sparčiausiai pasaulyje besiplečianti Afrikos rinka pernelyg nuvertinama, todėl Minskas pasinaudos šia proga ieškodamas naujų prekybos partnerių. A.Lukašenka ir jo komanda pradėjo intensyviai susitikinėti su Alžyro, Gvinėjos, Egipto ir kitų valstybių atstovais, vis pabrėždami, jog esamo bendradarbiavimo nebepakanka – reikia didinti tarpusavio prekybos, verslo ir bendrų projektų įvairiose srityse mastą.

Vis dėlto naivu manyti, kad nauji Afrikos partneriai ar atsinaujinę ryšiai darytų didelę įtaką Baltarusijos eksportui. Tai įrodo ir oficialūs skaičiai: nors su Egiptu ir Zimbabve prekyba išaugo, su Alžyru nuo 2011 m. iki 2014 m. susitraukė nuo 18,4 iki 6 mln. dolerių, o su Gvinėja – nuo 1,9 iki 0,6 mln. JAV dolerių. Turint omenyje, jog Minskas neišnaudoja viso savo potencialo, reiktų manyti, kad ekonominiai ryšiai su Afrikos valstybėmis tik papildo iš prekybos su kitais žemynais gaunamas pajamas, bet artimiausiu metu net nepretenduoja tapti svarbiausia prekybos kryptimi.

Minskas jau kurį laiką žvalgosi ir į Lotynų Amerikos rinką, galinčią tapti tramplinu Baltarusijai įsilieti į platesnio masto pasaulio prekybos tinklus. Glaudūs ryšiai su Venesuela, Ekvadoru, Brazilija ir Kuba ne tik padėjo pamatus bendrų įmonių įkūrimui, abipusės prekybos skatinimui, bet ir išplėtojo kultūrinį ir mokslinį bendradarbiavimą. Santykiai su Kuba netgi suteikė savotiško teigiamo svorio kitų Lotynų Amerikos valstybių akyse, kurį Baltarusija noriai išnaudoja savo reikmėms, o Kuba vertina ją kaip vieną iš nedaugelio sąjungininkių Europoje.

Siekiant padidinti eksporto mastus į Lotynų Ameriką, kaip ir Afrikos atveju, Minskui būtina sutelkti šia kryptimi daugiau diplomatinių pajėgų.

Remiantis oficialiais duomenimis, nuo 2011 m. iki 2014 m. eksportas į Venesuelą ir Boliviją sumažėjo nuo 198,8 iki 99,7 mln. dolerių, vadinasi, beveik dvigubai. Prekyba su Ekvadoru, daugiausia nafta ir žemės ūkio prekėmis, krito nuo 20,8 iki 13,5 mln. dolerių, su Brazilija – nuo 1224,1 iki 709,5 mln. dolerių ir netgi su Kuba susitraukė beveik trigubai – nuo 34,1 iki 13,1 mln. dolerių. Siekiant padidinti eksporto mastus į Lotynų Ameriką, kaip ir Afrikos atveju, Minskui būtina sutelkti šia kryptimi daugiau diplomatinių pajėgų. Tik tokiu atveju kada nors ateityje ši didžiulė rinka gali būti tinkama alternatyva Baltarusijos tradicinėms eksporto rinkoms (daugiausia – Rusijai ir NVS šalims) pakeisti, tačiau ir tai – vargiai tikėtina.

Minskas ekonominių partnerių rado ir Azijoje: tai ir seniai užgimę ryšiai su Kinija, ir naujai mezgami su Laosu, Mongolija ir Vietnamu – valstybėmis, norinčiomis skatinti bendradarbiavimą ne tik su Rusija ir Kinija, bet ir su kitomis pasaulio šalimis. Įdomu pažymėti, kad praėjusių metų gruodį Baltarusija ir Vietnamas įsipareigojo 2016–2018 m. vykdyti bendrą ekonominę, mokslinę, edukacinę ir kultūrinę programą, leisiančią sutvirtinti abiejų valstybių santykius. Sėkmingas jos įgyvendinimas turėtų ateityje paskatinti kitas regiono valstybes taip pat atsigręžti į Minsko siūlomas galimybes ir potencialą.

Flirtas su Kinija atskleidžia tikrąjį Minsko favoritą Azijos rinkoje.

Didesni prekybos mastai su Indija ir Pakistanu – taip pat A.Lukašenkos prioritetų sąraše, tačiau flirtas su Kinija atskleidžia tikrąjį Minsko favoritą Azijos rinkoje. Santykius su Pekinu (kaip ir su keliomis kitomis regiono valstybėmis), užmegztus daugiau nei prieš dvidešimtmetį, iš dalies palaikė panašūs šalių valdymo principai. Nesikišdamos į viena kitos vidaus politikos reikalus, šios valstybės galėjo susitelkti siekti abipusiai naudingos ekonominės naudos, tačiau akivaizdu, kad A.Lukašenka Kinija suinteresuotas labiau. Niekas neabejoja, kad Pekinas galėtų investuoti į Baltarusiją daug daugiau, tačiau vis dėlto tai per maža rinka, neturinti ko pasiūlyti mainais, išskyrus save kaip partnerį Europoje.

Eksportas į Pakistaną nuo 2011 m. iki 2014 m. sumažėjo nuo 48,8 mln. iki 42,6 mln. dolerių, į Indiją – nuo 333 mln. iki 212,1 mln. dolerių, į Mongoliją – beveik trigubai, iki 21,7 mln. dolerių, į Vietnamą – nuo 164,3 iki 108,5 mln. dolerių ir tik į Kiniją šiek tiek padidėjo – nuo 636,6 iki 640,3 mln. dolerių. Ar eksporto pagyvėjimas į Kiniją teikia vilties? Vargu, ypač matant, kokį didelį prekybos deficitą Minskas patiria net ir padidinęs eksporto ir sumažinęs importo mastus, ir žinant, kad bene vienintelė prekė, kurią Pekinas noriai perka, yra kalio karbonatas. Reikėtų atkreipti dėmesį ir į tai, kad paskutinį kartą Minskas turėjo teigiamą prekybos su Kinija balansą tik 2005 metais. Todėl vėlgi – Minskas palaiko glaudžius ryšius Azijoje, bet naivu tikėtis, kad tai atstos ar net pranoks tradicinių partnerių teikiamą ekonominę naudą.

Minskas palaiko glaudžius ryšius Azijoje, bet naivu tikėtis, kad tai atstos ar net pranoks tradicinių partnerių teikiamą ekonominę naudą.

Pastaruoju metu A.Lukašenka ir jo komanda kone desperatiškai ieškojo naujų ekonominių partnerių Azijoje, Pietų Amerikoje ir Afrikoje. Smunkanti prekyba tradicinėse rinkose, daugiausia – su Rusija ir NVS šalimis, verčia Minską ieškoti išeičių ir naujų galimybių, tačiau kol kas paieška ne itin sėkminga.

Dauguma straipsnyje minėtų valstybių nėra ekonomiškai pajėgios reguliariai dideliais kiekiais pirkti baltarusiškas prekes, na, nebent vieną populiariausių – kalio karbonatą. Žvelgiant į oficialius duomenis, praėjusiais metais prekybos mastai tiek su vadinamaisiais tradiciniais partneriais, tiek ir su naujais traukėsi, todėl Minskui belieka tikėtis, kad taip intensyviai vykdyta naujų partnerių medžioklė ateinančiais metais pagaliau atneš naudos.

Straipsnis pirmą kartą publikuotas svetainėje geopolitika.lt 2016 m. sausio 20 d.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Ar jau esate apsisprendę, už kurią partiją ir politiką balsuosite Seimo rinkimuose?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...