2012 Lapkričio 28

Audrius Bačiulis

Ministre, do you speak english?

veidas.lt


Visuomenėje vyraujanti užsienio kalba rodo politikų išprusimo lygį ir valstybės geopolitinę orientaciją.

Prisigyvenom. Prezidentė Dalia Grybauskaitė tikrins kandidatų į ministrus anglų kalbos žinias. Perskaičius šią žinią iš karto atmintyje iškilo legendinė Algirdo Brazausko frazė apie ministerijų sekretorius: specialistai, moka anglų kalbą. Jo, “bekalbio”, supratimu, anglų kalbos mokėjimas buvo išskirtinis kokybės ženklas, o ne savaime suprantamas dalykas.
Tikriausiai dar visi prisimename, kaip 2003-iųjų kovo mėnesį į Briuselį nuvykęs naujai išrinktas prezidentas Rolandas Paksas į angliškai užduotą žurnalisto klausimą sugebėjo išlementi vos kelis žodžius, o toliau bendravo per vertėją. Štai ką reiškia gūdžios provincijos rinkta valdžia. Ar kam būtų galėjusi net mintis kilti, kad Andriaus Kubiliaus Vyriausybėje kas nors nesugebės laisvai angliškai kalbėti, kai pats premjeras jau prieš pusantro dešimtmečio Tomo Clancy trilerius originalo kalba skaitė, o dieną su “Financial Times” pradėdavo?
Deja, tikrovė tokia: nors jau greit dešimtmetis esame visateisiai NATO ir ES nariai, viršutiniame Lietuvos politinės valdžios ešelone dar pilna veikėjų, kurių anglų kalbos žinios, švelniai sakant, per menkos tam, kad būtų galima deramai atstovauti valstybės interesams. Bet ko stebėtis, jeigu trijų iš keturių Vyriausybę formuojančių partijų vadovai (paradoksas – visi jie Europos Parlamento nariai!) angliškai sugeba nebent kelis žodžius išlementi, o du jų ir lietuviškai dorai nemoka! Viktoras Uspaskichas, kiek teko girdėti, netgi gimtąja rusų sunkokai rašo, o jo pastangas užrašyti tekstą lietuviškai įamžinusi fotografija keleri metai juokina “Facebook” ir “Google+” narius.
Tačiau tai juokas pro ašaras. Šiandieniniame pasaulyje politikas, ypač nedidelės valstybės, nemokantis bent poros užsienio kalbų, yra paprasčiausiai nevisavertis. Kas iš to, kad formaliai lietuvių, kaip ir kitų valstybių narių kalbos, yra viena iš oficialių NATO bei ES kalbų? Jos vartojamos nebent oficialiomis progomis. Tai Vokietijos užsienio reikalų ministras gali sau leisti prabangą į angliškai užduotą klausimą atsakyti vokiškai (nors tai iš karto sukėlė tegu nedidelį, bet skandalą, ir buvo suvokta kaip Vokietijos akibrokštas kitų valstybių atžvilgiu).
Šiaip NATO kalbama angliškai (nors su prancūzais vis dėlto geriau prancūziškai), Europos Komisijoje ilgą laiką darbinė buvo prancūzų, o dabar, po istorinės plėtros į Vidurio Europą, ją išstumia anglų kalba. Vis dėlto norint greičiau rasti sutarimą su vieningos Europos varikliais – vokiečiais ir prancūzais, reikia vartoti jų gimtąsias kalbas. Tokia tikrovė, net jeigu ji kam nors ir nepatinka.
Politika, ypač rimtoji, užkulisinė, visuomet daroma kaip galima siauresniame žmonių rate, geriausiai – akis į akį, be jokių vertėjų ar vertėjaujančių patarėjų. Jeigu į Briuselį nuvykęs Lietuvos politikas nesugeba su savo kolega bendrauti laisvai ir neformaliai, jeigu negali, pamatęs Europos Parlamento ar Komisijos koridoriuje reikiamą žmogų, užkalbinti jo ir trumpai aptarti norimo reikalo, tokiam politikui šiais laikais nebėra ką veikti ne tik Vyriausybėje, bet ir Seime.
Mes kažkaip pamirštame, kad ne tik ministrai, bet ir Seimo nariai turi nuolat bendrauti su savo kolegomis tiek ES, tiek Europos Taryboje, tiek kitose tarptautinėse komisijose, forumuose, delegacijose. Klausimas – kokia dalis naujosios Seimo daugumos atstovų, pirmiausia komitetų pirmininkų ir jų pavaduotojų, laivai kalba angliškai, prancūziškai ar vokiškai, yra, švelniai tariant, įdomus.
Kalbų atžvilgiu atsilikę ne tik Lietuvos politikai, bet ir visa visuomenė. Kaip rodo apklausos, lig šiol populiariausia ir geriausiai mokama užsienio kalba šalyje yra rusų, angliškai kalba tik jaunimas, kitos svarbiausios Europos kalbos – prancūzų ir vokiečių – yra egzotika, lygiai kaip artimiausių kaimynų – lenkų, latvių, skandinavų. Lietuva iš esmės yra „bekalbė“, šiuo požiūriu smarkiai atsilikdama nuo estų, kurie kadaise iš principo „pamiršo“ rusų kalbą ir prabilo angliškai. Gerai pamenu, kaip tais laikais Lietuvoje būdavo šaipomasi iš sunkiai, su siaubingu akcentu angliškai vograujančių estų.
Praėjo du dešimtmečiai, ir šiandien jau estai gali šaipytis iš savo pietinių kaimynų – latvių, kurių buvęs finansų ministras Atis Slakteris įėjo į istoriją, tiesioginiame “Bloomerg” televizijos eteryje į klausimą, kas nutiko, kad Latvija priversta prašyti Tarptautinio valiutos fondo paramos, su baisiu akcentu atsakydamas: „Nasing spesal.“
Tuomet kalbėta, kad šis finansų ministro apsijuokimas prieš visą pasaulį (Latvijos diplomatija nesėkmingai stengėsi, kad interviu būtų pašalintas iš “Bloomberg” archyvų), papiktinęs Latvijos visuomenę, smarkiai prisidėjo prie politinės krizės, privedusios prie vyriausybės žlugimo. Mes tuomet irgi šaipėmės, bet gali būti, kad netrukus ir mes, kaip latviai, turėsime raudonuoti dėl kokio nors naujosios valdžios atstovo viešo nusišnekėjimo, pralinksminsiančio pasaulį, bet ne Lietuvą.
Vyraujanti užsienio kalba rodo ne tik visuomenės išprusimo lygį, bet ir valstybės politinę orientaciją. Tai nėra atsitiktinumas, kad dauguma estų geriau ar blogiau, bet kalba angliškai, kaip nėra atsitiktinumas, jog Lietuvoje anglų kalbą geriau įvaldę dešinieji politikai, o užsienio kalbos egzaminą prezidentės kabinete teks laikyti kairiosios daugumos kandidatams į ministrus.
Estai, nuo pat nepriklausomybės atkūrimo priėmę strateginį sprendimą orientuotis tik į Vakarus apskritai ir į Skandinaviją konkrečiai, užsienio kalbų politikoje neišradinėjo dviračio. Jie tiesiog perėmė Skandinavijos (kurios lingua franca yra anglų) praktiką, kai visi užsienio filmai ar pramoginės laidos per televiziją rodomi originalo kalba su subtitrais nacionaline kalba. Šį sprendimą palengvino tai, kad pirmuosius po nepriklausomybės atkūrimo parlamento rinkimus Estijoje laimėjo jauno, tik trisdešimtmetį atšventusio, puikiai angliškai kalbančio istoriko Marto Laaro vadovaujama partija.
Lietuvoje tuo pat metu į valdžią grįžo šešiasdešimtmetis kompartijos bosas Algirdas Brazauskas, kuris vėliau ilgai, kruopščiai, bet nesėkmingai bandė išmokti anglų kalbą. Angliškai nemokėjo ir tuometis Seimo pirmininkas Česlovas Juršėnas (bet užtai abu jie mokėjo lenkiškai), angliškai mokytis teko ir kitam ilgamečiam Seimo pirmininkui Artūrui Paulauskui. Netgi šešerius metus A.Brazausko Vyriausybėje Lietuvos diplomatijai vadovavęs ne pats prasčiausias ministras Antanas Valionis, prieš sėsdamas vakarienės su kolegomis iš kitų ES šalių, ant kortelės susirašydavo, patarėjų padedamas, pagrindines mintis, kurias ketindavo pasakyti angliškai.
Štai todėl taip ir išėjo, kad tarsi į Vakarus besiorientuojanti Lietuva angliškus filmus per televiziją žiūri dubliuotus lietuviškai, o originalo kalba rodomi tik rusiški filmai. O į valdžią grįžę A.Brazausko politiniai anūkai, Lietuvos nelaimei, angliškai moka „su žodynu“, užtai rusiškai – kaip gimtąją.

Trijų iš keturių Vyriausybę formuojančių partijų vadovai angliškai sugeba nebent kelis žodžius išlementi, o du jų ir lietuviškai dorai nemoka.

Daugiau šia tema:
Kiti straipsniai, kuriuos parašė Audrius Bačiulis:
Skelbimas

Komentarai (12)

  1. Jurgis Jurgis rašo:

    Tomaševskis ir lenkiškai kalba netaisyklingai, o rašo sakyčiau problematiškai. Dėja, daugumos, ypač vyresnės lietuvos lenkų kartos problema, kad normaliai nemoka nei vienos kalbos…

  2. Andrius Andrius rašo:

    O “deja,” yra rašoma su E, o ne su Ė :D

  3. Jonius Jonius rašo:

    Straipsnis druts,a kodel tamstos foto iki puses?Ka irgi krize?

  4. Dz Dz rašo:

    Lietuviai, žinokite savo tautos didvyrius.
    Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) parlamentaras Jaroslavas Narkevičius viešai dėkojo kolegoms Seime, nes jie atmetė tautininko Gintaro Songailos siūlymą Seimo rinkimų įstatyme įrašyti draudimą, užkertantį kelią lenko kortą turintiems asmenims būti Seimo nariais. G. Songailos siūlymas atmestas vieno balso persvara: 27 parlamentarai buvo „už“ projektą, 20 politikų susilaikė ir 8 tautos atstovai balsavo „prieš“.
    Dar 86 parlamentarai BOIKOTAVO balsavima.
    Statistika, 2012 04 20 10:11
    Pateikiu pačių didžiausių lenko kortos gerbėjų sąrašą, nes jie balsavo už šio įstatymo visišką atmetimą, net nepaliekant jo tobulinimui:
    Babilius Vincas LCSF
    Baltraitienė Virginija DPF
    Kondrotas Jonas DPF
    Mackevič Michal TTF
    Narkevič Jaroslav TTF
    Sacharuk Aleksandr KPF
    Šedžius Andrius MG
    Talmont Leonard TTF
    Bucevičius Saulius DPF
    Bukauskas Valentinas DPF
    Čaplikas Algis LCSF
    Dumbrava Algimantas TTF
    Gapšys Vytautas DPF
    Graužinienė Loreta DPF
    Jonyla Edmundas LSDPF
    Juršėnas Česlovas LSDPF
    Komskis Kęstas TTF
    Liesys Jonas LCSF
    Nedzinskas Antanas LCSF
    Pavilionienė Marija Aušrinė LSDPF
    Petrauskienė Milda LSDPF
    Ručys Rimas Antanas TTF
    Sabatauskas Julius LSDPF
    Sysas Algirdas LSDPF
    Stirblytė Arūnė LCSF
    Tamašauskas Erikas LSF
    Valinskienė Ingrida LCSF
    Žemaitaitis Remigijus TTF

  5. geras geras rašo:

    citata: “laivai kalba angliškai”?

  6. realus laikas realus laikas rašo:

    tai tos pacios tendencijos kaip ir visuomeneje, kiek sviesesni zmones pries 10m. atsisake TV. (sportas nesiskaito, taip jau yra, futbola norisi paziureti), pries 5 metus sviesesni zmones atsisake bulvariniu delfiju, rytu, minuciu, portalu etc. Po truputi atsisako “antrosios religijos” + “treciosios relogijos eurovizijos”. Bet sveiko proto vakarietisku zmoniu, ne “kosmopolitu/hipsteriu”, bet tikru vakarieciu cia niekada nebus daugiau nei 15%, tai lubos. Ar tai yra kritine mase, kuri gali daryti itaka bulviniams, gali, tokio nuosimtcio pakanka. Tik procesas turi greiteti, neturint zurnalistikos kaip autorit.institucijos, (keli sviesesni leidiniai (Veidas, popsinis IQ, daugiau nieko nera? blogai? jie tokio lygio, kad geriau skaityti komentarus The eve.Stantard, nei tuos vaikiskus blogus) tai bus labai sudetinga.

  7. Vycka Vycka rašo:

    nesuprantu kodel cia taip desnieji viduriuoja del tos anglu kalbos. na negerai kai ministras nekalba bent angliskai. bet ne cia esme. labai visi akcentuoja pirmininkavima eurosojuze, tai kad galiu duot kepure prisikti, ar tu ten kalbesi per verteja ar be vertejo rezultatas bus tas pats. o po pusmecio ir aplamai pamirs kad cia tokia lietuva pirmininkavo. pats laikas musu burams vyzociams ir visokiems veido teisuoliams isikirsti visiems laikams, kad europoje muzika uzsako, tas kas pinigus moka. ir kalbos zinojimas cia ne prie ko. o jei dar nesupratot tai tada nera ka tusciai burna ausinti.

  8. to vycka to vycka rašo:

    pagal nika ir issireiskima “eurosajuza” esate karjieros liumpenas, todel kilniasirdiskai paiskinsiu: kalba eina apie valstybes politikos krypti ir tautos savimone. Bendros EU kalbos mokejimas tik kaip elementarus atributas. Ar kaip tamsta, karta i savaite, pasikeiti “triusikus”? kazkas tokio…
    Dabar mars esti “pelemieny” ir klausyti ruskoje radio.

  9. vejus pustot vejus pustot rašo:

    laizem rusiskai, dabar angliskai

  10. Aušrinė Aušrinė rašo:

    Net ir pats tobuliausias vertėjas, -a negali perteikti to, kas sakoma šimtu procentu. Subtilūs niuansai, galimai paslėptos prasmės, kurios politikoje vaidiną didelį vaidmenį, labai galimas dalykas gali taip ir nepasiekti tų, kuriems verčiama kalba. Tad kaip gali rezultatas būti toks pat per vertėją ir tiesiogiai, juolab kad ir atsakymas tuomet bus verčiamas ir vėlgi neišreikš pilnos prasmės?

  11. ! ! rašo:

    su verteju 21 amz. politika gali “daryti” tik retardas, baikime tas beprotiskas kalbas.

  12. maris maris rašo:

    tai kam renkami i seima ir norintys dar but ministrais,kad be patareju,verteju ar dar kokiu ismananciu nei bum-bum.o kiek lituku patarejams papildomu?vyt lauk tuos visus pasiputusius dykaduonius.o palikt tik mokytus zmones,juk pirmajame LIETUVOS seime buvo iskilios asmenybes.o dabartiniame LIETUVOS seime pilna kriminaliniu subjektu,meiluziu,klounu ir parsidaveliu.linkime stiprybes gerb.Prezidentei atlaikant klastinguju puolimus.mes su tais kurie remia gerb.Prezidente,tuo stiprindami ir LIETUVOS garbe.su Sventom KALEDOM DORIEJI LIETUVIAI


Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...