2012 Sausio 31

Ministerijos parodė, kad rezervų taupyti turi dar nemažai

veidas.lt


Planuojama, kad 4 proc. sumažinus visų ministerijų biudžetus valstybė sutaupys apie 600 mln. Lt. Išimtis palikta tik Krašto apsaugos ministerijai, kurios biudžetas apskritai nebus karpomas, ir Finansų ministerijai, kurios biudžetas negali būti mažinamas 4 proc. dėl skolos aptarnavimo išlaidų didėjimo.

Ministerijos jau suskaičiavo, kaip taupys ir kaip vykdys Seimo sprendimą dėl 2012 m. biudžeto. Paaiškėjo, kad daugiausia stengiamasi taupyti atsisakant arba mažinant finansavimą tam tikroms (ministerijų vadovybės vertinimu, mažiau vertingoms) programoms ir studijoms. Kai kurios ministerijos atsisakė 2011 m. suplanuoto ilgalaikio turto pirkimo, kitos nebefinansuos planuotų investicijų.
Darbo užmokesčio lygį daugumoje ministerijų stengiamasi palikti tą patį, iškyrus tas, kuriose bus naikinami neužimti etatai. Kadangi šis procesas vyko ne taip ir skausmingai, kaip buvo šaukiama 2011 m. rudenį, atrodo, kad ministerijos ir joms pavaldžios institucijos dar turėjo vidinių rezervų. Kita vertus, patys ministerijų klerkai abejoja, ar išties pavyks tuos planus įgyvendinti, nes paprastai metų eigoje pritrūkstama lėšų tam tikriems nenumatytiems atvejams.

Kai kurios ministerijos sutaupo milijonus

Ministerijų atstovai tikina, kad į ministerijas negalima žvelgti kaip į priešiškas organizacijas, nes jos nuolat stengiasi taupyti. Pavyzdžiui, Susisiekimo ministerija pernai sutaupė ir į valstybės biudžetą grąžino 1,4 mln. Lt. Finansų ministerija ir jai pavaldžios įstaigos teigia sutaupiusios net 192 mln. Lt.
Energetikos ministerijos atstovai teigia, kad jų institucijoje pristabdytas prekių ir paslaugų pirkimas, mažiau darbuotojų vyko į kvalifikacijos kėlimo kursus, į laisvus etatus nebuvo priimama naujų darbuotojų. Vien ministerijos išlaidų sumažinta 8,88 mln. Lt. Toks pat tonas užduotas ir jai pavaldžioms įstaigoms. Taigi Energetikos agentūra sutaupė 1,9 mln. Lt, Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo agentūra – 2,55 mln. Lt.
Na, o jei kalbėsime apie šiuos metus, paaiškėjo, kad prireikus skirtingos ministerijos randa kuo įvairiausių taupymo būdų. Pavyzdžiui, kultūros ministras apie 12 mln. Lt sutaupyti žada mažindamas statybų išlaidas. Arūno Gelūno teigimu, vien Valdovų rūmų statybos finansavimą ketinama sumažinti 1 mln. Lt.
Daugiausiai kritikos dėl savo taupymo programų sulaukė vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis ir švietimo bei mokslo ministras Gintaras Steponavičius, nes pastarasis su pavaldiniais taupymo sumetimais nusprendė neberengti moksleivių dainų šventės, atidėti kai kurių mokyklų renovavimą. Taupoma net ir mokinio krepšelio sąskaita. O štai R.Palaitis mano, kad taupyti išmintingiausia mažinant darbo užmokesčio fondus. Ministras pavaldžioms institucijoms kilniadvasiškai tik leido pasirinkti, kaip tai daryti.

Planų neįvykdys?

Nors ministerijų biudžetų karpymas popieriuose jau atliktas, daug kas abejoja, ar jis bus įgyvendintas iš tikrųjų. Pasak kredito unijos Vilniaus taupomosios kasos analitiko Stasio Jakeliūno, su opiausia problema susiduria ministerijos, turinčios didelį darbuotojų skaičių. Tokios yra Švietimo ir mokslo, Sveikatos apsaugos, Vidaus reikalų ministerijos. „Jei peržiūrėsime visus ministerijų sektorius, biudžetus sumažinti 4 proc. nėra realu. Vienas dalykas – mažinti pačių ministerijų ar su jomis susijusių institucijų darbuotojų atlyginimą, o visai kitas – pedagogų ar policininkų“, – teigia finansų analitikas.
O štai sumažinus investicijas ateityje tai neigiamai paveiks visą ekonomiką: mažės darbo vietų, įmonės negaus užsakymų. Taigi biudžetas negaus dalies socialinio draudimo ir gyventojų pajamų mokesčių įplaukų.
S.Jakeliūno vertinimu, realios biudžeto pajamų ir išlaidų tendencijos pasimatys pavasario pabaigoje. Be to, jei ministerijos ir mažins biudžetus, tie mažinimai nebus rezultatyvūs, nes artėja rinkimai. Ši valdžia suvokia, kad jau nebebus atsakinga už biudžetinių metų pabaigą.
Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) ekspertė Kaetana Leontjeva daro prielaidą, jog tai, kad ministerijų išlaidų mažinimas 4 proc. nesukėlė ažiotažo, galima vertinti dvejopai. Viena vertus, taupyti dar yra kur, kita vertus, ministrai puikiai suprato valstybės biudžeto padėtį ir neprieštaravo solidarizavimuisi viešajame sektoriuje.
Vis dėlto vienodas išlaidų mažinimas visiems reiškia, kad išlaidos mažėja tiek svarbioms, tiek mažiau svarbioms programoms. „O juk gali būti, kad svarbių programų vykdytojai ir taip jau maksimaliai susispaudė ir jiems tas 4 proc. bus itin skausmingas, o kai kurios programos apskritai turėtų būti panaikintos. Asignavimų mažinimas visiems po truputį reiškia, kad išlieka nereikalingos, nerezultatyvios biudžeto programos, atliekamos funkcijos, kurias puikiausiai galėtų vykdyti ir privatus sektorius. Tai rodo, kad mažinti reikėtų ne visiems vienodai kertant iš peties, bet atsižvelgiant į prioritetus“, – tvirtina K.Leontjeva.
Dėl to LLRI jau dešimtmetį siūlo įvesti „sąlyginio“ biudžeto principą, kai kiekvienai biudžeto programai būtų priskiriamas prioritetas, pavyzdžiui, „labai svarbi“, „svarbi“, „mažiau svarbi“, o biudžete trūkstant lėšų iš anksto būtų žinoma, kurios programos atsisakyti pirmiausia.
Instituto siūlymas logiškas ir teisingas, tačiau žinant mūsų tradicijas prašyti kuo daugiau ir žiūrėti, kiek duos, jo gyvybingumas mažai tikėtinas. Valstybės biudžetas neturėtų būti tampomas kaip antklodė, o formuojamas su aiškiai nustatytais prioritetais, bet Lietuvoje biudžetas – vis dar antklodė.

Finansų analitikas S.Jakeliūnas: „Ši valdžia suvokia, kad jau nebebus atsakinga už biudžetinių metų pabaigą.“

Biudžetų mažinimas 2012 m.
(Tokia suma sumažintas paminėtos programos ar srities finansavimas)

Aplinkos ministerija
Lietuvos pasirengimas ir dalyvavimas pasaulinėje parodoje „Expo 2012“ Pietų Korėjoje    550 tūkst. Lt
Investicijų projektas „Statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinės sistemos „Infostatyba“ palaikymas ir vystymas“    918 tūkst. Lt
Daugiabučių namų modernizavimas    3,7 tūkst. Lt
ES paramos bendras finansavimas    24,8 mln. Lt
Iš viso    32 mln. Lt

Energetikos ministerija
Nacionalinės energetikos strategijos tikslų įgyvendinimo programa    507 tūkst. Lt
Valstybės naftos atsargų kaupimo ir tvarkymo programa    90 tūkst. Lt
Ignalinos programos administravimo Lietuvoje programa    1,26 mln. Lt
Iš viso    1,86 mln. Lt

Finansų ministerija
Ministerijos išlaidos    700 tūkst. Lt
Centrinė projektų valdymo agentūra    900 tūkst. Lt
Muitinės departamentas    5,9 mln. Lt
Valstybinės mokesčių inspekcijos investicijos    6,8 mln. Lt
Iš viso    29 mln. Lt

Kultūros ministerija
Savivaldybių kultūros įstaigų infrastruktūros plėtros programa    7,56 mln. Lt
Valstybės kultūros įstaigų infrastruktūros plėtros programa    4,3 mln. Lt
Iš viso    13,9 mln. Lt.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija
Ministerijos išlaidos    1 mln. Lt
Socialinės pašalpos ir kompensacijos    50 mln. Lt
Išmokos vaikams    15 mln. Lt
Vaikų išlaikymo fondas    4 mln. Lt
„Sodros“ struktūrinės pertvarkos    10,5 mln. Lt
Iš viso    70 mln. Lt

Susisiekimo ministerija
Kelių priežiūros ir plėtros programa bei investicijų programa    61,5 mln. Lt

Sveikatos apsaugos ministerija
Ministerijos išlaidos    10,9 mln. Lt
SAM pavaldžios biudžetinės įstaigos    1,5 mln. Lt
ES ir kitos finansinės paramos bendro finansavimo lėšos    3,38 mln. Lt
Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas    181 tūkst. Lt
Iš viso    15,98 mln. Lt
Valstybinė ligonių kasa    88,728 mln. Lt

Švietimo ir mokslo ministerija
Mokinių krepšeliai    30 mln. Lt.
Keičiant sutartinius mokinių koeficientus dėl vidutinio mokinių skaičiaus klasėse didinimo    11,3 mln. Lt.
Smurto prevencijos programa    1 mln. Lt
Švietimo įstaigų pastatų modernizavimas, profesinio mokymo įstaigų bendrabučių atnaujinimas, mokslo ir studijų įstaigų atnaujinimas, geltonieji autobusai, mokytojų darbo vietų kompiuterizavimas    27 mln. Lt
Iš viso    94 mln. Lt

Teisingumo ministerija
Valstybės garantuojamos pirminės teisinės pagalbos teikimo ir civilinės būklės aktų registravimo funkcijos    535 tūkst. Lt
Teisėjams neišmokėtų atlyginimų dalies kompensavimas    1,5 mln. Lt
Teisingumo ministerija ir ministro valdymo sritims pavaldžios įstaigos    10,5 mln. Lt
Iš viso    12,5 mln. Lt

Užsienio reikalų ministerija
Investiciniai projektai    5,6 mln. Lt
Iš viso    14,2 mln. Lt

Ūkio ministerija
Ministerijos išlaidos    74 tūkst. Lt
Viešųjų paslaugų teikimo smulkiojo ir vidutinio verslo subjektams projektai    440 tūkst. Lt
Studijų rengimas    121 tūkst. Lt
Verslininkų konsultavimas    78 tūkst. Lt
Turizmo įvaizdį kuriantys leidiniai    109 tūkst. Lt
Įsipareigojimų investuotojams vykdymas    266 tūkst. Lt
Jono Pauliaus II piligrimų kelio programos įgyvendinimas    1,6 mln. Lt
2007–2013 m. ES struktūrinės paramos bendras finansavimas    2,2 mln. Lt
Iš viso    4,9 mln. Lt

Vidaus reikalų ministerija
Ministerijos išlaidos    25,8 mln. Lt
Policijos departamentas    26,1 mln. Lt
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas    9,4 mln. Lt
Valstybės sienos apsaugos tarnyba    6,7 mln. Lt
Vadovybės apsaugos departamentas    1,1 mln. Lt
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba    0,9 mln. Lt
Iš viso    70 mln. Lt

Žemės ūkio ministerija
Turto įsigijimas    8,5 mln. Lt
Kaimo plėtros ir verslo skatinimo programa    61,5 mln. Lt
Žemės ūkio rinkos reguliavimo ir pajamų palaikymo programa    673 tūkst. Lt
Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros politikos formavimo ir administravimo programa    11,8 mln. Lt
Žuvininkystės plėtros ir konkurencingumo programa    13,7 mln. Lt
Žemės tvarkymo ir administravimo bei erdvinės informacijos infrastruktūros vystymo programa    855 tūkst. Lt
Žemės reformos vykdymo programa    1,4 mln. Lt

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...