2015 Rugpjūčio 01

Žilvinas Šilėnas

Miestai traukiasi, valdininkija pučiasi

veidas.lt

 

Kai kurie vyresni pažįstami mėgsta pašiepti, kad planinės ekonomikos laikais biurokratų Lietuvoje buvo mažiau nei šiandien. Ne vienas tvirtina atsimenąs, kiek žmonių dirbdavo tuomečiuose vykdomuosiuose komitetuose, ir teigia, jog darbuotojų skaičius ten buvęs mažesnis.

Žilvinas ŠILĖNAS,

Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas

Nežinau, kiek čia yra tiesos. Bet galima palyginti, kaip keitėsi savivaldybių administracijų darbuotojų skaičius pastaruoju metu. Tiesa, būtina atsižvelgti į keletą esminių aplinkybių.

 

Pirmiausia Lietuvoje gyventojų mažėja. Vadinasi, mažėja ir savivaldybių administracijų paslaugų vartotojų skaičius. Antra, informacinių technologijų tobulėjimas reiškia, kad atsiranda daugybė būdų, kaip automatizuoti popierizmą – pažymų, leidimų išdavimą – ir daugybę kitų paslaugų, kurias gyventojams ir teikia būtent savivaldybių administracijos. Kitaip tariant, biurokratų poreikis realiai mažėja.

 

Atsižvelgiant į abi aplinkybes (ar bent į vieną iš jų), savivaldybių administracijų darbuotojų skaičius pastaraisiais metais turėjo mažėti ar bent jau išlikti nepakitęs. Bet yra atvirkščiai.

 

Savivaldybių administracijos plečiasi

 

Jei 2011-aisiais Lietuvoje buvo apie 13 450 savivaldybių administracijos darbuotojų (pareigybių), tai 2015-aisiais jų buvo jau 14 000. Per ketverius metus darbuotojų padaugėjo apie 550. Ar 550 yra daug? Tai tiek, tarsi Lietuvoje būtų atsiradusios trys naujos Alytaus rajono savivaldybės administracijos.

 

Tačiau Lietuvoje gyventojų ne daugėja, o mažėja. Nuo 2011 m. sumažėjo 130 tūkst. Taigi trijų Alytaus rajonų gyventojai pradingo. Bet savivaldybių darbuotojų skaičius trimis Alytaus rajonų savivaldybių administracijomis išsiplėtė.

 

Tai yra visuotinė tendencija. Nuo 2011 metų net du trečdaliai Lietuvos savivaldybių administracijų padidino savo darbuotojų skaičių.

 

 

Jei savivaldybių administracijų pareigybių skaičiaus augimą palygintume ir su gyventojų skaičiaus mažėjimu, pamatytume dar prastesnį vaizdą. 2011-2015 metais administracijos darbuotojų skaičius tūkstančiui gyventojų augo visose savivaldybėse, išskyrus tris (Švenčionių r., Neringos, Šiaulių miesto). Skaičius iš esmės nesikeitė tik dviejose – Kauno r. ir Kazlų Rūdos.

 

Liūdna ir pikta. Šie skaičiai reiškia, kad nė viena savivaldybės administracija nepradėjo savo funkcijų vykdyti efektyviau.

 

Galbūt augantį darbuotojų skaičių 1 000 gyventojų mažuose rajonuose galima paaiškinti drastišku gyventojų skaičiaus mažėjimu. Tačiau kuo paaiškinti administracijos etatų augimą 29 proc. Ukmergės rajone? Arba ketvirtadaliu išaugusį Vilniaus miesto administracijos darbuotojų skaičių? Per ketverius metus Vilniuje gyventojų skaičius padidėjo tik 1,2 proc.

 

Tai turi ir konkrečių finansinių pasekmių. Jei Lietuvoje savivaldybės administracijos darbuotojų skaičius būtų mažėjęs proporcingai gyventojų skaičiui, 2011-2015 metais būtų buvę galima sutaupyti apie 7 mln. eurų vien iš darbo užmokesčio (jau atskaičius mokesčius, susigrąžinamus į biudžetą).

 

Didžiausios ir mažiausios savivaldybių administracijos

 

Darbo efektyvumą matuojant pagal savivaldybės administracijos darbuotojų skaičių 1 000 gyventojų, miestai yra akivaizdūs lyderiai. Vilniuje 1 000 gyventojų tenka 1,8 darbuotojo. Šiauliuose – 2,5, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje – po 2,8. Ir atvirkščiai, mažuose rajonuose, administracijos darbuotojų tūkstančiui gyventojų tenka daugiausia. Čia rikiuojasi Neringa, kur 1 000 gyventojų tenka 29 savivaldybės administracijos pareigybės. Už jos – Pagėgių r. (17) ir Ignalinos r. (14). Šalies vidurkis – apie 6,5 darbuotojo tūkstančiui gyventojų.

 

Viena vertus, mažus skirtumus galima suprasti. Savivaldybių administracijos turi atlikti tam tikras funkcijas, nepriklausomai nuo gyventojų skaičiaus. Tad mažas (ar sparčiai mažėjantis) gyventojų skaičius reiškia, kad tūkstančiui gyventojų tenka vis daugiau administracijos darbuotojų.

 

Kita vertus, galima pamąstyti, kiek ilgai vadovausimės iš esmės sovietiniu Lietuvos administraciniu suskirstymu. Juk dalis mažesnių gyvenviečių greičiausiai jau niekada nebepasieks buvusio gyventojų skaičiaus. Ar reikia turėti atskirą rajoną su meru, taryba ir administracija, jei ten gyvena mažiau žmonių nei miesto mikrorajone? Gal protingiau būtų sujungti kelis rajonus? Juolab atleisti reikėtų tik savivaldybės administraciją, t.y. valdininkus (o dalis jų galėtų dirbti naujoje savivaldybės administracijoje).

 

Klausimus keliantys skirtumai

 

Labiausiai į akis krinta tai, kad gyventojų skaičiumi labai panašios savivaldybės turi  smarkiai skirtingo dydžio administracijas. Štai, pavyzdžiui, Pagėgiai ir Rietavas: 8-9 tūkst. gyventojų, bet Pagėgiuose yra 149 administracijos darbuotojų pareigybės, o Rietave- tik 106. Ignalinos r. ir Širvintų r. gyvena daugmaž po 17 tūkst. gyventojų, bet Ignalinos r. savivaldybės administracijoje dirba 231, o Širvintų r. – tik 122 administracijos darbuotojai.

 

Sąrašą galima tęsti. Visaginas ir Druskininkai – abiejuose – po 20 tūkst. gyventojų. Viename – 209 darbuotojai, kitame – 109. Šilalės r. ir Elektrėnų r.: apie 25 tūkst. gyventojų, 250 ir 166 darbuotojai. Kelmės r. ir Šakių r.: po 30 tūkst. gyventojų, atitinkamai 228 ir 162 darbuotojai. Šilutės r. – 338, o Šiaulių r. savivaldybėje- tik 229. Telšių r. administracijoje dirba 318, o Jonavos r. – tik 215. Klaipėdos r. – 322, Kėdainių r. – 156. Skirtumas nuo pusės iki dviejų kartų.

 

Visi palyginti miestai turi kone identišką gyventojų skaičių. Kai vienodo dydžio miestų administracijos darbuotojų skaičius skiriasi dvigubai, mintys kyla dvi. Arba vienose savivaldybėse trūksta valdininkų, arba kitose jų yra daugiau, nei reikėtų. Ir netikiu, kad dvigubai didesnis valdininkų skaičius Klaipėdos rajono savivaldybėje reiškia, kad ten gyventojai gauna dvigubai daugiau paslaugų nei Kėdainių rajone.

 

Žinoma, ši statistika gali būti iškreipta kelių veiksnių. Pirmiausia administracijos darbuotojų skaičius gali būti išpūstas pagalbiniais darbuotojais: vairuotojais, valytojomis ir pan. Ypač, jei vienų savivaldybių administracijos valymo paslaugas perka iš privačių tiekėjų, o kitos valytojas samdo tiesiogiai, t.y. kaip administracijos darbuotojas.

 

Bet sunku patikėti, kad neatitikimas būtų skaičiuojamas šimtais žmonių. Kitas iškraipymas gali atsirasti, jei viena savivaldybė dalį darbuotojų „išmėto“ įvairiose viešosiose įstaigose, o kita visus įdarbina tiesiogiai, kaip administracijos darbuotojus. Tačiau tai gali paaiškinti tik dalį skirtumų.

 

Neapleidžia mintis, kad geriausiai skirtumus paaiškina savivaldybės administracijos požiūris į darbą ir mokesčių mokėtojų pinigus. Juk nesunku prikurti etatų ir pareigybių, ypač jei tam užtenka biudžeto lėšų. Ypač, kai po sėkmingų savivaldos rinkimų partijų skyrių nariai į savivaldybės administraciją žiūri kaip į savotišką darbo biržą. Tai yra visapusiškai nepateisinamos praktikos, kurias reikia naikinti.

 

Gyventojų mažėja, savivaldybių administracijos plečiasi. Valdininkų skaičiaus skirtumas tarp panašaus dydžio miestų sufleruoja, kad ne visose savivaldybių administracijose dirba optimalus žmonių skaičius. Neseniai savivaldų vairus perėmė nauji merai. Lažinuosi, kad visi žadėjo mažinti biurokratiją. Kelias šiam darbui – atviras.

Daugiau šia tema:
Kiti straipsniai, kuriuos parašė Žilvinas Šilėnas:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...