2011 Liepos 09

Metų valstybės tarnautojas D.Matulionis svajojo tapti chemiku

veidas.lt

BLF

Paauglystėje Deividas Matulionis įsivaizdavo, kad taps chemiku, o klasės draugai aktyviai biatlonu užsiiminėjusiam jaunuoliui galėjo pranašauti sportininko ateitį. Tačiau gyvenimo vingių taip lengvai nenuspėsi – Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko tarnybos kancleris D.Matulionis jau du dešimtmečius kopia karjeros laipteliais valstybės ir diplomatinėje tarnyboje.
Kažin ar D.Matulionis būtų padaręs sėkmingą politiko karjerą, nes jis nespinduliuoja ypatinga charizma, nedemonstruoja ryškių lyderio savybių, tačiau nematomame administraciniame darbe yra vienas geriausių. Iš daugybės pokalbių su jį pažįstančiais žmonėmis aiškėja, kodėl būtent D.Matulionį kolegos šiemet išrinko Metų valstybės tarnautoju: jis vertinamas kaip sąžiningas, kompetentingas, paprastas ir visuomet kompromisų ieškantis žmogus.
Lietuvos darbo federacijos atstovas Vydas Puskepalis, 2009 m. dalyvavęs derybose dėl Vyriausybės, verslo asociacijų ir profsąjungų pasirašyto Nacionalinio susitarimo, pabrėžia, kad D.Matulionis – žodžio žmogus, visada besilaikantis profsąjungoms duoto pažado. O Investuotojų forumo vykdomajai direktorei Rūtai Skyrienei įsiminė D.Matulionio derybiniai gebėjimai ir noras rasti kompromisą.
Derybininko savybes D.Matulionis išlavino dirbdamas diplomatu – nepriklausomybės pradžioje jam teko kurti ambasadą Estijoje, vėliau dirbti Norvegijoje ir Danijoje, kurioje ėjo ir ambasadoriaus pareigas. Beje, būtent pasiektą Nacionalinį susitarimą 2009 m. jis vadina svarbiausiu darbu per savo karjerą, o derybas su skirtingomis institucijomis ir bandymus rasti kompromisą – mėgstamiausia darbo dalimi. “Tai kelia tam tikrą pasitenkinimą, jei esant nesutarimui tarp kelių institucijų čia, prisėdus prie šito stalo, pavyksta rasti sprendimą”, – dėsto D.Matulionis, mums kalbantis prie ilgo stalo jo darbo kabinete.

Neišsemiamos kantrybės žmogus

Paauglystėje D.Matulionis buvo stropus ir kuklus mokinys. Kaip apibūdina klasės draugai, mokęsi su juo Užupio gimnazijoje (tuomet 16-oji vidurinė mokykla), D.Matulionis lyderio savybėmis nepasižymėjo – nuo pat vaikystės buvo ramus, labiau mėgstantis klausytis, negu imtis iniciatyvos. Geriausias kanclerio vaikystės draugas, Santariškių klinikų

BLF
Nefrologijos centro direktorius Marius Miglinas prisimena, kad vaikystėje Deividas buvo be galo nuoširdus, draugiškas, bet turintis savo nuomonę. Penktoje klasėje susipažinę vaikinai tapo neišskiriami – kasdien iš Antakalnio, kur gyveno šalia Petro ir Povilo bažnyčios, kartu eidavo į mokyklą Užupyje, kartu leisdavo laiką kieme, lankė biatloną.
“Deividas buvo labai kuklus ir ramus. Nepamenu, kad būčiau pastebėjusi jį kada nors supykusį ar susinervinusį. Mokėsi labai gerai, jam puikiai sekėsi visi mokslai”, – panašiai D.Matulionį apibūdina ir kita jo klasės draugė, Kauno valstybinio muzikinio teatro solistė Aušra Cicėnaitė.
Dainininkė porina linksmą istoriją apie tai, kaip kartą nutarė išbandyti Deivido kantrybę ir jį išprovokuoti, mat pernelyg ramus ir geras jis jai atrodęs. “Jis sėdėjo prieš mane, tad ėmiau ant jo mokyklinio švarko iš nugaros pusės lipnia juostele klijuoti gėlytę. O jis sėdi ramiai, ir nieko. Tikriausiai nepajuto. Taip ir parėjo namo. Kitą dieną žiūriu – švarkas jau be gėlytės. Aš vėl klijuoju. Ir taip visą savaitę jis vaikščiojo vis su nauja gėlyte, man nieko nesakydamas. Nustojau klijuoti, nes pamačiau, kad kantrybės jis turi daugiau nei aš. Bet po savaitės tokio lipinimo švarkas liko su gėlyte, nes ant medžiagos atsispaudė klijai nuo juostelės. Į mokyklą jis ateidavo su mano sugadintu švarku, nes klijai nesidavė išvalomi. Man buvo labai gėda. Teko tėvams naują švarką pirkti. Toks atvejis rodo nepaprastą žmogaus vidinę ramybę ir santūrumą”, – neabejoja pašnekovė.
Iš tiesų, atrodo, kad išvesti D.Matulionį iš kantrybės sudėtinga. Net opozicinės Socialdemokratų partijos lyderis Algirdas Butkevičius, charakterizuodamas D.Matulionį, pirmiausia minėjo niekada nepastebėjęs nei jo emocijų protrūkio, nei pykčio proveržio. Kaip prisipažįsta pats kancleris, balsą jis pakelia labai retai ir po to gailisi. O stebint, kaip jis bendrauja su savo kolegomis – ministerijų kancleriais, į akis krinta santūrumas: jis užduoda tikslius klausimus, pabara namų darbų neatlikusį kolegą, švelniai patraukia per dantį pernelyg aktyvų posėdžio dalyvį, tačiau nesistengia suniekinti ar sukelti kitiems streso. Neišgirsi jo balse ir arogancijos, gana būdingos aukšto rango valdininkams.

Didžiausią įspūdį padarė Izraelio prezidentas

BLF
Po mokyklos D.Matulionis pasirinko ekonomikos studijas, tačiau nepriklausomybės pradžioje užgimusios verslumo apraiškos ir spekuliacijos galimybės jo neįtraukė. Kurį laiko dirbo universitete, o pakviestas kurso draugo 1991 m. įsidarbino Užsienio reikalų ministerijoje. M.Miglinas prisipažįsta gerokai nustebęs, kad Deividas pasirinko diplomatinę tarnybą. “Mokykloje jis nebuvo toks matomas ir aiškus lyderis. Jo sėkminga karjera gana nustebino ir nudžiugino – jo vidinius gebėjimus ir potencialą galėjai nujausti, bet kad laukia tokia puiki karjera, buvo sunku numatyti”, – bičiulio laimėjimais džiaugiasi M.Miglinas, iki šiol palaikantis ryšius su D.Matulioniu.
Kartu su D.Matulioniu studijavęs, o vėliau diplomatinėje tarnyboje su juo susitikęs Petras Auštrevičius sako, kad studijų metais bendramokslis labai išsiskyrė kruopštumu, darbštumu ir dėmesingumu studijoms. Toks pat vėliau buvo ir diplomatiniame darbe – visada linkęs pirmiausia išsiaiškinti reikalus, o ne pasidomėti paviršutiniškai.
Tokios savybės labai pravertė, nes pradžia nebuvo lengva. D.Matulionis pamena, kad kuriantis diplomatinei tarnybai būta daug romantikos, bet jokio aiškumo, ką ir kaip daryti. “Tada buvo ganėtinai chaotiškas, bet entuziastingas darbas. Dabar yra sistema, teisinė bazė, bet darbas labiau biurokratinis ir mažiau romantizmo. Entuziazmas, kurio netrūko pradžioje, šiandien šiek tiek priblėsęs”, – su apgailestavimo gaidele balse kalba D.Matulionis.
Jis pasakoja, kad į neapsiplunksnavusius diplomatus iš Lietuvos kitų šalių, ypač Šiaurės, kolegos tuomet žvelgė labai geranoriškai ir tėviškai – visada patardavo, padėdavo. Žinoma, patirties neturintiems diplomatams teko mokytis visokiausių subtilybių – kartais ir iš savo pačių klaidų. “Didžiausias diplomatinio etiketo pažeidimas, kai ateini su tamsiu kostiumu ir baltomis kojinėmis. Pačioje pradžioje buvo gal pora tokių atvejų”, – šypteli prisiminęs D.Matulionis.
Diplomatinis darbas daugeliui atrodo patrauklus ir dėl galimybės sutikti įdomių žmonių. M.Miglinas pasakoja, kad D.Matulionis buvo susitikęs su Vladimiru Putinu, kurį nupiešė kaip rūstų žmogų, su kuriuo nėra taip paprasta bendrauti ir kuris labai gerai žino, ko nori. O pačiam D.Matulioniui bene didžiausią įspūdį padarė Izraelio prezidentas Shimonas Peresas. “Tokio lygio politikų kaip S.Peresas pasaulyje labai mažai – pagal sugebėjimą dėstyti mintis, minčių gilumą, tikslumą”, – paaiškina D.Matulionis.

Laisvalaikis sode ir ant dviračio

Žmonės, kuriems darbo reikalais teko susidurti su D.Matulioniu, apie jį pačios geriausios nuomonės. Buvęs ilgametis Lietuvos ambasadorius Danijoje Raimundas Jasinevičius pamena, kad su D.Matulioniu susipažino lėktuve. “Man jis padarė labai gerą įspūdį. Tuo metu D.Matulionis darbavosi Estijos ar Norvegijos ambasadoje kaip ekonomistas. Pasiūliau atvažiuoti į Kopenhagą pas mane. Tiesiog pajutau, kad tai žmogus, kokių tarnyboje reikia. Pirmiausia kuklus, bet galėjai justi, kad žino, ko nori. Be to, tikras specialistas – jis baigė ekonomiką ir tik po to mokėsi diplomatijos”, – pirmuoju įspūdžiu apie D.Matulionį dalijasi R.Jasinevičius.
Aplinkiniai įsitikinę, kad D.Matulioniui darbas reiškia labai daug. Ir lietuvių kalbos mokytoja dirbanti jo žmona Rima teigia jau pripratusi, kad darbas nuvagia dalį vyro laiko nuo šeimos. Metų valstybės tarnautojas augina du sūnus: vyresnysis Karolis studijuoja verslo vadybą Danijoje ir, tėčio manymu, linkęs į verslą, o jaunėlis Jurgis šiemet baigė ketvirtą klasę.
Beje, nors D.Matulionis ir nebuvo audringas studentiškų vakarėlių lankytojas, su žmona Rima susipažino studentų diskotekoje. Klasės draugė A.Cicėnaitė D.Matulionį prisimena kaip aukštą, labai liekną ir gražų jaunuolį, tačiau žmona, paklausta, kuo sužavėjo būsimas vyras, pirmiausia mini ne išvaizdą. “Jis pasirodė labai ramus, pastovus, santūrus”, – kokį įspūdį padarė D.Matulionis, atskleidžia žmona.
O laisvalaikį Matulionių šeima mėgsta leisti aktyviai. Paprastai grįžęs namo D.Matulionis išsineria iš kostiumo ir darbe susikaupusią įtampą išlieja dviračiu numindamas keliolika kilometrų arba su žmona tvarkydamas sklypelį aplink namus Pavilnyje. Rima atsakinga už sklypą puošiantį išpuoselėtą gėlyną, o Deividas – už vejos priežiūrą. Per vasaros atostogas šeima išsiruošia į pažintines keliones Lietuvoje arba užsienyje, o žiemą nepraleidžia progos paslidinėti kalnuose.

Pasigenda griežtumo

Nieko blogo apie D.Matulionį negali pasakyti net opozicijos atstovai, šiaip jau nepraleidžiantys progos įkasti valdančiajai daugumai. Kita vertus, tiek opozicija, tiek vertintojai iš šalies pasigenda D.Matulionio ryžtingumo ir griežtumo – neretai savo viešais pasisakymais jis atrodo pernelyg atsargus.
“Nematau iš jo pasisakymų kietumo ir ryžtingumo įgyvendinant kai kuruos strateginius tikslus, kurie surašyti Vyriausybės programoje. Pavyzdžiui, Vyriausybės tikslas – pastatyti atominę elektrinę, bet kol kas vyksta pokalbiai ir jokio investuotojo neturime. Tai Vyriausybės bendras darbas, tad atsakomybės ir kancleriui reikia prisiimti”, – mano socialdemokratas A.Butkevičius.
O R.Skyrienė pataria tiek D.Matulioniui, tiek visai Vyriausybei daugiau ir paprastesne kalba kalbėtis su visuomene. “Man atrodo, kad komunikacijos iš Deivido, kaip tokios tarnybos vadovo, galėtų būti daugiau ir minkštesnės. Kartais klausantis jo pasisakymų atrodo, kad vyksta gynyba: žurnalistai puola, ir reikia gintis”, – priduria R.Skyrienė.
Su juo seniai dirbantys kolegos tap pat prisipažino besibaiminantys, kad Ministro Pirmininko tarnybos kanclerio pareigos jo nesugadintų, nes Vyriausybei, pakliūvančiai į įvairius skandalus, tenka ir paveidmainiauti. “Kita vertus, kai atsimeni jo šeimyną, tokią pat kuklią kaip ir jis žmoną – dori jie žmonės, tad gal viskas bus gerai”, – viltingai užbaigia vienas D.Matuliono kolega.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Ar išorės agresijos atveju šiuo metu Lietuvos piliečių pasipriešinimas galėtų būti toks efektyvus kaip 1991 m. sausio 13 d.?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...