2012 Spalio 17

Metų audra verslui vidutiniškai atnešė 7 kartus didesnių nuostolių nei gyventojų turtui

veidas.lt

LD-audros zemelapis_2012-10

Didžiausia šių metų audra daugiausiai nuostolių atnešė Panevėžio rajono ir miesto gyventojams, gyventojai užregistravo 10 kartų daugiau žalų nei verslo įmonės, tačiau verslas patyrė vidutiniškai 7 kartus didesnių nuostolių nei privatus turtas.

Tokius duomenis, remdamasi savo draudėjų statistika ir jau baigdama reguliuoti visas didžiausios šių metų audros žalas, skelbia didžiausia šalies ne gyvybės draudimo bendrovė „Lietuvos draudimas“.

Iš viso Lietuvoje didžiausia draudikė registravo beveik 1700 pranešimų apie audros sukeltus nuostolius, jiems atlyginti prireiks daugiau nei 2,1 milijono litų, daugiau nei pusė milijono litų pasieks labiausiai nukentėjusio Panevėžio miesto ir rajono, 200 tūkstančių – Raseinių, 170 tūkstančių – Utenos, beveik po 150 tūkstančių – Zarasų ir Kelmės rajono nukentėjusius nuo audros.

Siautusi vėtra „perpjovė“ visą šalies teritoriją, tačiau labiausiai įsisiautėjo pačiame Lietuvos centre, iš Panevėžio sulaukta daugiausiai pranešimų apie nuostolius.

Šiuo metu jau baigtos reguliuoti apie 60 proc. žalų. „Lietuvos draudimo“ duomenimis, vidutinis nuostolis verslui siekia 5400 lt, gyventojų turtui – 800 litų. Audros išversti medžiai, ar ant automobilių užnešti daiktai, stogų dalys transporto priemonėms vidutiniškai padarė nuostolių už 3200 litų. Nukentėjo ir ūkininkų turtas – vidutinis nuostolis ūkininkams siekia 2700 litų.

„Ši audra pelnytai gavo didžiausios metų audros vardą. Tokio masto stichijos nebuvo nuo garsiosios rugpjūčio audros 2010-aisiais, kuri palietė daugiausia pietinę ir vidurio Lietuvą ir kurios nuostoliai mūsų klientams siekė 3,5 milijono litų. Šios audros metu vien privatus turtas patyrė nuostolių už daugiau nei 1 milijoną litų. Nakties vėtra tiesiog „rengė“ privačių draudėjų pastatus – nukentėjo gyvenamųjų namų ir ūkinių pastatų stogai. Verslas suskaičiavo dar milijoną žalų – audra niokojo gamybos, žemės ūkio įmonių pastatus, pakelės degalines“ – sako Gytis Matiukas, AB „Lietuvos draudimas“ Kompleksinių žalų direktorius.

Draudikai dalį smulkesnių žalų sureguliavo dar telefonu ir iš karto pervedė pinigus į draudėjo sąskaitą. Didžioji dalis išmokų jau pasiekė Jurbarko, Ukmergės ir Širvintų rajonų gyventojus, labiausiai nuo audros nukentėjusiuose Panevėžio, Utenos, Raseinių ir Kelmės rajonuose sureguliuota daugiau nei pusė visų žalų. „Pastebime, kad didesnė dalis nukentėjusiųjų mieste dažniau atkuria savo turtą, samdydami įvairias statybines įmones, o sąskaitas už šias paslaugas pateikia draudikams, tuo tarpu mažesnių miestelių, kaimiškų gyvenviečių klientai dažniau prašo išmokų grynaisiais pinigais, patys perka statybines medžiagas, kviečia talkon kaimynus ir taip tvarkosi audros nuniokotus būstus ar ūkinius pastatus“, – komentuoja G. Matiukas.

Didžiausią žalą – ji sieks 250 tūkst. litų, audra padarė vienai Panevėžio rajone įsikūrusiai žemės ūkio bendrovei, vėtra nuplėšė stogus ir kitaip apgadino net 25 bendrovės pastatus.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...