2016 Birželio 16

Lietuvos ateitis

Menininkė, tapusi chemike

veidas.lt

Gabija SABALIAUSKAITĖ

Kad chemija yra tikrasis tikslas ir pašaukimas, alytiškė abiturientė Inga Gražulytė suprato 9 klasėje. Suprato ir susidomėjo taip, kad įkvėpta įdomios uždavinio sąlygos namie elektrochemijos eksperimentui atlikti panaudojo bulvę.

Paskutiniais metais mokykloje Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazijos abiturientė Inga gyvena nuo vieno įvykio iki kito. Tiksliau, nuo vienos chemijos olimpiados iki kitos ir visoms joms sąžiningai ruošiasi. Prasidėjus brandos egzaminų maratonui mergina dar sugrįžta prie temų, kurioms dėl rengimosi olimpiadoms skyrė mažiau dėmesio, vis dėlto pastangos kuo geriau pasirodyti konkursuose jau atsipirko.

Pagavau azartą – ruošiausi, mokiausi. Ta­čiau nesitikėjau jokio sidabro, tik bandžiau savo rezultatu būti aukščiau nei praėjusiais metais.

Liepos mėnesį Inga vyks į Gruziją, kur kartu su Lietuvos komanda dalyvaus pasaulinėje che­mijos olimpiadoje. O šį kelialapį ji gavo, kai šiemet Baltijos šalių chemijos olimpiadoje pateko tarp geriausiai pasirodžiusių dalyvių ketvertuko. Taip pat puikiai ji pasirodė ir kitose tarptautinėse varžybose – Mendelejevo chemijos mokinių olimpiadoje laimėjo bronzą. Dar iki šių tarptautinių pergalių 2016 m. Lie­tuvos mokinių chemijos olimpiadoje Inga iškovojo antrą vietą.

Pirmoji olimpiada triumfu nesibaigė

Inga jau trečius metus iš eilės yra Lietuvos chemijos olimpiados prizininkė, tačiau pirmo jos dalyvavimo respublikinėje olimpiadoje ne­vai­nikavo nei auksas, nei sidabras. Būdama de­vin­tokė Lietuvos chemijos olimpiadoje Inga ne­laimėjo nieko – tikriausiai kaltas buvo jaudu­lys. Todėl kai kitąmet būdama dešimtokė laimė­jo antrą vietą, ta pergalė jai buvo labai reikš­minga.

„Pagavau azartą – ruošiausi, mokiausi. Ta­čiau nesitikėjau jokio sidabro, tik bandžiau savo rezultatu būti aukščiau nei praėjusiais metais. O kai sužinojau, kad užėmiau antrą vietą, labai nustebau ir didžiavausi tokiu pasiekimu“, – pirmąsias olimpiadas prisimena Inga ir priduria, kad kita, jau tarptautinė staigmena buvo šiemet, kai ji Mendelejevo olimpiadoje nurungė mokinius iš 21 šalies ir parsivežė bronzą.

Atrodo, bandei spėti nežinodama, o pasirodo – atspėjai, nes mąstei logiškai. Aišku, pasitaiko, kad išsprendi neteisingai, priveli aritmetinių klaidų, tada jausmas, žinoma, ne toks geras.

Žinoma, Ingą žavi ne pergalės, bet pats olimpiadų turinys, pavyzdžiui, uždavinių įdomumas, kai jų sąlyga būna istorija, pasakojimas, kai prašoma išspręsti ne sausus uždavinius, o susijusius su labai žemiškais dalykais – automobilių akumuliatoriais, narkotiko ar vaisto sinteze. Dar labiau abiturientės azartą pabudina netikėtai pasiektas, bet logika grįstas teisingas atsakymas: „Atrodo, bandei spėti nežinodama, o pasirodo – atspėjai, nes mąstei logiškai. Aišku, pasitaiko, kad išsprendi neteisingai, priveli aritmetinių klaidų, tada jausmas, žinoma, ne toks geras. Vis dėlto olimpiadose tarp nugalėtojų rezultatų būna ryškus skirtumas, vadinasi, vienas blogai išspręstas uždavinys retai būna lemtingas“, – paaiškina Inga.

Nors vien šiemet alytiškė dalyvavo keliose tarptautinėse olimpiadose, ir visose labai sėkmingai, respublikinėje chemijos olimpiadoje ji niekada nepelnė pirmos vietos. Tačiau tai toli gražu nereiškia, kad trečia vieta yra kur kas mažesnis pasiekimas nei iškovotas auksas.

„Pirma, antra, trečia vieta 11–12 klasės olim­piadose rodo unikalius vaiko gebėjimus. Visus šiuos prizininkus galima siųsti į pasaulio olimpiadą, kurioje jie dalyvautų taip pat sėkmingai“, – paaiškina Ingos mokytoja, Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazijos chemijos mokytoja ekspertė Janė Liutkienė.

Kryžkelė tarp meno ir mokslo

Vardydama reikšmingiausius savo pasiekimus Inga mini ir pergales muzikiniuose konkursuose: 2012 m. tarptautiniame Noras No­vikas kamerinės muzikos konkurse Rygoje skambindama kanklėmis ji laimėjo pirmą vietą, o kitame tarptautiniame muzikiniame konkurse-festivalyje „Giovanni virtuosi“ pelnė antrą vietą.

Nacionalinėje moksleivių akademijoje, kuriai priklausau, ko gero, kiekvienas mokinys, kuris yra gabus tiksliųjų mokslų srityje, turi ir meninių talentų.

Nepaisant muzikinių gebėjimų ir pasiekimų, ge­riausiai Ingai juk sekasi gamtos mokslai, ypač chemija, todėl ir jos bendramoksliai, gimnazijos paskutinio skambučio šventėje išvydę Ingą su instrumentu, gerokai nustebo, kad ji, pasirodo, dar ir muzikuoja.

„Gal kitiems ir atrodo keista, tačiau, pavyzdžiui, Nacionalinėje moksleivių akademijoje (NMA), kuriai priklausau, ko gero, kiekvienas mokinys, kuris yra gabus tiksliųjų mokslų srityje, turi ir meninių talentų“, – patikina Inga.

J.Liutkienė taip pat neabejoja, kad chemija ir menas tarpusavyje susiję labiau, nei gali pasirodyti. Be to, gabūs chemijai mokiniai dažniausiai būna talentingi visapusiškai. „Žmogus, ku­riam svetimas menas, niekada iš esmės nesuvoks mikropasaulio, nevisapusiška asmenybė iki galo jo nesupras, – aiškina J.Liutkienė. – Yra muzikinis, aktorinis talentas, o kad perprastum chemiją, turi turėti visko po truputį. Pavyzdžiui, juk fizikai dažnai būna ir muzikantai, ir politikai.“

Žinoma, be talento, reikia ir sistemingo dar­bo, o Inga, pasak pedagogės, puikiai pati planuoja savo darbus ir laiką. „Nors klasėje yra santūri, Inga turi labai stiprių vidinių ambicijų ir išugdytą gebėjimą dirbti savarankiškai. Pagal planą su mano pagalba Inga tvarkingai dirba būrelyje, skaito mano rekomenduotą literatūrą, taip pat mokosi NMA, baigė neakivaizdinę jaunųjų chemikų mokyklą „Pažinimas“, ir niekur jai nebuvo per daug darbo ar per daug žinių. Visų rezultatų pasiekta sistemingu ir nuosekliu darbu“, – patikina J.Liutkienė.

Laisvalaikiu, nors 12 klasėje jo gerokai sumažėjo, Inga dar ir fotografuoja. O instrumentą į rankas muzikos mokyklos absolventė paima ir dabar – kaip priemonę atsipalaiduoti. Tačiau galėjo susiklostyti ir taip, kad būtent menas – muzika – taps pagrindiniu Ingos pasirinkimu.

Ji pa­­­sakoja nuo pat darželio buvusi gamtos mokslų vaikas, nes su didžiausiu susidomėjimu narsty­­davo užduotis.

Nieko nuostabaus, juk muzika alytiškę lydėjo nuo tada, kai tapo laisvalaikio užsiėmimu, ku­ris dar ir labai gerai sekėsi. O chemija ji la­biausiai susidomėjo pirmoje gimnazijos klasėje, tad galima sakyti, kad didžiausių pergalių šioje srityje jai ir pavyko pasiekti įdirbiu nuo 9 klasės.

Iki gimnazijos chemija, kaip ir kiti gamtos mokslai, Ingai buvo įdomūs ir sekėsi lengvai. Ji pa­­­sakoja nuo pat darželio buvusi gamtos mokslų vaikas, nes su didžiausiu susidomėjimu narsty­­davo užduotis, kuriose minimi gyvūnai ir reikia pasitelkti matematinius veiksmus, – tokias, ku­­riose galima rasti kažką apčiuopiamo ir logiško.

Vėliau potraukis prie chemijos tik stiprėjo. Inga pasakoja skaitydavusi straipsnius apie kintančias medžiagų savybes ir galvodavusi, kaip būtų galima logiškai paaiškinti aplink vykstančius dalykus: kodėl vos bent kiek pasikeitus komponentui akimirksniu kardinaliai pasikeičia ir jo savybės, pavyzdžiui, kvapas.

Nemažas indėlis, pasak merginos, priklauso ir jos tėvams, kurie nesuprantamas užduotis aiš­­kino plačiau ir išsamiau, nei reikalauja mo­kyklos kursas.

„Iki gimnazijos dar nežinojau, kad pasuksiu mokslo, o ne menų kryptimi. Pradėjusi mokytis gimnazijoje, kai stipri chemijos mokytoja sudomino rodydama eksperimentus ir leisdama juos išbandyti patiems mokiniams, supratau, kad tikrasis mano pašaukimas yra chemija. Taip ir įsisuko ratas: ėmiau lankyti papildomus užsiėmimus, domėtis, nors dar aštuntoje klasėje chemija buvo tiesiog įdomus ir lengvas mokytis dalykas“, – pasakoja Inga.

Jei vaikas domisi, jam reikia visko, o tada jau paaiškės, ką jis renkasi: vieni susidomi tiriamąja veik­la, kiti pasuka olimpiadų keliu.

Chemija ją sudominusi Alytaus Adolfo Ra­ma­nausko-Vanago gimnazijos chemijos mo­ky­toja ekspertė J.Liutkienė, paklausta apie sa­vo metodus, kaip ugdytinius sužavėti šiuo da­ly­ku, paaiškina, jog pirmas žingsnis yra organizuo­ti veiklą pamokose taip, kad mokiniai į jas ateitų, o tada jau apgalvoti, kokių dalykų jie ga­lėtų nuveikti. „Negali pasiūlyti vien spręsti už­da­vinių arba daryti vien eksperimentus. Jei vaikas domisi, jam reikia visko, o tada jau paaiškės, ką jis renkasi: vieni susidomi tiriamąja veik­la, kiti pasuka olimpiadų keliu“, – paaiškina chemikė.

Iš tiesų šioje Alytaus gimnazijoje yra visos sąlygos sudominti mokinius bent jau eksperimentine veikla – nuo 2013 m. Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazijoje veikia mo­der­ni gamtos mokslų laboratorija, todėl gimnazistai įvairiuose konkursuose ir olimpiadose pelno aukštus įvertinimus būtent eksperimentinėje dalyje.

„Mokiniai „atidirbę“ eksperimentus, nes tu­rime laboratoriją, visas priemones. O juk būtent praktinėje veikloje įsijungia visi pojūčiai – lietimo, klausos, regos“, – apie susiformavusius gimnazistų įgūdžius kalba mokytoja J.Liut­kienė.

Svajonė jau laukia Škotijoje

Šiemet, be puikių rezultatų, pasiektų net keliose chemijos olimpiadose, išsipildė ir Ingos svajonė: nuo 10 klasės ji norėjo studijuoti chemiją ir būdama abiturientė gavo patvirtinimą, kad jau įstojo į medicininę ir biologinę chemiją. Tiesa, šį kvietimą ji gavo iš Edinburgo universiteto, todėl dar svarsto, ar likti studijuoti Lietuvoje, ar vykti į Škotiją ir nusiteikti viskuo rūpintis pačiai.

Svarsčiusi ir apie medicinos studijas Lie­tuvos sveikatos mokslų universitete abiturientė pripažįsta, kad net persikelti gyventi iš Alytaus į Kauną jai jau būtų gana didelis įvykis ir savarankiškumo išbandymas, o ką jau kalbėti apie užsienį.

„Iki 12 klasės pradžios, kol užpildžiau prašymą Edinburgo universitetui, galvojau likti Lietuvoje, nes mokslo kokybė čia gera, daug pasaulyje žinomų savo srities specialistų mokslus baigė Lietuvoje, – sako Inga. – Tačiau kai sužinojau, jog, galima sakyti, jau esu priimta į šį universitetą, jaučiausi įvertinta, kad manimi domisi užsienio universitetas, kuriame konkurencija didelė. Vadinasi, kažkas man pavyko geriau negu kitiems.“

Būtent tie, kurie nenuleido rankų, nužengė tokį pat kelią, kokį pradėjo ji pati, – nuo respublikinių iki tarptautinių olimpiadų, geriausių universitetų ir pasiekimų moksle ar praktinėje veikloje, ir yra Ingos motyvacijos šaltinis. „Man daro įspūdį tie, kurie niekada nesustoja“, – apibendrina Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazijos abiturientė.

 

 

 

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Koks kriterijus Jums yra svarbiausias, renkantis partiją, už kurią balsuosite Seimo rinkimuose?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...