2015 Rugpjūčio 25

Medicininių atliekų tvarkymas: galime saugiai deginti namuose, tačiau vežame į Latviją -PR

veidas.lt

PR

Šiaulių rajone veikiantis atliekoms tvarkyti skirtas valstybinės reikšmės objektas –  pavojingų atliekų tvarkymo įmonės „Toksika“ deginimo įrenginys – sunaikina tik nedidelę dalį Lietuvoje susidarančių medicininių atliekų. Atliekos iš ligoninių iki šiol keliauja į kaimyninę Latviją, o ten – į buitinius sąvartynus. Pigiau atliekas superkantys kaimynai traukia Lietuvos verslininkus, nors tarptautiniai susitarimai įpareigoja pavojingas atliekas tvarkyti savo šalyje.

Dovaidas Pabiržis

Europos šalių, tarp jų ir Lietuvos, pasirašytoje Bazelio konvencijoje, numatančioje pavojingų atliekų tvarkymo principus, nurodoma, kad pavojingas atliekas valstybė turėtų sutvarkyti pati artimiausiame taške. Lietuva, padedant Europos Sąjungai, Šiaulių rajone pastatė pavojingų atliekų deginimo įrenginį, skirtą visoms Lietuvoje susidarančioms pavojingoms atliekoms utilizuoti. Tačiau tik dešimtadalis visų ‚Toksikoje“ sudeginamų pavojingų atliekų – medicininės.

Medicinės atliekos – tvarsliava, panaudoti švirkštai, kraujas, žmonių kūno dalys ir kt. priklauso pavojingų atliekų grupei, nes gali būti užkrėstos įvairiomis infekcijomis ir jas savyje išlaikyti ilgą laiką. Nors sutariama, jog efektyviausias būdas sunaikinti medicinines atliekas yra jas deginant, „Toksikos“ vadovai teigia, kad šiandien dalis šių medžiagų vis dar patenka į sąvartynus, ypač kaimyninėje Latvijoje.

 

Išvežame ir savo pinigus

„Pagal tvarką, tai, kas surenkama ligoninėse, turėtų atkeliauti į „Toksiką“ ir būti sunaikinta, nes tam ji ir buvo pastatyta – valstybės interesas yra tvarkyti atliekas savo šalyje. Tačiau kol kas atkeliauja tik dalis atliekų, o pastaraisiais mėnesiais jų atvežama vis mažiau. To priežastys tikriausiai yra mažesnės kainos Latvijoje, kur tvarka yra liberalesnė“, – sako „Toksikos“ generalinis direktorius Arūnas Dirvinskas.

Valstybinės ligoninės skelbia medicininių atliekų surinkimo konkursus, todėl šiame versle veikia daug privačių tarpininkų, kurie gali pasirinkti, kaip toliau elgtis su medicininėmis atliekomis. Daugelis ligoninių už Europos Sąjungos lėšas įsigijo mikrobangų įrenginius, kurie panaikina atliekų bakterinį užkratą. Tiesa, pavojingų cheminių medžiagų, medikamentų šie įrenginiai nesunaikina.  Tačiau po apdorojimo mikrobangų įrenginyje gali būti pakeičiamas pavojingų atliekų kodas, pagal kurį nustatoma atliekų kategorija ir pavojingumas, – medicininės atliekos pradedamos žymėti kaip nepavojingos, nors jų keliamas pavojus ir toliau išlieka.

Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Fizinių ir technologijos mokslų centro Cheminių technologijų skyriaus vadovas m. dr. Romas Ragauskas pabrėžia, kad atliekų deginimas turėtų būti prioritetinis jų naikinimo būdas, nes visi kiti apdorojimo būdai negarantuoja visiško jų sunaikinimo. Be to, apdorojant atliekas mikrobangomis panaikinama tik infekcinė, o ne cheminė tarša.

„Pavyzdžiui, turite plastmasę arba švirkštą. Spinduliuotė juos paveikia termiškai, bet tai nesunaikina pačios plastmasės, padaro ją aptakia, ji kapsuliuoja ir į savo vidų gali uždaryti tą patį užkratą. Taigi niekas negarantuos, kaip ten viskas bus. Šiuose dalykuose, manau, nereikėtų ieškoti pigesnio varianto, turėtų būti laikomasi politikos rinktis patikimą būdą“, – teigia R.Ragauskas.

Negalutiniais Aplinkos ministerijos duomenimis, pernai buvo surinkta beveik 1,7 tūkst. tonų medicininių atliekų, iš Lietuvos į Latviją išvežta apie 950 tonų medicininių atliekų.

Per šį pusmetį „Toksika“ sudegino daugiau nei 200 tonų medicininių atliekų, taigi tendencijos išlieka tos pačios – didelė jų dalis iškeliauja į kaimyninę Latviją.

„Lietuva investavo keliasdešimt milijonų eurų į deginimo įrenginio statybą, ligoninės investavo valstybės pinigus į atliekų nukenksminimo aparatūrą – visa infrastruktūra už valstybės pinigus sukurta Lietuvoje, tačiau papildomai vis tiek sumokame Latvijos perdirbėjams už išvežtas atliekas“, – skaičiuoja A.Dirvinskas.

Aplinkos ministerija rūpinasi laisvąja rinka

Už atliekų tvarkymą atsakingas aplinkos viceministras Algirdas Genevičius, atsakydamas į raštu pateiktus klausimus, pabrėžė, kad tarpvalstybinius pavojingų atliekų pervežimus Lietuva vykdo vadovaudamasi Europos Parlamento ir Tarybos reglamentais.

Pasak viceministro, 2013–2015 m. medicininėms atliekoms išvežti į kitas šalis leidimų nebuvo išduota – išduoti leidimai tik atliekų naudojimo, o ne šalinimo veikloms. Atliekų šalinimu laikomas procesas, kai pavojingos atliekos yra visiškai utilizuojamos, pvz., sudeginamos, o atliekų naudojimu gali būti vadinama daugelis atliekų perdirbimo būdų, pvz., nukenksminimas, susmulkinimas ir pan., tačiau pačios atliekos po apdorojimo nesunaikinamos.

Kur Latvijoje toliau dingsta perdirbtos pavojingos atliekos, kam jos naudojamos, kaip pašalinamos, niekas tiksliai atsakyti negalėjo.

Viceministras sako, kad medicininių atliekų tvarkymo centralizavimas sukurtų monopolinę veiklą, kuri lemtų konkurencijos sąlygų suvaržymą. Esą sveikatos priežiūros institucijoms bei atliekų tvarkytojams neliktų pasirinkimo laisvės, atsižvelgiant į medicininių atliekų tvarkymo sąnaudas, tvarkyti medicinines atliekas ne tik Lietuvoje, bet ir kitose ES valstybėse.

Tačiau Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Fizinių ir technologijos mokslų centro Cheminių technologijų skyriaus vadovas Romas Ragauskas pabrėžia, kad Lietuva, išveždama medicinines atliekas, nesilaiko Bazelio konvencijos, kurioje nurodyta, jog pavojingų atliekų tarpvalstybiniai pervežimai leistini tik tuo atveju, kai eksportuojanti valstybė neturi techninių galimybių ir reikiamų objektų bei pajėgumų jas tvarkyti saugiu aplinkai būdu. Pasak R.Ragausko, Lietuva šiuo metu jau turi visas galimybes sutvarkyti medicinines atliekas savo šalyje.

Per mažai kontrolės

A.Genevičius pripažino, jog tarpinstitucinis bendradarbiavimas, kai ligoninės yra atskaitingos Sveikatos apsaugos ministerijai, atliekas naikinanti įmonė „Toksika“ – Ūkio ministerijai, o priežiūrą vykdo Aplinkos ministerija, nėra pakankamas ir būtų tikslinga jį peržiūrėti bei keisti. Pasak viceministro, vertėtų taisyti ne tik teisės aktų nuostatas, bet ir sveikatos priežiūros įstaigų funkcijas, apdorojant ir tvarkant medicinines atliekas, jų kelyje iki galutinio sutvarkymo.

Lietuvoje aplinkosaugininkams panašų galvos skausmą kelia ir kitos pavojingos atliekos. Neseniai Kauno rajone aptikti nelegalūs bendrovės „Jukneda“ pavojingų atliekų sandėliai, kuriuose buvo laikomos surinktos, bet galutiniam sutvarkymui neatiduotos pavojingos atliekos. Panašiai kaip ir medicininių atliekų atveju, surinkėjų niekas nekontroliavo, ar jie iki galo sutvarkė aplinkai pavojų keliančias atliekas.

Latvijos aplinkos apsaugos ir regioninės plėtros ministerija atmetė teiginius, kad į Latviją iš Lietuvos atvežtos medicininės atliekos patenka į šios šalies sąvartynus. Ministerija nurodo, kad Latvijos teisės aktai draudžia į šalies teritoriją įvežti atliekas laidoti bei deginti, o sąvartynai neturi teisės priimti laidoti pavojingų medicininių atliekų. Latvijos aplinkos apsaugos ir regioninės plėtros ministerijos teigimu, 2011–2015 m. laikotarpiu į Latviją iš Lietuvos įvežta perdirbti 3552,5 tonos medicininių atliekų.

„Lietuvos institucijos netikrina, kaip iki galo sutvarkomos medicininės atliekos, išvežtos į kaimyninę šalį. Latvija jas priima tik perdirbti, o kur iškeliauja ši perdirbta žaliava, kurioje lieka daug pavojingų cheminių medžiagų?“ – retoriškai klausia A.Dirvinskas.

Jis atkreipia dėmesį į tai, kad vieną kartą tokiu būdu neva sutvarkytos pavojingos atliekos sąvartynuose turės būti tvarkomos dar kartą.

 

Veža į užsienį, nes labiau apsimoka

 

Nenorėjęs prisistatyti vienos atliekų surinkimo įmonės vadovas prisipažino, kad į Latviją išveža nemažą dalį atliekų, nes tai komerciškai labiau apsimoka: kaina, pasak jo, skiriasi maždaug trečdaliu.

Įmonės „AV Investicija“ vadovė Aurelija Jačiauskaitė taip pat pabrėžia, kad „Toksikos“ medicininių atliekų deginimo kaina nėra konkurencinga, nes šios įmonės pajėgumai yra dideli, o turimi deginti pavojingų atliekų kiekiai – gerokai mažesni.

O štai bendrovės „Farmacinių atliekų šalinimas“ vadovė Rosvita Grustaitienė teigia, jos įmonė visas surenkamas atliekas pristato valstybės įmonei „Toksika“. Pasak jos, kainų skirtumai iš tiesų egzistuoja, tačiau įvertinus pavojingų atliekų gabenimo keliais riziką bei sunkumus, gaunant leidimus jas vežti į užsienį, labiau verta atliekas deginti Lietuvoje.

„Jeigu Latvijoje tikrai būtų galutinis sutvarkymas, atliekas sudeginant, tuomet galima būtų lyginti Latvijos supirkėjų ir mūsų kainas. Tačiau kalbėdami apie pavojingas atliekas, kuriose daug žmonėms ir gamtai pavojingų cheminių medžiagų, pirmiausia turėtume kalbėti apie atsakomybę – pasirūpinti jų tinkamu sunaikinimu, o ne pigesniu atsikratymu“, –  apibendrina A.Dirvinskas.

 

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Koks kriterijus Jums yra svarbiausias, renkantis partiją, už kurią balsuosite Seimo rinkimuose?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...