2011 Birželio 08

Mano, kad Seimo narių atlyginimai turėtų būti didesni

BNS

BFL

Seimo narys Algimantas Salamakinas sako, kad jį šokiruoja informacija, jog valstybės įmonėse galima uždirbti daugiau nei Seime.

Apie poreikį didinti Seimo narių algas kalba ir darbo grupės, rengusios Seimo narių veiklos garantijų įstatymo projektą, atstovai teisininkai, bet parlamentaro postą sureikšmina mažiau, nei A. Salamakinas.

“Man patinka A. Smetonos laikų valstybės tarnautojų įstatymas. Labai paprastas ir elementarus. Pirmoje vietoje – prezidentas, po to ministras pirmininkas, visi kiti ir eina skalė žemyn, teismai ir visa kita. Jis yra kiekvienam suprantamas ir, aš manyčiau, kad pagal prezidento atlyginimą, Seimo nario atlyginimas turi būti, aišku, mažesnis, mažesnis nei ministro pirmininko, bet jokiu būdu neturi būti kaip praėjusioje kadencijoje buvo 38 vietoje valstybės atlyginimų skalėje”, – trečiadienį per spaudos konferenciją sakė Seimo etikos ir procedūrų komisijos pirmininkas A. Salamakinas.

“Išties kai kuriuos Seimo narius ir mane šokiruoja tokie žiniasklaidos parašymai, kad žmogus valstybės įmonėje gauna penkis – šešis kartus didesnį atlyginimą nei Seimo narys. Išties tai yra šokiruojantis dalykas. Vis tiek valstybėje turi būti tam tikra tvarka”, – teigė jis.

Grupėje dirbęs teisininkas Vytautas Sinkevičius nesutiko su parlamentaro teiginiais, kad, pavyzdžiui, valstybės įmonėse žmonės negali uždirbti daugiau nei Seime – jis atkreipė dėmesį, kad kartais tokiose pozicijose reikia tam tikros kvalifikacijos, už kurią turėtų būti atitinkamai mokama.

Minėtą įstatymą taip pat rengęs buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas Egidijus Kūris sakė, kad, jo nuomone, parlamentarai turėtų uždirbti daugiau nei dabar, bet nebūtinai pareigūnų algų skalėje turėtų stovėti po prezidento ir premjero.

“Nebūtinai turime žiūrėti į prezidentą kaip atskaitos tašką, – sakė jis ir pabrėžė, kad kai kai kur už prezidentą daugiau uždirba nacionalinio banko ar aukštųjų teismų vadovai. – Mes tik konstatuojame – jeigu siūlome Seimo nariams uždaryti tas visas prielaidas naudoti vadinamąsias kanceliarines išlaidas ar parlamentines lėšas savo reikmėms, tai vis tiek jie šitų lėšų turi turėti iš kažkur.”

Aiškindamas, kad užuot gavę daug diskusijų keliančius priedus Seimo nariai turi gauti didesnius oficialius atlyginimus, E. Kūris išsakė įsitikinimą, jog už dabartinį parlamentaro atlyginimą daugybė profesionalų į Seimą neina.

“Suprantu, kad šita idėja yra labai nepopulistinė, negali būti populiari, bet vieną kartą reikia suvokti, kad daugybė rimtų, garbingų profesionalų, kurie galėtų padaryti nemažai gero šitai valstybei, neina į Seimą ir dėl to, kad čia jie būtų gerokai suvaržyti”, – sakė jis.

E. Kūris tvirtino, kad darbo grupė nesvarstė, koks turėtų būti parlamentarų darbo užmokestis, juoba kad jų rengtas įstatymo projektas atlyginimų mokėjimo nereglamentuoja.

“Mes nesvarstėme klausimo, koks jo dydis turėtų būti, darbo grupė neturi jokios suformuluotos pozicijos šituo klausimu, nes tai buvo už mūsų užduoties ribų. Kita vertus, akivaizdu, kad atlyginimas, kurį turi gauti Seimo narys, neturi būti prilygintas visiškai kažkokiam eiliniam atlyginimui žmogaus, kuris galbūt neturi ir reikalingų kvalifikacijų”, – kalbėjo E. Kūris.

V. Sinkevičiaus teigimu, vien teisinėmis priemonėmis tvarkos Seime pasiekti nepavyks.

“Bet mes tikimės, kad šitas projektas paskatins Seime suformuoti tam tikrus standartus, tam tikrą sampratą, koks yra Seimo nario statusas, kas jam dera su tuo statusu, kas nedera, ir kad bus tam tikras vidinis sutarimas, kad štai to nedarome, štai tokių dalykų netoleruojame”, – trečiadienį per spaudos konferenciją dėstė vienas iš įstatymo rengėjų.

Seime įregistruotame įstatyme numatytos oficialios parlamentarų atostogos, numatoma neleisti Seimo nariams patiems nuomotis automobilių – tam šiuo metu išleidžiama didžioji parlamentinei veiklai skiriamų pinigų dalis.

Pirmuosiuose projekto straipsniuose įrašyta nuostata, kad dalyvavimas posėdžiuose yra Seimo nario konstitucinė pareiga, o sistemingas šios pareigos nevykdymas be pateisinamos priežasties yra pagrindas pradėti apkaltą. Darbo grupė tai pat siūlo už praleistus parlamento, komitetų ir kitus posėdžius nemokėti algos. Tarp naujovių – siūlymas pusę Seimo nario algos mokėti ir parlamentaro, ir ministro pareigas einantiems politikams.

Projekte, be kita ko, numatyta, kad Seimo nariai galės atostogauti ne daugiau kaip 45 kalendorines dienas per metus. Atostogos turėtų būti skelbiamos tarp Seimo sesijų. Motinystės ar tėvystės atostogų bus galima eiti neilgiau kaip šešiems mėnesiams.

Naujai kadencijai neperrinktas parlamentaras kaip ir iki šiol turėtų teisę į išeitinę kompensaciją, tačiau ji būti mokama ne visa iš karto, o dalimis kas mėnesį pusę metų. Toks buvęs parlamentaras, greičiau kaip per šešis mėnesius susiradęs darbą, galėtų gauti tik Seimo nario ir naujo atlyginimų skirtumo dydžio išmokas.

Daug griežčiau turėtų būti reglamentuojamas ir lėšų parlamentinei veiklai naudojimas. Numatyta, kad pinigus Seimo narys galės panaudoti tik tam tikroms reikmėms, kurioms bus nustatytas griežtas limitas – degalams, reprezentacijai, biuro nuomai. Seimo nariai už šias lėšas negalėtų nuomotis, pavyzdžiui, giminaičiams ar partijos kolegoms priklausančių patalpų.

Įstatymo projekte siūloma grįžti prie senos tvarkos, kai parlamento kanceliarija visiems politikams nupirkdavo tarnybinius automobilius, o jų nuomotis, kaip iki šiol, nebūtų galima.

Visiems Seimo nariams, kurie neturi būsto Vilniuje, būtų centralizuotai nuomojamos privačios patalpos, o už komunalines paslaugas turėtų susimokėti patys politikai ir jų šeimos nariai. Pareikalauti mokesčio už komunalines paslaugas jau iš šios kadencijos parlamentarų, gyvenančių Seimo viešbutyje, pasak A. Salamakino, visų pirma trukdo tai, kad Seimo viešbučio kambariuose neįrengti skaitikliai.

Seimo nariams taip pat būtų draudžiama skaityti paskaitas, dalyvauti komercinėse pramoginėse televizijos laidose, nesvarbu, ar jie gauna už tai atlyginimą, ar ne.

Be to, projektu užsimota mažinti Seimo narių padėjėjų skaičių nuo trijų iki dviejų, uždrausti turėti vadinamuosius visuomeninius padėjėjus.

Dabar visus Seimo narių socialinius klausimus reguliuoja Seimo statutas.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentarai (1)

  1. Zilka Zilka rašo:

    nieko gero iš tokio projekto. Kol nebus atsakomybės, tol nieko nepadarysime. Reikia mažinti ir seimo narių skaičių. Juk gyventojų LR sumažėjo. Algas didinti reikia, bet pirmiausia reikia, kad dirbtų rinkėjams. Ir dar-didinti tada, kai bus pinigų. Nors dabar atrodo, kad seimūnai sau tikrai rastų lėšų.Jokių teistų ir susikompromitavusių seime negali būti. Ir aplamai- tuščia kalbėti. Didesnės kloakos kaip seimas, mano nuomone LR nėra.


Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...