2013 Gegužės 06

Jonas Milius

“Maisto sauga ir kontrolė ateityje tik griežtės”

veidas.lt


Per pastarąjį dešimtmetį maisto produktų pasiūla ir kokybė gerokai pakito. Kita vertus, kyla vis daugiau visuomeninių vajų, kad mūsų maistas nėra sveikatai naudingas, o dėl nesaugaus maisto kasmet sulaukiame vis naujų skandalų. Ko tikėtis per artimiausius penkerius metus? – nuo to pradėjome pokalbį su Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) direktoriumi dr. Jonu Miliumi.

J.M.: Iš tiesų per pastaruosius kelerius metus Europoje kilo net keletas maisto skandalų: kempinligės, dioksino, paukščių gripo, E. coli, noroviruso, dėl kurių sukeltų ligų susirgo ar mirė daugybė žmonių. Galiausiai kilo ne vienas skandalas ir dėl maisto klastočių: indiškos buivolienos, čekiško alaus, lenkiškos techninės druskos, arklienos maiste, o kur dar skandalai dėl maiste rastų žiurknuodžių ar pasenusių kiaušinių.
Deja, nors anksčiau visuose ES šalių dokumentuose buvo pabrėžiama, kad už kokybę garantuoja gamintojas, kai į ES buvo priimtos kai kurios naujos narės, kilo ir nemažai nesusipratimų. Senosios Europos šalių psichologija kita, jos nesupranta, kad galima ištrinti ir perklijuoti produkto galiojimo laiką, klastoti sudėtį ir pan. Todėl turime pripažinti, kad liberalizmas ne visur tinka. Ateityje maisto sauga ir jos kontrolė tik griežtės, nes ten, kur yra žmonių sveikata, negali būti neribojamos laisvės.
VEIDAS: Ar tai reiškia, kad VMVT griežtins reikalavimus gamintojams?
J.M.: Mūsų prioritetinė kryptis, kad vartotojai gautų iš tiesų išskirtinės, o ne tik deklaruojamos, esą tai išskirtinė, kokybės produktą. Vartotojas turi žinoti ir pasitikėti gamintoju, kad įsigyjamas kokybiškas produktas iš tiesų toks ir yra nuo lauko iki stalo: be saiko netręštas, gyvuliams šerti nenaudota genetiškai modifikuotų organizmų, į pagamintą produktą nepridėta abejotinų priedų, ypač dažiklių ir saldiklių. Todėl mes sieksime, kad Seimas įstatymu įtvirtintų išskirtinio produkto apibrėžimą.
Taip pat sieksime, kad vartotojai galėtų įsigyti išskirtinių importuotų produktų. Bet tam pirmiausia reikia visus produktus surūšiuoti pagal kategorijas. Štai nuvažiuojame į Olandiją, o ten visi riešutai surūšiuoti, suskirstyti į pirmą, antrą rūšį ir nerūšinius. Lietuviai, žinoma, perka nerūšinius. Būtent nerūšiniai riešutai dominuoja Lietuvos prekyvietėse. Bet yra daugybė žmonių, kurie norėtų nusipirkti mažiau, bet aukščiausios kokybės riešutų ar kitų produktų.
VEIDAS: Lietuva netrukus perims pirmininkavimą ES Tarybai. Kokių šiuo laikotarpiu bus priimta žmonėms svarbių sprendimų?
J.M.: VMVT organizuos ir vadovaus vienuolikos skirtingų darbo grupių darbui. Tai labai daug, nes, pavyzdžiui, kai kurios ministerijos vadovaus tik penkioms šešioms grupėms. Be to, mūsų ekspertai atstovaus Briuselyje dar 50-yje kitų darbo grupių, susijusių su maisto sauga ir kokybės užtikrinimu.
ES valstybės turi vieną bendrą siekį atkurti tiek ES, tiek trečiųjų šalių pasitikėjimą ES oficialiąja maisto kontrolės sistema, nes, kaip parodė pastarieji maisto klastočių skandalai, reikia tobulinti sistemą, labiau rūpintis sauga.
Lietuvai pirmininkaujant ES Tarybai teks priimti daugybę itin svarbių dokumentų: Europos išlaidų maisto ir veterinarijos srityse reglamentą, naują Gyvūnų sveikatos įstatymą, kuris, beje, jau ne vienus metus laukia savo eilės, higienos teisės aktų paketą, peržiūrėti Vaistinių pašarų direktyvą, priimti Veterinarinių vaistų direktyvą, sprendimą dėl klonuotų gyvūnų naudojimo maistui.
VEIDAS: Jūsų vertinimu, kokio maisto artimiausioje ateityje Lietuvoje daugės – organinio ar perdirbto?
J.M.: Viską diktuoja rinka, todėl numatyti sunku. Mano nuomone, Lietuvai reikėtų orientuotis tik į ekologiškų produktų gamybą, nes tik taip mes rastume rinką ir Lietuvoje, ir Europoje. Bet pirmiausia reikia pasiekti, kad ekologiškumas būtų ne tik menamas ir deklaruojamas. Mat net Vokietijoje apie ekologinius ūkius dažnai ironiškai sakoma, esą tai naktinio purškimo ūkiai.
Lietuvoje turime idealias sąlygas užsiimti ekologine produkcija, nes mūsų ūkeliai maži, aplinka švari – nėra didelių aplinką teršiančių fabrikų kaip kai kuriose senosiose ES šalyje, o ir vidaus vandenys neužteršti.
VEIDAS: Kas daugiau dėmesio skiria mitybai, atidžiau renkasi produktus – mes ar Vakarų Europos gyventojai?
J.M.: Pas mus gerokai daugiau politikuojama apie maistą: įvairios žvaigždės tiek prikalba apie maisto kokybę, kad žmonės nebežino, ką rinktis, gal jau nieko nebegalima valgyti. Vakarų Europoje to nėra. Ten žmonės labiau pasitiki gamintojais. Mūsų gamintojai maisto produktus eksportuoja net į 129 valstybes, vadinasi, mes irgi turėtume labiau jais pasitikėti.
Džiugu, kad daugėja žmonių, atidžiai besirenkančių, ką valgyti, ar bent besidominčių maisto kokybe. Mūsų tarnyba pastaruoju metu labiausiai akcentuoja vaikų mokymą: VMVT inspektoriai eina į mokyklas ir aiškina vaikams, kaip rinktis maistą. Tikime, kad gal ir kai kurie nevisavertį maistą besirenkantys tėvai pasimokys iš vaikų.
VEIDAS: Bet gyvenimo tempas greitėja, žmonės neturi laiko namie ilgai gaminti, kokio sveiko maisto galima greitai pasiruošti?
J.M.: Svarbiausia valgyti didelės mitybos vertės maistą, o ne tą, kuris tik užpildo skrandį. Aš manau, kad ryte užsiplikyti ar išsivirti košę tikrai neužtrunka daug laiko. O jeigu ją dar pagardinsime vasarą prisirinktomis ir užšaldytomis uogomis, gausime visų reikalingų medžiagų.
Rauginti naminiai kopūstai, agurkai – daug sveikesni nei cheminėmis medžiagomis apdorotų daržovių, ypač tų, kurių valgome ankstyvą pavasarį, salotos. Raugintose daržovėse esanti pieno rūgštis sumažina nuodingų cheminių medžiagų kiekį organizme.
Bet žinoma, jei pirksime dešrelių, kurių kilogramas kainuoja penkis litus, mažai ką vertingo ten rasime. Jos tikrai nebus iš mėsos – dominuos odelės, krakmolas ir sojos baltymai.
VEIDAS: Jūsų prognozėmis, kaip artimiausioje ateityje keisis visuomeninio maitinimo sektorius?
J.M.: Šis sektorius turi pasitempti, keisti maisto gaminimo kultūrą. Man kartais kelia nuostabą, kad daugybė mūsų restoranų orientuojasi į didelį maisto kiekį, o ne į kokybišką ir skanų maistą. Beje, mes ketiname dar šiemet parengti visuomeninio maitinimo įstaigų reitingą.
Kartu norėčiau, kad mūsų žmonės labiau pasitikėtų tiek visuomeninėmis maitinimo įstaigomis, tiek parduotuvėse perkamo maisto gamintojais, būtų visuomeniškesni ir dėl bet kokio apsinuodijimo informuotų VMVT. Mes reaguojame į kiekvieną anoniminį skundą, kurių 50 proc. pasitvirtina.

Daugiau šia tema:
  • Nėra panašių straipsnių.
Skelbimas

Komentarai (1)

  1. Viktorija Viktorija rašo:

    Mano vardas yra Mis Viktorija
    Mačiau jūsų profilį dabar ir pasiimti susidomėjimą draugus pasidalinti svarbią diskusiją su jumis, kreipkitės man laišką
    (elliotvictoria60@yahoo.co.uk) už
    vaizdas geras


Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...