2015 Gruodžio 03

Mados Sabonis

veidas.lt


Juozas Statkevičius
BFL / T.Lukšio nuotr

Vienų liaupsinamas ir mylimas, kitų puolamas dėl neįprastų dar Lietuvai fotosesijų ar kandžių pasisakymų viešumoje 47-erių dizaineris Juozas Statkevičius abejingų nepalieka. „Juozas Statkevičius mados pasaulyje yra tai, kas Arvydas Sabonis – Lietuvos krepšinyje. Jo sukurti kostiumai tampa personažų oda ir kalba patys“, – sako scenoje ne vieną jo kurtą kostiumą vilkėjusi operos solistė Asmik Grigorian.

Kristina KANIŠAUSKAITĖ-ŠALTMERĖ

„Didžiausias jo priešas – jo paties lie­­žuvis. Bet argi žinotume apie ka­ra­lių Saulę, jei jis pats nebūtų sa­vęs taip pavadinęs?“ – svarsto prieš trisdešimt metų Stepo Žuko technikume Juozą pažinusi drabužių dizainerė Sandra Straukaitė.

Šarmingas, talentingas ir daug kur pirmas. Jo darbus pristatė tokie mados žurnalai, kaip „Vogue“, „L’Officiel“, „Elle“. S.Straukaitė pri­­simena, kad 1985 m. Juozas buvo vienintelis vyras gausiame drabužių modeliuotojų bū­ryje ir jau tada išsiskyrė – savo išvaizda buvo panašus į vakarietį: nešiojo fantazijas su žirneliais, aptemptus džinsus ir trumpus švarkus. „Tuo metu daugiau tokių nebuvo“, – apie J.Stat­kevičiaus gebėjimą išsiskirti iš minios užsimena S.Straukaitė.

 

„Jo smegenys gerai sukdavosi, todėl iš vis­ko, kas tik pakliūdavo jo akiratin, Juozas ge­bėdavo sukurti įspūdingas kolekcijas: vienais metais parodė vyriškų trumpikių kolekciją, ki­tais – sukurtą iš pagalvėlių ir kilimėlių“, – prisimena Dailės akademijos dėstytoja Gie­drė Fledžinskienė.

Apie sūnaus gerąsias savybes ilgai galėtų pasakoti ir aukštosios mados pradininko Lie­tuvoje mama Vanda Statkevičienė, dirbusi Kau­no šilko fabrike.

Per pietus grįždavusi sūnui pašildyti pietų, moteris ėmė pastebėti, kad sūnus nuo jos kaž­ką po lova slepia. „Juozeli, parodyk, kas ten. – Ai, mama, nereik“, – prisimena ji pirmas sū­naus pieštas madas, kurių tuo metu jis labai gėdijosi.

 

J.Statkevičiaus kolekcijos pristatymas (BFL / T.Lukšio nuotr.)

Nors „kablukus“ Juozukas į mokyklinius są­siuvinius piešė nuo pirmos klasės, savo dar­bų niekam nerodydavo. Nei ponia Vanda, nei jos vyras Juozas atžalos polinkiu piešti ne­sipiktino, tik vylėsi, kad sūnus taps plaukiku. Bet aplinkiniai, pamatę Statkevičių sūnaus pie­šinius, tėvams vis kartojo, kad iš jų vaiko kažkas išaugs. Į šias kalbas V.Statkevičienė dėmesį atkreipė tik sūnui mokantis vyresnėse klasėse, kai jau ir pats Juozukas kalbėjo apie S.Žuko dailės technikumą, įsikūrusi Kaune ant Pelėdų kalno.

Išgryninti sūnaus talentą septintoje klasėje poniai Vandai padėjo gera jos bičiulė dailininkė. Ji ir paskatino tėvus nuvesti sūnų į Kauno menų technikumą, prašydama nedaryti iš jo plaukiko.

J.Statkevičiaus kolekcijos pristatymas (BFL / T.Lukšio nuotr.)

Šešiolikmetį Juozą su šūsnimi eskizų ir ma­ma stovinčius tarpduryje gerai prisimena ir viena pirmųjų jo dėstytojų Audronė Šakienė: „Vos tik įstojus jam mokytis drabužių modeliavimo aplinkiniai aikčiojo nuo besiskleidžiančio talento, berniukas buvo išties labai gabus.“

Paprašyta prisiminti, kuo jos sūnus išsiskyrė iš bendraamžių, V.Statkevičienė mini, kad jis mėgdavo kurti drabužius lėlėms, vyresnis piešdavo manekenes ilgomis riestomis blakstienomis, o įstojęs į dailės technikumą pirmas pasisiuvo vadinamąsias banankes (į apačią siaurėjančias kelnes), nė vienas iš jo draugų dailės technikume tokių nemūvėjo. „Žmonės matė, kad jo talentas įgimtas, tokių dalykų nenusipirksi – tai Dievo dovana“, – neabejoja V.Statkevičienė.

J.Statkevičiaus kolekcijos pristatymas (BFL / T.Lukšio nuotr.)

„Norint kurti Lietuvoje reikia kur kas daugiau stiprybės nei užsienyje, čia esi nuolat kriti­kuojamas, daug kam atrodo, kad galėčiau bū­ti kuklesnis, kad per daug giriuosi, bet tegul kuk­linasi tie, kurie nieko nenuveikė, – ranka nu­moja dizaineris, kiekvieną rudenį erdviose are­nose pristatantis madų šou. – Manote iš di­de­lio džiaugsmo rengiu per sezoną 8 spektaklius? Taip, jie man teikia džiaugsmo, bet tai pir­­miausia yra proga užsidirbti savo kolekcijai.“

Padrąsintas mados istoriko ir istorinių kostiumų kolekcininko Aleksandro Vasiljevo, J.Stat­kevičius atvėrė duris ir į Paryžių. Pa­sa­kojama, esą pirmą kartą apsilankęs kolekcinin­­ko bute Paryžiuje dizaineris pasijuto pri­slėgtas, kad pats tokio lygio niekada nepasieks.

J.Statkevičius jau seniai pranoko pats save: senoviniu, rankiniu būdu madą kuriantis dizaineris darbą pradeda nuo maketo, tuomet ranka dygsniuoja audinį, jį siuvinėja, kol pa­teikia pretenzingų lietuvių teismui kaip teatralizuotą reginį ant podiumo. „Niekas kitas Lietuvoje to nedaro“, – įvertinti jo nuopelnus ma­dos pasaulyje padeda Julija Janus.

J.Statkevičiaus kolekcijos pristatymas (BFL / T.Lukšio nuotr.)

2011 m. įvertintas ordinu „Už nuopelnus Lie­tuvai“,  2012 m. už geriausius kostiumus – „Auk­siniu scenos kryžiumi“, tapęs pirmuoju iš Lietuvos, parodžiusiu kolekciją Paryžiaus aukštosios mados savaitėje, apie savo pasiekimus ir pažintis su „Vogue“ vyriausiąja redaktore Anna Wintour ar Švedijos princese Ma­rie su pasididžiavimu pasakojantis J.Stat­ke­vi­čius ne mažiau entuziastingai rėžia, kad Lie­tu­voje mados nėra, o dizaineriais save vadinan­tys žmonės tėra siuvėjai.

Antros eilės J.Statkevičiaus pusseserė Sei­mo konservatorė Irena Degutienė neslepia, kad daug kas jo giminaičio nemėgsta ne tiek dėl atvirumo, kiek dėl pavydo (šios versijos lai­kosi ir pats J.Statkevičius): „Jis iš tų, kurie nevynioja žodžių į vatą, ką galvoja, tą ir sako. Kartais gal kiek per griežtai ar per tiesmukai. Bet reikėtų žmogų priimti tokį, koks jis yra, nepainiokime asmens charakterio ir jo darbų. Neįsivaizduoju „bohemiečių“ spektaklių be J.Stat­­kevičiaus drabužių, o rudens – be jo ko­lek­cijų.“

J.Statkevičiaus kolekcijos pristatymas (BFL / T.Lukšio nuotr.)

Nuo Dailės akademijos Juozą pažįstanti di­zainerė J.Janus apibūdina jį kaip jautrų, ga­bų, talentingą, tačiau vadina neprilygstamu intrigantu, pasižyminčiu puikiu rinkodaros talentu: „Kad ir kokias reklamos kampanijos priemones jis pasirinktų, kaskart pasieks savo tiks­­lą, o į jo kolekcijų pristatymus trauks mi­nios žiūrovų.“

„Nebūtina kaskart pačiam dizaineriui tapti s­a­vo kolekcijos manekenu, tačiau Juozui šou ele­mentai tinka“, – sako ir G.Fledžinskienė.

Toks elgesys nė kiek nestebina ir Juozo mo­tinos: „Palaikau Juozelį, dar ne tokių dalykų per jo karjerą mačiau, studijuodami pus­plikiai fotografuodavosi.“

Ne kartą pabrėžęs, kad mada skirta ne masėms, o tiems, kurie nori ugdyti savo skonį, J.Statkevičius lyg ir atsakė, kodėl rengia didžiulius kolekcijų pristatymus. Ne vieną dešimtį metų visuomenę mados paslapčių ant podiumo ir nuo jo nulipęs mokantis kūrėjas nepaliauja viltis, kad mada atras savo vietą lietuvių širdyje, nors dažnai išpažįsta, jog atvesti Lietuvą į pasaulinį mados žemėlapį – vis dar jo siekiamybė.

Bet kol ateis ta diena, eurus taupančius lietuvius dizaineris aprūpina ribotos kolekcijos kelioniniais krepšiais už lipdukus degalinėse. Kritikų nuomone, tai jo Achilo kulnas ir proga pasišaipyti, nes atsiranda tvirtinančių, kad J.Statkevičiaus kūrinių galima įsigyti ir turguje.

Tačiau kalbų apie nusipiginimą dizaineris negirdi. Kiek ilgai Lietuva stebėsis juo, geriausiai žino jo motina: „Juozelis yra sakęs – iki mano mirties, o paskui, matyt, pasuks ten, kur seniai laikas, į mados sostinę, į Paryžių.“

Jei tai tiesa, pamėginkite bent akimirką įsivaizduoti, kaip atrodytų 2014 m. Anželikos Cholinos pastatytas miuziklas „Žygimanto Augusto ir Barboros Radvilaitės legenda“ be J.Statkevičiaus kostiumų.

 

 

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Koks kriterijus Jums yra svarbiausias, renkantis partiją, už kurią balsuosite Seimo rinkimuose?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...