2012 Kovo 01

M.Gedvilas: “Planuoti milijardą – visai neblogai”

veidas.lt


Mindaugo Gedvilo vadovaujama įmonė “Amilina” per trejus veiklos metus sugebėjo tapti viena pagrindinių Šiaurės šalių popieriaus gamintojų žaliavos tiekėjų, o dabar įmonės vadovai jau svarsto idėją žengti ir į maisto bei biotechnologijų sritis.

“Aš visai ne verslininkas, aš tik vadovas geras. Verslininkas – tai tas, kuris rizikuoja savo pinigais. O aš rizikuoju kitų pinigais”, – juokauja į savigyrą nelinkęs “Amilinos” generalinis direktorius ir valdybos pirmininkas Mindaugas Gedvilas, tačiau jo vadovaujamos įmonės vos per keletą metų vis prasimuša iki rinkos lyderių pozicijų.
Antrąją vietą šių metų “Veido” rengiamuose metų vadovo rinkimuose užėmęs ekonomistas tikina – jokio stebuklo nėra. Yra geros idėjos, sėkmė ir partnerių pasitikėjimas.
M.Gedvilas verslo pradžią apibūdina lakoniškai – 2004 m. tuo metu lyderio pozicijas miltų ir makaronų gamyboje užėmusios “Malsenos” komandai gimė mintis kurti aukštesnės pridėtinės vertės produkciją – gaminti krakmolą. “2004-aisiais gimė idėja, 2005-aisiais buvo pradėtos naujos gamyklos statybos, 2008-aisiais gamykla startavo. Vievio malūną pardavėme dabartinei “Malsenai plius”, o buvusi “Malsena” tapo naująja “Amilina”, – pasakoja M.Gedvilas. Tačiau šio ne tik Lietuvoje, bet visame Pabaltijyje visiškai naujo verslo pradžia nebuvo tokia paprasta, kaip gali pasirodyti.
Šioje srityje visoje ES ne atsitiktinai veikia palyginti nedaug įmonių – verslas reikalauja daug žinių, gamyba paremta sudėtingomis technologijomis ir, svarbiausia, čia neišsiversi be didelių pradinių investicijų.
“Su įmonės savininku Danu Tvarijonavičiumi lindome į sritį, kurios gerai neišmanėme. Gal, jei būtume žinoję, kas laukia, nebūtume pasiryžę”, – pradžią prisimena M.Gedvilas.
Jiedu nusprendė, kad krakmolo gamybai yra visos trys svarbiausios sąlygos – vietiniai, konkurencingi grūdai, puiki Lietuvos geografinė padėtis, leidžianti tapti Šiaurės šalių popieriaus gamintojų tiekėja, ir vartotojai, kurie mielai laukė į rinką ateinančio naujo žaidėjo konkurencingomis kainomis.
Pirmiausia “Amilinai” pasitarnavo tai, kad kaip tik tuo metu į ES įstojusioje Suomijoje ėmė šlubuoti krakmolo gamybos verslas. Mat gamtinės sąlygos augti kviečiams Suomijoje yra nepalankios, todėl jų savikaina yra didelė. Be to, šalis negalėjo apsisaugoti muitais, į jos rinką pradėjo plūsti pigus krakmolas iš Prancūzijos ir kitų šalių. Dėl šios priežasties Suomijoje buvo parduodamas nepelningas krakmolo fabrikas „Raisio grain starch“, tad lietuviams atsirado galimybė tiesiog nupirkti Suomijoje buvusią krakmolo gamyklą ir “pervežti” ją į Lietuvą. Beje, ne tik ją, bet ir dalį tos gamyklos specialistų suomių, puikiai išmaniusių visus procesus ir padėjusių tinkamai įsukti šį verslą.
Kitas svarbus etapas buvo įtikinti banką suteikti paskolą. O tam buvo reikalingi susitarimai su būsimais produkcijos pirkėjais. “Mūsų argumentas, kalbantis su popieriaus gamintojais Šiaurės šalyse buvo paprastas: jei palaikysite mus dabar, po dviejų metų mes jums pasiūlysime produkciją geromis kainomis. Kitaip sakant, pirkome lojalumą avansu”, – pasakoja M.Gedvilas. Ši taktika suveikė puikiai, o gamintojų pasirašyti ketinimų bendradarbiauti protokolai nesunkiai įtikino banką suteikti 150 mln. litų paskolą gamyklos pirkimui.
Nuo to laiko klientų skaičius išsiplėtė, o dabar 2008-aisiais startavusi įmonė užima apie 12 proc. ES krakmolo rinkos. “Tiesa, 12 proc. – būtent tokio krakmolo, kokį gaminame mes – natyvinio, nemodifikuoto, rinkos segmente, o ne visos krakmolo rinkos apskritai. Mat iš krakmolo gamina apie 1000 skirtingų produktų, pradedant saldikliais, baigiant vitaminu C. Jei imtume visą šią rinką, mūsų produkcija sudarytų apie 2 proc.”, – “Amilinos” poziciją Europoje apibendrina M.Gedvilas. Didžiausi „Amilinos“ klientai dabar yra Suomijos, Vokietijos, Lenkijos, Švedijos popieriaus gamintojai. Krakmolas tiekiamas ir Lietuvos popieriaus pramonei, tačiau jo nuperkama dalis tesudaro 0,5 proc. tiekėjo pajamų.

Finansiniai rodikliai gerėja

“Pradžioje augti labai lengva. Sunkiau tą augimą išlaikyti”, – vėl per daug finansiniais rodikliais nesigirdamas pasakoja M.Gedvilas. Pirmaisiais veiklos metais link šių pozicijų judėti padėjo tai, kad apie 30 proc. išaugo darbo našumas ir tiek pat – apie 30 proc. – didėjo gaminamos produkcijos kainos. Vis dėlto didžiausio augimo metai, M.Gedvilo teigimu, buvo 2011-ieji. Vien įmonės pajamos išaugo nuo 170 mln. iki 194 mln. Lt. Iki 30 mln. sumažėjo įmonės paskolų portfelis. “Tai buvo įmonės balanso sveikėjimo metai”, – apibendrina M.Gedvilas.
Per praėjusius finansinius metus, kurie baigėsi rugsėjo 30 d., buvo pasiekta 233,7 mln. Lt apyvarta. Na, o kitąmet pajamas „Amilina“ numato padidinti iki 320 mln. Lt.
“2015-aisiais apyvartą, tikiuosi, padidinsime iki 600-700 mln. Lt, o tada jau ir milijardas netoli. Prieš trejus metus įkurtai įmonei svajoti apie milijardą – ne taip jau blogai”, – ambicingais planais dalijasi M.Gedvilas.
Be to, M.Gedvilas skaičiuoja, kad AB „Malsenos“, o vėliau AB „Amilinos“ darbo našumas 2004–2011 m. kasmet kildavo vidutiniškai po 26 proc., o toliau investuojant galima prognozuoti, kad 2015 m. mūsų įmonės našumas sudarys apie 1,8 mln. Lt vienam darbuotojui, ir jei šalies našumas liks to paties lygio ir per metus augs tik po 10 proc., tai Lietuvos vidurkis bus viršytas 14 kartų.

Kas porą metų reikia “keisti odą”

M.Gedvilas, paklaustas, ar neketina keisti darbdavio arba veiklos srities, atsako, jog jam labai malonu dirbti nuolat atsinaujinančioje, kas dvejus trejus metus veiklą keičiančioje ir tobulėjančioje įmonėje.
Pradėjusi nuo miltų ir makaronų, jo vadovaujama įmonė persiorientavo į natyvinį, popieriaus gamybai tinkamą krakmolą, o dabar įmonės vadovų galvose – vėl naujos idėjos.
“Pirmiausia, kviečių perdirbimo apimtį didinsime 2,5 karto, arba nuo 240 tūkst. tonų iki 600 tūkst. tonų per metus”, – aiškina M.Gedvilas.
Priminsime, kad tiek padidinti gamybos apimtį leis pritrauktos užsienio investicijos. Tai ir iš finansinio fondo “Amber Trust” išpirktas paketas ir, svarbiausia, susitarimas su 45 proc. įmonės akcijų valdančia prancūzų įmone „Roquette“. Pagal jį numatyta bendrovės akcinį kapitalą padidinti beveik dvigubai – nuo 64,7 mln. Lt iki 116,5 mln. Lt, o investicijos į „Amilinos“ gamybą turėtų siekti apie 150 mln. litų per trejus metus.
Tai leis kitais metais kviečių perdirbimą padidinti iki 320 tūkst. tonų, o per artimiausius 2–3 m. iki 580 tūkst.
Bet svarbiausia, sulaukusi naujų investicijų, įmonė ketina imtis ir kitų krakmolo produktų gamybos, pirmiausia – sirupų, o vėliau galbūt ir iš jų gaminamos produkcijos, pavyzdžiui, saldainių. Taigi, ketinama žengti į maisto pramonę.
Be to, įmonė ketina statyti 40 mW biomasės katilinę. “Tam, kad sutaupytume šildymui ir nebūtume priklausomi nuo dujų vamzdžio”, – paaiškina M.Gedvilas. Paklaustas, kaip vertina kitus “žaliuosius” sprendimus – saulės baterijas ar vėjo jėgaines, M.Gedvilas atsako, jog nors “Amilina”, turėdama naująją katilinę, bus labiau ekologiška, tačiau versle ekologija vis tiek pirmiausia susiveda į pinigus. “Be to, manau, kad jei tampi žalias tam, kad gautum didžiules subsidijas iš valdžios, tai nėra etiška”, – samprotauja M.Gedvilas, pabrėžiantis, kad jo vadovaujama įmonė nėra gavusi nei ES, nei valdžios paramos ir viską padarė “savomis rankomis”.
Tokiais pačiais principais vadovaujantis ketinama žengti ir į naujas rinkas.

“Veido” dosjė
Mindaugas Gedvilas, “Amilinos” generalinis direktorius

Išsilavinimas: KTU tarptautinės vadybos magistras
Karjera: Dirbo “Art Andersen” audito bendrovėje finansininku, “C-Gates” finansų direktoriumi, vėliau įsidarbino “Lifosoje”. 2001-2002 m. dirbo kompanijoje “Eurochim” Maskvoje, o 2003-aisiais ėmė vadovauti “Malsenai”, kuri 2008-aisiais tapo AB “Amilina”. Šiuo metu yra minėtos bendrovės generalinis direktorius ir valdybos pirmininkas.
Pirmi uždirbti pinigai: 11-oje klasėje gautas atlygis už analitiko darbą sagų fabrike
Laisvalaikis: mėgsta buriuoti ir keliauti

Apie įmonę:

Metinė apyvarta: 233,7 mln. Lt
Darbuotojų skaičius: 318
Vidutinis atlyginimas: apie 3478 Lt

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...