2010 Gruodžio 04

Gyvenimo būdas

Loftas – alternatyva brangiam naujos statybos butui

veidas.lt

Norėdamos išjudinti rinką, nekilnojamojo turto bendrovės atranda naujas nišas – nestandartines gyvenamąsias vietas. Kitais metais planuojama baigti net kelis didelius vadinamųjų loftų projektus.

Iki šiol loftus (studijos tipo butus buvusiose gamyklose) savo jėgomis įsirengdavo tik menininkai ir urbanistinio gyvenimo būdo entuziastai. Nusipirkę 100–200 kv. m gamybinės patalpos plotą, jie patys rūpinosi, kaip įsivesti vandens, šildymo įvadus, šiltino sienas ir pan. Šiandien norintieji įsikurti lofte netradicinę gyvenamąją erdvę gali įsigyti su visomis komunikacijomis, renovuotame pastate, kuris būna apšiltintas, sutvarkytos laiptinės, įrengtos automobilių stovėjimo aikštelės. Tokių projektų, pajutę didelę paklausą ir norėdami užpildyti tuščią rinką, nekilnojamojo turto plėtotojai ėmėsi ne tik Vilniuje, bet ir Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje.

Jie nusiperka visą buvusios gamyklos pastatą arba aukštą, pritaiko jį gyventi, o erdves suskirsto po 40, 70 ar 100–200 kv. m. Pakeičiami langai, įstatomos durys. Taip mažiausiomis sąnaudomis gyventojams pasiūlomas gana patrauklus būstas. Pirkėjui lieka tik įsirengti būstą pagal savo fantaziją ir poreikius, panašiai kaip perkant butą su daline apdaila naujos statybos name. Tačiau senoje gamykloje kur kas didesnės galimybės reikštis fantazijai. Erdves galima skirstyti, kaip tik nori. Tokių būstų lubų aukštis dažniausiai siekia penkis metrus, tad galima įsirengti antresolių, kurios tampa puikia miegamąją ar vaikų erdve.

Vis dėlto lofte gyventi gali ne kiekvienas. Susigundžius įsigyti studijos tipo butą teks susitaikyti su tuo, kad prie namų nebus vaikų žaidimo aukštelės, pro langą neatsivers parko ar senamiesčio vaizdai.

Vietoj kiemo – stogas

Įmonės “Autoerdvė” vadovas Gediminas Saudargas, pusantrų metų gyvenantis studijos tipo bute, sako, kad jam svarbu, ką mato pro langą. Tad išsirinko nestandartinį būstą buvusios Vilniaus metalo staklių šlifavimo gamyklos viršutiniame aukšte. “Mano buto-studijos langus siekia kaštonų viršūnės. Kaimynai lauke pastatė suoliukų, tačiau į kiemą pasėdėt mums nereikia eiti, nes turime išėjimą ant stogo. Ten pastatyti suoliukai, staliukai, yra kepsninė. Jaučiamės panašiai kaip nuosavo namo kieme – triukšmo negirdėti, nevaikšto pašaliniai žmonės, susirenka tik kaimynai iš aplinkinių devynių loftų. Be to, turime 220 kv. m bendrą patalpą, kurioje rengiame parodas, koncertus”, – gyvenimo nestandartiniame būste privalumus dėsto keturiasdešimtmetis vyras.

Interneto puslapio loftai.lt įkūrėjas Egidijus Jarašiūnas sako, kad gyvenimą buvusių gamyklų patalpose renkasi platesnių pažiūrų žmonės, mėgstantys laisvesnį ir urbanistinį gyvenimo būdą. “Tokiems žmonėms nereikia medžių po langais ar vaikų žaidimo aukštelių. Kai nori pabūti gamtoje, jie važiuoja į parką ar sodybą prie ežero”, – teigia E.Jarašiūnas.

Jis išskiria dvi kategorijas žmonių, gyvenančių loftuose. Vieni čia įsikuria iš idėjos, o kiti vaikosi madų. “Šiandien lofto ieško daugiau tokių, kurie nenori atsilikti nuo naujausių mados tendencijų, nes tokios gyvenamosios erdvės dabar populiarios visame pasaulyje. O tie, kuriems tai gyvenimo būdas, jau yra įsikūrę”, – svarsto vaikinas, besidomintis loftų kultūra, ir priduria, kad gyvenantieji tokiuose būstuose atsirenka kaimynus. Menininkai priima tik panašiai mąstančiuosius, o tiems, kuriems tai prestižo reikalas, siūloma apsigyventi tarp manančiųjų taip pat. Mat viena svarbiausių loftų kultūros idėjų – aktyvi bendraminčių bendruomenė.

Paklausa didesnė nei pasiūla

Šiuo metu didžiuosiuose Lietuvos miestuose įrengta tik apie 300 loftų, kuriuose jau gyvena žmonės. Paklausa šiandien didesnė nei pasiūla. Pasak E.Jarašiūno, parduodamas loftas nuperkamas per kelias dienas, o norintieji išsinuomoti tarpusavyje net konkuruoja.

Įmonės “Concept Lofts” vadovas Andrius Voišnis sako, kad buvusiame Vilniaus kuro aparatūros administraciniame pastate įrengti 60 loftų su daline apdaila buvo išgraibstyti per pusmetį.

Nekilnojamojo turto bendrovės “Ober-Haus” Senamiesčio biuro vadovas Marius Čiulada patvirtina, kad besidomintiesiems netradicine gyvenamąja erdve dabar neturėtų ko pasiūlyti. “Susidomėjimas loftais visą laiką buvo, yra ir bus. Vis dėlto pirkėjų rinka nėra didelė, tačiau stabili ir nuolatinė. Tai specifiniai pirkėjai, todėl loftai niekada nekonkuruos su naujos statybos butais”, – mano M.Čiulada ir priduria, kad pirkėjas, turintis šeimą, taip pat verslininkai, tarnautojai tokį būstą renkasi retai. Daug dirbantys žmonės neturi laiko gražinti laiptinės, jiems nepatogu, kad buvusiose gamyklose ne visada įrengiamos automobilių stovėjimo aikštelės, be to, gali trukdyti kaimynas, naktį pagautas kūrybinio įkvėpimo ką nors gręžti ar kalti savo dirbtuvėje.

“Iki šiol ir nekilnojamojo turto plėtotojai atsargiai vertino šį segmentą. Dabar keletas bendrovių investavo į visas gamyklines patalpas. Kuria visą koncepciją ir siūlo baigtą produktą. Manau, kad šitie projektai pasiteisins, nes paklausa yra”, – teigia M.Čiulada.

G.Saudargo, gyvenančio beveik 200 kv. m lofte, nuomone, nekilnojamojo turto bendrovių renovuojamos patalpos primins bendrabučius ir neturės nieko bendro su tikraisiais studijos tipo butais. Jie erdves skirsto po 40 ar 70 kv. m, o juk loftais paprastai laikomos erdvės, didesnės nei 100 kv. m ir nesuskirstytos vidinėmis sienomis.

Loftų populiarumo banga dar tik kyla

Amerikoje gyventi lofte yra prabanga, nes tai išskirtinė erdvė. Todėl čia kuriasi vyresnio amžiaus ir pasiturintys žmonės. Lietuvoje loftas dažnai vadinamas alternatyva brangiam naujos statybos butui, taip pat pabrėžiama, kad tai puiki išeitis norintiesiems mažiau mokėti už šildymą.

Studijos tipo buto su visomis komunikacijomis kvadratinis metras buvusioje gamykloje kainuoja 2500–4500 Lt. Būstui įsirengti dar prireiks 500–1500 Lt už kv. m, tai priklausys nuo poreikių ir fantazijos. O už šildymą dujomis mokama po 3–4 Lt už grindų ploto kvadratinį metrą. Pasak G.Saudargo, pernai šalčiausiais mėnesiais šiluma jam atsiėjo po 350–400 Lt. Tačiau šildytis pigiau negu daugiabutyje tik tuomet, jeigu įvestas autonominis dujinis šildymas.

Taip pat prieš perkant loftą reikėtų pasidomėti, ar jo paskirtis pakeista į gyvenamąją. Jeigu studijos-buto statusas įvardytas kaip dirbtuvės (o taip būna dažnai), per metus teks mokėti vieno procento nekilnojamojo turto mokestį.

Nusprendusiems įsigyti loftą E.Jarašiūnas pataria būtinai paprašyti, kad pardavėjas parodytų dokumentą, patvirtinantį, jog buvo atlikti tyrimai dėl kenksmingų medžiagų. Juk daugelyje buvusių gamyklų buvo dirbama su įvairiomis nuodingomis medžiagomis.

E.Jarašiūno nuomone, Lietuvoje loftų populiarumo banga dar tik kyla, todėl studijų-butų kainos kol kas nėra išpūstos ir tokios turėtų išlikti dar porą ateinančių metų.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentarai (2)

  1. skaitytoja skaitytoja rašo:

    o gal kas zinote kiek mazdaug atsieina buto nuoma tokio tipo bute menesiui su komunaliniais? :)

  2. LINA LINA rašo:

    MAN TAIPAT TAI IDOMU KOKIA KAINA BUTU IR AR YRA KAUNE JU?


Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...