2015 Balandžio 23

Lobistinė veikla Lietuvoje praktiškai nereguliuojama

veidas.lt

Shutterstock

Lobizmas. „Transparency International“ Lietuvos skyrius (TILS) pristatė išsamų lobistinės veiklos tyrimą. Rezultatai nedžiugina: Lobistinės veiklos įstatymas neveikia, ši veikla suvokiama primityviai, o didžioji dalis siekių paveikti teisėkūrą – ne įstatymų reguliuojamais būdais.

Pasak Rūtos Mrazauskaitės, vienos iš TILS tyrimo autorių, ši iš dviejų dalių (lobizmo padėties analizės ir reprezentatyvios Lietuvos įmonių vadovų apklausos apie lobistinę veiklą) susidedanti studija parodė keturis svarbiausius dalykus. Pirma, įvairios interesų grupės siekia daryti įtaką įstatymų leidybai Lietuvoje (prieš tai nebuvo tai rodančio tyrimo). Antra, pasitaiko nemažai atvejų, kai politikai ne išklauso visas suinteresuotas puses, o vadovaujasi kokios nors vienos grupės interesais. Trečia, dažniausiai poveikį daryti siekiama energetikos, farmacijos, statybos, alkoholio ir tabako gaminių srityse, ir galiausiai – subjektai, kurie įvardijami kaip dažniausiai siekiantys daryti įtaką teisės aktų leidybai Lietuvoje, yra asociacijos, verslo įmonės ir registruoti lobistai.

Kadangi tik pastarieji turi teikti ataskaitas apie savo veiklą, galima daryti išvadą, kad labai didelė dalis politikams ar valstybės tarnautojams daromos įtakos lieka šešėlyje. Blogiausia, kad, verslininkų nuomone, interesų grupės jų sprendimus daugiausia bando paveikti neoficialiais, neteisėtais būdais – pasinaudodamos pažintimis, žadėdamos atlygį už palankius sprendimus ar dalyvaudamos neoficialiuose susitikimuose.

Nors juridiniams asmenims draudžiama teikti finansinę paramą partijoms ir politikams, o fiziniai asmenys turi teisę politines kampanijas paremti tik tam tikro riboto dydžio sumomis, netiesioginės finansinės paramos problema išlieka aktuali. TILS tyrime dalyvavę teisėkūros atstovai atkreipė dėmesį, kad verslo įmonės yra radusios būdų, kaip apeiti taisykles ir, pavyzdžiui, per politines kampanijas tam tikroms paslaugoms suteikia labai dideles nuolaidas arba partijas grynaisiais pinigais paremia neoficialiai.

Dar viena įdomi detalė: kai kurioms verslo asociacijoms yra net skirtos patalpos Vyriausybėje, o oficialiame kontaktų sąraše jos nurodomos kaip „atstovai Vyriausybėje“. Kadangi šių organizacijų veiklos darant įtaką sprendimų priėmimui nereguliuoja lobistinės veiklos teisės aktai, vadinasi, nėra ir jokios viešos informacijos apie jų indėlį į teisėkūrą.

Kad situacija nėra gera, matyti plika akimi: verslininkų apklausa parodė, kad 77 proc. jų žino atvejų, kai sprendimai buvo priimti ne vadovaujantis visuomenės interesu, o siekiant naudos kažkokiai interesų grupei. Be to, 83 proc. apklaustųjų sprendimų priėmimą laiko nepakankamai atviru, kad į procesus vienodai galėtų įsitraukti visos suinteresuotos grupės, beveik pusė (43 proc.) jų mano, kad Lietuvoje neaiškiai pateikiama vieša informacija apie visas interesų grupes, su kuriomis buvo konsultuojamasi priimant sprendimus.

2000 m., nusižiūrėjus nuo JAV lobizmo reglamentavimo modelio, priimtas Lobistinės veiklos įstatymas. 2003 m. atnaujinta jo redakcija galioja iki šių dienų. Kad jis yra netinkamas, kalbama jau seniai, ir Seimui svarstyti buvo pateiktas ne vienas pataisų projektas, tačiau tai nusėsdavo stalčiuose. Paminėtina, kad Lietuva yra viena iš nedaugelio ES valstybių, turinčių atskirą lobistinės veiklos įstatymą, vis dėlto ekspertai sutinka, kad jis praktiškai neveikia. Taigi nenuostabu, kad, nors yra tiek negerovių, per tiek metų pasitaikė labai nedaug atvejų, kai buvo pritaikyta atsakomybė už neteisėtą lobistinę veiklą.

Kadangi Lietuvoje daug teisės aktų buvo priimta nusižiūrėjus nuo kitų valstybių, kuriose tai veikia, o ne atsižvelgiant į susiklosčiusias politines, kultūrines tradicijas, be to, neretai aktualiausias motyvacinis veiksnys būdavo tas, kad stojant į ES ar kitas tarptautines organizacijas reikėjo tam tikrų teisės aktų, turime tai, ką turime. Žinoma, sakyti, kad pats reglamentavimo modelis, kai priimamas atskiras įstatymas lobistinei veiklai reguliuoti, yra neteisingas, negalima. Yra valstybių, kuriose tai neblogai veikia jau daugybę metų – čia daug ką lemia ir valstybių politinė, socialinė bei ekonominė aplinka.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-15-2015-m arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Ar jau esate apsisprendę, už kurią partiją ir politiką balsuosite Seimo rinkimuose?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...