2010 Rugsėjo 06

astma

Liga “smaugikė” – astma

veidas.lt

"Veido" archyvas

Su kosuliu dažnai būna menki juokai – uždelsei, o jis ėmė ir peraugo į bronchitą ar plaučių uždegimą. Jei šių ligų ir pavyko išvengti, o kosulys vis tiek nesiliauja – tai gali būti kur kas klastingesnės ligos, vardu astma, pranašai.

1. Kas yra astma? Kaip atpažinti jos priepuolius?

Astma – lėtinė uždegiminė kvėpavimo takų būklė. Jai būdingi besikartojantys bronchų obstrukcijos (susiaurėjimo) epizodai. Astmos epizodai (arba priepuoliai) gali pasireikšti dusuliu, švokštimu, švilpimu, krūtinės veržimo jausmu ir kosuliu. Vaikams neproduktyvus (kai visai neatkosima), priepuolinio pobūdžio kosulys būna netgi dažniau nei dusulys. Ar minėtus simptomus tikrai galime priskirti astmai, gali pasakyti tik gydytojas, o tėvai astmą gali tik įtarti.

Nors ir gydytojui tiksliai nustatyti, kada vaikui yra astma, o kada tik nesiliaujantis kosulys, nėra lengva – mažam ligoniukui negalime atlikti spirometrijos, tiksliai išklausti, kaip jis jaučiasi. Paprastai vadovaujamasi skaičiavimu – astma pripažįstama, kai mažylį kamuoja ne mažiau nei keturi obstrukciniai (su bronchų spazmu) bronchitai per metus arba retesnė, bet stipri obstrukcija, gydoma stacionare (ypač jei šeimoje yra ir daugiau sergančiųjų panašiomis ligomis).

2. Kodėl vieni žmonės suserga astma, o kiti ne?

Astma – įgimta liga. Ja sergantieji turi tam tikrų blogų, šią ligą lemiančių genų. Tačiau, be tam tikro genų rinkinio, dar reikia ir išorinio astmos simptomus provokuojančio veiksnio. Vaikų astma dažniausiai savo veidą parodo dėl nenormalios, padidėjusios organizmo reakcijos į aplinkos alergenus, pavyzdžiui, esant alergijai namų erkėms ar naminiams gyvūnėliams.

Beje, nors liga gali būti paveldima, visai nebūtinai tėvai perduos ją vaikams. Ir atvirkščiai – net ketvirtadalio sergančių vaikų giminėje nėra astmininkų.

3. Ar vaikystėje nesusirgus astma galima tikėtis, kad ja jau ir nebesusirgsime?

Astma galima susirgti bet kuriame amžiuje. Net jei vaikystėje šia liga nesirgote, dar nereiškia, kad ji neužklups vėliau.

4. Ar tiesa, kad mažesni vaikai astma serga sunkiau?

Astma amžiaus nepaiso – mažieji gali sirgti tiek sunkesne, tiek ir lengvesne šios ligos forma nei suaugusieji. Tačiau mažųjų liga dar nėra įsisenėjusi, todėl lengviau pasiduoda gydymui. Tik nesupainiokite astmos su tik vaikų amžiui būdingu povirusiniu švokštimu. Ši liga gydoma panašiai kaip ir astma, tačiau iš jos išaugama dar iki mokyklos.

5. Ar diagnozė “astma” reiškia nuosprendį visam gyvenimui?

Astmai būdinga “banguojanti” eiga,  t.y. būna sirgimo ir nesirgimo (arba ir visiškos remisijos) periodai. Tiek viena, tiek kita gali trukti nuo kelių mėnesių iki kelių dešimtmečių. Sunkiausiai prognozuoti pačių mažiausių ligoniukų (iki trejų metų amžiaus) tolesnę astmos eigą – sunku atskirti povirusinį švokštimą nuo nuolatinės astmos. Neaišku, ar toks vaikas ateityje bus alergiškas, ar ne, nes alergologinis tyrimas tokio amžiaus vaikams dažniausiai įsijautrinimo dar neparodo.

6. Kas provokuoja astmos priepuolius?

Kiekvienam sergančiajam yra tik jam būdingi (individualūs) provokuojantys veiksniai. Pačių mažiausių ligoniukų dažniausi provokatoriai – virusinės kvėpavimo takų infekcijos. Jei vaikas alergiškas, tos medžiagos, kurioms mažylis jautrus, – namų dulkių erkutės, pagalvių plunksnos, žydinčių medžių arba žolių žiedadulkės, gyvūnų (kačių, šunų, naminių triušių, jūrų kiaulyčių) plaukai, seilės, pleiskanos.

7. Kaip gydomi mažieji ligoniukai?

Astma sergančiam mažyliui itin svarbi teigiama emocinė atmosfera jį supančioje aplinkoje – namuose, darželyje, kieme, mokykloje, pas senelius. Ne mažiau būtina vengti astmos paūmėjimus sukeliančių veiksnių. Nesunku pašalinti kilimus, plunksninius patalus, kiek sunkiau – mylimus naminius gyvūnus, dar sunkiau – pelėsį, o susirgimo virusinėmis kvėpavimo takų ligomis ar žydinčių patvoriais piktžolių žiedadulkių išvengti praktiškai neįmanoma.

Todėl neretai skiriamas medikamentinis gydymas (vaistai mažiesiems ligoniukams yra kompensuojami), kuris vėlgi yra labai individualus. Paprastai skiriamas visas vaistų, papildančių vienas kitą, kompleksas – ir nuo alergijos, ir bronchus plečiantys, ir hormoniniai, ir leukotrienų antagonistai. Tiesa, hormoniniai preparatai skiriami tik kraštutiniu atveju, kai yra labai stiprus astmos priepuolis. Šiuolaikiniai medikamentai labai efektyvūs, nesukeliantys didesnių šalutinių reiškinių, tačiau juos reikia vartoti sistemingai ir, deja, ilgai, o kartais net nuolat.

Taisyklingo medikamentinio gydymo puikus pagalbininkas – fizioterapinės (reabilitacinės) procedūros, kurios neretai leidžia sumažinti reikiamų medikamentų dozes ar sutrumpinti jų vartojimo laiką. Mažiesiems ligoniukams paprastai skiriama haloterapija (druskų kambarys), masažai, inhaliacijos, kvėpavimo mankšta salėje ir baseine, decimetrinės bangos, magnetoterapija (gydymas magnetiniu lauku), elektroforezė (galvaninės srovės panaudojimas įvairiems vaistų jonams į organizmą įvesti), poliarizuota šviesa, klimatoterapija (gydymas ir grūdinimas klimatiniais veiksniais).

9. Kokiais atvejais ligoniams skiriamas neįgalumas?

Neįgalumas skiriamas visiems sunkia nuolatine astmos forma sergantiems vaikams, tuomet jiems skiriama pašalpa. Tačiau, priešingai nei daugelio kitų ligų atveju, sergančių astma mažųjų ligoniukų būklė yra labai kintanti – kelerius metus labai sunkiai sirgęs vaikas, taikant tinkamą gydymą, pradeda sirgti daug lengvesne astmos forma arba net prasideda ilgalaikė remisija, t.y. išnyksta astmos simptomai ir vaikas gali gyventi net nevertodamas medikamentų. Reabilitacinis gydymas, nelaukiant naujo stipraus astmos paūmėjimo, padeda pailginti šį periodą. Pagerėjus neįgalumas nutraukiamas.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...