2011 Gegužės 19

Lietuvos žemės ūkio aukso metai

veidas.lt

"Veido" archyvas

Pastaraisiais metais geras tendencijas mūsų šalies žemės ūkio srityje lėmė du veiksniai – didėjanti žemės ūkio produktų paklausa pasaulyje ir, žinoma, finansinė ES parama mūsų žemės ūkiui

Per pastaruosius 20 metų Lietuvos žemės ūkis patyrė daug virsmų: iš pradžių daugiau neigiamų, pastarąjį dešimtmetį – daugiau teigiamų. Tai puikiai matyti ir iš pačių žemdirbių nuotaikų bei elgesio: iki 2000-ųjų jie nuolat rengdavo protesto akcijas ir kelių blokadas, o po 2004-ųjų, kai Lietuva įstojo į Europos Sąjungą, mūsų žemdirbių ūmumas ir pasipiktininmas dingo. Maža to, per pastarąją ekonominę krizę jie atsidūrė tarp tų sektorių, kurie per sunkmetį nukentėjo mažiausiai.

“Geras tendencijas mūsų šalies žemės ūkio srityje lėmė du veiksniai – didėjanti žemės ūkio produktų paklausa pasaulyje ir, žinoma, finansinė ES parama mūsų žemės ūkiui”, – tvirtina Žemės ūkio ministerijos kanclerė Dalia Miniataitė. Jos duomenimis, iki 2013 m. Lietuvos žemdirbius bus pasiekusi net 16 mlrd. Lt ES finansinė parama, o 2014–2020 m. mūsų žemdirbiams numatoma dar daugiau – iki 19 mlrd. Lt paramos. Tai milžiniški pinigai, kurie pakeitė ir toliau keis mūsų žemdirbių gyvenimo kokybę.

Tiesa, 2014–2020 m. ES pinigai žemės ūkiui bus skirstomi šiek tiek kitaip nei iki šiol, tai yra mažiau paramos galės tikėtis stambūs ūkiai, o daugiau – šeimų ūkiai. Kartu daugiau paramos gaus tie žemdirbiai ir bendrovės, kuriems seksis žemės ūkį derinti su ekologija, aplinkosauga.

“Taip, ES parama puiku, tik blogai, kad ji diskriminacinė. Vokietijos, Prancūzijos ar Olandijos ūkininkai subsidijų gauna 6–8 kartus daugiau nei Lietuvos ūkininkai, taigi mūsiškiai, kad ir kiek stengtųsi, neturi šansų pasivyti kolegų Vakaruose. Todėl dabar, kai jau pradedama svarstyti, koks bus 2014–2020 m. ES biudžetas, mums, lietuviams, taip pat ir latviams su estais, svarbiausia, kad parama ES ūkininkams būtų suvienodinta ar bent jau smarkiai sumažinti skirtumai”, – teigia Lietuvos žemės ūkio rūmų pirmininkas Andriejus Stančikas.

Jei taip atsitiktų, Lietuvos žemdirbiai atsidurtų pirmaujančiose pozicijose visoje Europos Sąjungoje.

Ar liksime žemdirbių tauta?

Pakalbinome daugiau nei dešimt skirtingų pašnekovų. Visi jie įsitikinę, kad 2020 m. Lietuvos žemės ūkis savo lygiu bus netoli nuo Danijos ar Olandijos. Aišku viena, kad jis išgyvens pakilimą, jo padėtis bus daug geresnė nei šiuo metu. Ir tai pasakytina ne apie vieną kurią nors sritį, o apie daugumą. Štai žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius žada stengtis ir neabejoja, kad po 8,5 metų Lietuvoje praktiškai nebeliks dirvonuojančių žemių, o juk šiandien dirvonuoja daugiau nei 500 tūkst. ha. D.Miniataitė mano, kad vidutinis ūkis Lietuvoje jau bus stambesnis nei dabar, didžiąją dalį žemdirbių naudojamos technikos sudarys moderni vakarietiška. Ūkininkas Mykolas Kaminskas prognozuoja, kad skirtingų kultūrų derliai turėtų padidėti 10–25 proc. “Didės ir mūsų žemės ūkio produktų eksportas, ypač pieno gaminių, grūdų ir daržovių”, – įsitikinės verslininkas žemdirbys Ramūnas Karbauskis.

Visi pašnekovai sutaria, kad didėjanti žemės ūkio produktų paklausa pasaulyje – puiki naujiena Lietuvai, tik reikėtų tai išnaudoti. “Svarbiausia, kad frazė “Lietuviai – žemdirbių tauta” Lietuvoje neskambėtų kaip patyčia”, – teigia ūkininkas Juozas Jankauskas. Jo manymu, intensyvesnis žemės ūkis milijardais papildytų biudžetą ir sukurtų tūkstančius darbo vietų.

“Prisiminkime, koks stiprus kadaise Lietuvoje buvo pieno, grūdų, daržininkystės ūkis. Visa tai atkurti ir pasiekti geriausius laikus nėra taip sudėtinga. Dabar tai pamažu ir vyksta”, – antrina Šiaulių rajono ūkininkas Linas Šateika.
A.Stančikas mano, kad po aštuonerių metų bendra ūkininkų gyvenimo kokybė bus kur kas geresnė nei dabar: jie galės savo vaikus leisti į aukštuosius mokslus, galės renovuoti savo namus ar pasistatyti naujus, galų gale galės pailsėti netgi vasarą, tai yra nuvažiuoti į Palangą ar nuskristi į Turkiją. Dabar tai sau gali leisti tik vienetai.

Beje, prašviesės ne tik žemdirbių gyvenimas, bet ir šalies kaimai: juk bus daugiau dirbamų laukų, daugiau kaimo turizmo sodybų, daugiau infrastruktūros, daugiau turtingesnių kaimiečių, tiesiog daugiau gyvybės.

Kas žemdirbius gąsdina

O kokios negandos mūsų žemdirbių laukia 2020-aisiais? Pirmiausia, regis, susijusios su klimatu. Nes, pasak klimatologų, Lietuvoje kasmet daugės klimato anomalijų, o tai darys stiprią ir neigiamą įtaką derliui.

Antra problema – Lietuvos žemės ūkyje gali stigti darbo rankų. Jau dabar žemdirbius gąsdina jaunimo požiūris į žemės ūkį. Matydami, kaip sunkiai dirba jų tėvai ūkininkai, vaikai nenori rinktis žemdirbių profesijų, taigi vis mažiau jų stoja tiek į Žemės ūkio universitetą, tiek į profesines mokyklas. Pasekmės bus graudžios – 2020 m. neabejotinai stigs daugumos žemės ūkio specialistų. “Tarkime, mes verčiamės daržininkyste, ir man jau dabar aišku, kad darbuotojų trūks ne tik 2020 m., bet jau ir visai netrukus. Gal skambės paradoksaliai, bet ir mums, stambiųjų žemės ūkių savininkams, darbuotojų teks vežtis iš užsienio šalių, gal net Azijos”, – svarsto ūkininkas L.Šateika.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...