2011 Vasario 22

Vęrslas

Lietuvos verslo konfederacija I “ICC Lietuva” rinks Partnerystės lyderį

veidas.lt

IMGP6298
Kovo mėnesį bus iškilmingai apdovanotas labiausiai Lietuvos verslo ir valdžios partnerystei nusipelnęs politikas ar politikė. 2001-aisiais nominaciją “Partnerystės lyderis” įsteigusi Lietuvos verslo konfederacija “ICC Lietuva” nugalėtoją skelbs per kasmetinę pavasario konferenciją.

Dažniausiai nominuoti – politikai

2010-ųjų lyderį komisijai teks rinkti iš šešių kandidatų. “Partnerystės lyderio 2010″ nominacijos gali tikėtis Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Dainius Budrys, Seimo pirmininkė Irena Degutienė, ministras pirmininkas Andrius Kubilius, susisiekimo ministras Eligijus Masiulis, teisingumo ministras Remigijus Šimašius ir ūkio ministras Dainius Kreivys. Pastarasis Partnerystės lyderio vardą jau yra pelnęs 2009 m.
Šia nominacija siekiama skatinti šalies vadovų, politikų, valstybinių institucijų ir ekspertų bendradarbiavimą su šalies verslo visuomene. Taip pat – žadinti norą gerai atlikti savo pareigas, skatinti atsakomybės už priimtus sprendimus jausmą. Realių šansų tapti metų Partnerystės lyderiu turi ir politikai, atsakingai parengę visuomenei naudingus dokumentus, įstatymų aktus, skatinę verslo ir visos visuomenės pilietinį aktyvumą, net keičiantis aplinkybėms likę ištikimi savo pilietinei pozicijai.
Pirmuoju Partnerystės lyderiu 2001 m. tapo prezidentas Valdas Adamkus, vėliau šios garbės nusipelnė kitas ilgametis valstybės vadovas Algirdas Brazauskas, 2003-iaisiais nominantas nebuvo išrinktas, 2004-aisiais prizą gavo ilgametis bankininkas, buvęs finansų ministras Reinoldijus Šarkinas, po jo – Europos Sąjungos komisare dirbusi dabartinė šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Minėtą apdovanojimą taip pat yra gavę buvęs ministras pirmininkas Gediminas Kirkilas, Druskininkų miesto meras Ričardas Malinauskas, dienraščio “Verslo žinios” vyriausiasis redaktorius Rolandas Barysas, o 2009 m. – D.Kreivys.

Ir skatino, ir netrukdė

Kuo Lietuvos verslui nusipelnė į šiųmetį sąrašą patekę kandidatai? Ne visi gerino verslo sąlygas ar jo naudai keitė įstatymų bazę, tačiau verslininkams ne mažiau aktualu, kad valdžia bent jau netrukdytų, jei negali padėti.
Dainius Budrys, kaip Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas, dėjo pastangas, kad būtų liberalizuotas prekybos verslas, sumažinti prekybos alkoholiu suvaržymai.
Irena Degutienė šalies gyvenimui suteikė stabilumo, rimties, padidino Seimo, kaip institucijos, patikimumą, šlubavusį vadovaujant jos pirmtakui. Konsolidavo politines jėgas šalies politinėms, ekonominėms, socialinėms problemoms spręsti. Pasak verslo atstovų, stabilūs politikai – tai gerosios žinios nešėjai.
Andrius Kubilius – Lietuvos lyderis, ekonominio sunkmečio laikotarpiu vedantis šalį iš krizės. Jis inicijavo Nacionalinį susitarimą, buvo jo entuziastas. Nacionalinio susitarimo projektas buvo parengtas A.Kubiliaus aplinkoje. Tai paskatino socialinį dialogą, į šalies gyvenimą atnešė šiek tiek rimties.
Remigijus Šimašius tiesiogiai prisidėjo prie Lietuvos teisinės bazės liberalizavimo, jos rengimo skaidrinimo, palaiko viešojo administravimo struktūrinę reformą.
Eligijus Masiulis gali prisiimti dalį nuopelnų, kad Lietuvoje pradėtas įgyvendinti daug metų valdininkų stalčiuose gulėjęs “Rail Baltica” projektas, – pradėta tiesti europinio standarto geležinkelio vėžė. Tiesa, jos nauda bus matoma tik 2013–2014 m., kai darbai bus baigti.
Pakeista valstybės valdomų oro uostų kainodara: didžiausi oro uostų mokesčiai regione tapo mažiausi, o tai padėjo pritraukti naujų skrydžių bendrovių, padidino keleivių skaičių. Subalansuota “Lietuvos geležinkelių” ir Klaipėdos jūrų uosto kainodara: kai kitose šalyse mokesčiai šoko į viršų, pas mus jie nebuvo padidinti, todėl padaugėjo per Klaipėdos jūrų uostą gabenamų krovinių. Pradėtas viešųjų logistikos centrų kūrimas Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose. Iki 2015 m. į centrų kūrimą “Lietuvos geležinkeliai”, valstybė ir ES investuos 311 mln. litų. Nauji centrai sustiprins Lietuvos, kaip tranzito valstybės, svarbą, padės toliau plėtoti transporto verslą.
Susisiekimo ministerija 2010 m. panaudojo daugiausiai ES paramos – 891 mln. litų, tai yra 88 proc. planuotų lėšų. Kelių įmonės per krizę turi pakankamai darbo, gerinama šalies infrastruktūra. Susisiekimo ministerija, pakeitusi dalį darbuotojų Transporto investicijų direkcijoje, pagreitino ES paramos panaudojimo procedūras. Parengtas pirmas Lietuvoje nacionalinės reikšmės viešojo ir privataus sektoriaus partnerytės projektas, kurį 2011 m. pradžioje tvirtins Vyriausybė. Tai Palangos aplinkkelio tiesimo ir priežiūros darbai.
2010 m. balandį Lietuvoje pradėtas naujas plačiajuosčio interneto plėtros etapas, suteiksiantis galimybę 2013 m. 98 proc. šalies kaimiškųjų vietovių gyventojų naudotis sparčiuoju interneto ryšiu.
Dainius Kreivys nebe pirmus metus užima labai aiškią poziciją dėl viešųjų pirkimų skaidrinimo, dėjo pastangų, kad būtų pritraukta užsienio investicijų ir skatinamas intelektinių produktų, tarp jų inžinerinių paslaugų, interneto technologijų, eksportas. Verslo sluoksniuose vertinamas kaip pažangus ministras.

Boxas

“Veidas” kalbėjosi su Lietuvos verslo konfederacijos I “ICC Lietuva” prezidentu Valdu Sutkumi.
– Kaip sudaromas kandidatų “Partnerystės lyderio” nominacijai gauti sąrašas? Renkama tik iš konfederacijos atstovų pateiktų kandidatų ar iškilias asmenybes gali siūlyti visuomenė?
– Kaip demokratiška organizacija, niekam neužkertame kelio siūlyti, tačiau ir patys renkame, mūsų manymu, tinkamus kandidatus. Vis dėlto nominacija “Partnerystės lyderis” – tai ne visuomenės nuomonių apklausa. Todėl kiekvienas panorėjęs tikrai negalėtų siūlyti nominuoti, tarkime, krepšinio žvaigždės. Ši nominacija – įsteigta verslo visuomenės, ir jei žmogus nevadovauja kokiai nors struktūrai, net turėdamas labai gerų idėjų netaps kandidatu. Nes jis neturi galimybių savo idėjas įgyvendinti. Nominacija skiriama už realius darbus ir atitenka tiems valstybės ar visuomenės veikėjams, kurie prisideda prie verslo sąlygų gerinimo, skatina viešojo sektoriaus ir verslo partnerystę.
– Nuo verslo aplinkos nutolusiam žmogui gali atrodyti, kad taip mėginama įsiteikti politikams ar net – juos paspausti.
– Mes nemanome, kad savo sąlygas turi diktuoti verslas. Jokiu būdu! Bet ir politikai neturi būti atitrūkę nuo realybės. Žinome nuomones labai daugelio žmonių, nes atstovaujame tikrai nemažai visuomenės daliai. Nominacija “Partnerystės lyderis” nėra kažkoks naujas, išskirtinai Lietuvos verslininkų išradimas. Europos Sąjungoje valdžios ir verslo partnerystės skatinimo idėjos turi senas ir tvirtas tradicijas.
– Kaip vertinate pasigirstančias nuomones, kad krizei traukiantis tarp valdžios ir verslo prasideda atšilimas? Juk visi prisimename vienos nakties mokesčių reformą, kai buvo kirsta iš peties.
– Kirtimas iš peties palietė visą visuomenę – ne tik verslą, ir matėme jos reakciją į tai. Seimo langus išdaužė gal ir abejotinos reputacijos asmenys, bet tai buvo refleksija, po naktinių mokesčių reformų visuomenėje susikaupusios įtampos atspindys. Pajutę tą ore tvyrančią įtampą, tie asmenys leido sau išdaužyti langus. Bet po skubotos reformos Vyriausybė žengė kitą žingsnį – buvo pasirašytas Nacionalinis susitarimas, kurį savo parašais patvirtino ministras pirmininkas, keleto konfederacijų ir didžiausių profesinių sąjungų atstovai. Nors ir pasigirdo kritiškų nuomonių apie minėtą susitarimą, tačiau teigiamų poslinkių pasiekta: Vyriausybė metus nedidino mokesčių, taip suteikdama verslui stabilumo jausmą bei garantiją, kad daugiau tokių drastiškų žingsnių nedarys. Tam tikrą laiką mokesčiai nekilo. O valdžia anuomet gavo galimybę paskelbti žinią tarptautinėms institucijoms, kad nebebus tokių neramumų, kokių sulaukta prie Seimo.
– Smulkiųjų verslininkų vedliai, kai kurios profesinės sąjungos kviečia žmones prie Seimo, tad visuomenės bruzdėjimas prasideda vėl.
– Tai susiję su sektorių problemomis, palietusiomis nedidelę visuomenės dalį. Pavyzdžiui, norinčiuosius, kaip iki šiol, prekiauti be kasos aparatų. Nežinau, ar kasos aparatai veiksmingi mokesčių surinkimo ir verslo skaidrinimo požiūriu. Verslininkai dėl jų įvedimo nebankrutuos. Tai gali nutikti tik šešėlinio verslo atstovams, slėpusiems tikrąją apyvartą, nemokėjusiems mokesčių.

Daugiau šia tema:
  • Nėra panašių straipsnių.
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...