2014 Gruodžio 31

Lietuvos švietimui Europoje geras pažymys už pastangas, vidutinis – už rezultatus

veidas.lt

JAV leidinys „Newsweek“ susirūpino, kad amerikiečių mokinių pasiekimai panašūs į Lietuvos, kurią pagal kai kuriuos ES šveitimo kriterijus, beje, aplenkė Rumunija, Bulgarija ir dar beveik 20 šalių. Tačiau esama sričių, kuriose Lietuva pirmauja ir gali diktuoti madas.

 

Gabija Sabaliauskaitė

 

Matuodami Lietuvos švietimo vietą Europoje, galime pasigirti kone vieninteliais dalyvavimo švietimo sistemoje rodikliais – aukštąjį išsilavinimą turinčių 30–34 metų amžiaus gyventojų dalimi, pagal kurią mus lenkia nebent Airija ir Liuksemburgas. Vis dėlto daugelio kitų rodiklių reikšmės turnyrinėje 28 ES šalių lentelėje rikiuojasi ne mūsų naudai, o silpnuosius Lietuvos švietimo simptomus lapkritį pastebėjo ir Europos Komisija (EK).

Pavyzdžiui, esame treti ES pagal aukštąjį išsilavinimą turinčių gyventojų dalį, bet nė vienas iš to aukštojo išsilavinimo kalvių – universitetų nepakliūva į pasaulio geriausių universitetų 500-uką.

„Jei nė vienas jūsų universitetas nepatenka tarp 500 geriausių pasaulio universitetų, vadinasi, turite problemų ir neturite nė vieno lyderio“, – interviu „Veidui“ Lietuvos aukštojo mokslo padėtį po naujausio pasaulio universitetų reitingo paskelbimo keliais žodžiais apibūdino Italijos Turino universiteto (šiame reitinge užimančio 394 vietą) profesorius Enrico Colombatto.

Žinoma, sunku lygintis su universitetais lyderiais, kurių biudžetas prilygsta visam Lietuvos aukštajam mokslui ar švietimui skiriamoms lėšoms, ką jau kalbėti apie senas istorines jų tradicijas, bet tiesa ir ta, kad su Lietuva dydžiu ar panašia istorine patirtimi palyginamų šalių universitetai pakliūva tarp pirmų 400 geriausių aukštųjų mokyklų.

Pavyzdžiui, naujausiame pranešime apie švietimo būklę ES šalyse „Education and Training Monitor 20114“ Lietuva buvo ketvirta šalis, 2008–2012 m. labiausiai padidinusi investicijas į aukštąjį mokslą. Kita vertus, toje pačioje apžvalgoje Lietuva minima ir tarp penkių ES šalių, kuriose kainos už studijas yra didžiausios.

Neatitikimų matuojant pagrindinius rodiklius galima rasti ir daugiau. Pavyzdžiui, teigiama statistika rodo, kad Lietuvoje tik maža dalis jaunuolių anksti palieka švietimo sistemą, bet ir labai maža dalis jų išsilavinimą įgyja profesinėse mokyklos (ne, Europa nelaiko šių mokyklų „profkėmis“, o šimtaprocentinis aukštasis išsilavinimas nėra geriausias kokybės matas).

Apibendrinant pagrindinius apžvelgiamus rodiklius galima sakyti, kad vienur pirmaujame kitų rodiklių sąskaita arba pasižymime gerais kiekybiniais rodikliais, bet kai ateina metas pamatuoti jų turinį – atsiliekame arba esame vidutinės lygos žaidėjai pagal užsibrėžtų tikslų rezultatus.

„Duomenys varijuoja skirtingai, neretai bandoma juos įvairiai interpretuoti, bet, mano nuomone, švietimo padėtis yra apgailėtina, ir matau ne itin daug prošvaisčių“, – paklaustas apie Lietuvos švietimo vietą, užimamą Europoje, svarsto vadovėlių autorius, leidyklos „Baltos lankos“ savininkas dr. Saulius Žukas.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-51-2014-m arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Koks kriterijus Jums yra svarbiausias, renkantis partiją, už kurią balsuosite Seimo rinkimuose?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...