2013 Gegužės 06

Lietuvos pajūris – nesikeičiantis, bet pasiilgtas

veidas.lt


Nors svajonės apie vandens pramogų parkus pajūryje ir liks svajonėmis, trumpo sezono įkarščio metu turizmo specialistai prognozuoja jau įprastą vietų trūkumą kurortuose.

Palangai šie metai ypatingi – 760-ies metų jubiliejaus proga kurortas virsta ne tik vasaros, bet ir kultūros sostine. Populiariausia šalies poilsiavietė žada įvairesnę nei įprasta renginių programą.
„Nors vasara dar neprasidėjo, kultūros sostinės programos renginiai jau persirito į trečiąjį etapą. Pirmasis buvo vainikuotas Stintų švente, antrasis – Jurginėmis, o dabar jau rengiamės gegužės 17-18 dienomis vyksiančiam kurortinio sezono atidarymui“, – pasakoja Palangos kultūros centro direktorius Nerijus Stasiulis.
Pasak jo, šią tradicinę šventę šįmet paįvairins teatralizuotas šviesų reginys „Kurhauzo istorija“ ir muzikinis pirotechnikos spektaklis pajūryje. Tą savaitgalį savo 60-metį minės Palangos orkestras, kurio pasveikinti sugužės geriausi Lietuvos pučiamųjų orkestrai. Folkloristai savo ruožtu Birutės parke surengs gegužinę, padainuos pajūrio krašto senųjų meilės dainų.
Be to, gegužės 18-ąją Palangoje, kaip ir visoje Lietuvoje, vyks Gatvės muzikos diena: savanoriai muzikantai visą šeštadienį linksmins poilsiautojus J.Basanavičiaus gatvėje.
Šeštadienio vakarą visoje Europoje vyks tarptautinės Muziejų nakties renginiai. Nors Gintaro muziejus dėl vykdomų rekonstrukcijos darbų naktį atverti durų neplanuoja, tačiau Antano Mončio namai-muziejus šeštadienio vakarą kvies į šiuo metu Palangoje jau vykstančio dailininkų plenero „Niekieno žemė“ parodos atidarymą.

„Birutė“ prie Birutės

Iš viso Kultūros sostinės programa žada daugiau kaip šešias dešimtis koncertų, daugiau kaip keturias dešimtis parodų. Tradicinių festivalių sąrašą papildys liepos mėnesį rengiamas naujas kompozitoriaus Mikalojaus Konstantino Čiurlionio vardo klasikinės muzikos festivalis bei Kultūros naktis prie Baltijos, kviesianti naktinėti liepos 6-ąją. Tuomet Birutės parke nuskambės ir pirmoji lietuviška opera „Birutė“, parašyta kompozitoriaus Miko Petrausko. Šios operos draminis pagrindas – istorinė legenda apie Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Kęstučio ir vaidilutės Birutės susitikimą Palangoje ir jų meilę. Kauno miesto simfoniniam orkestrui diriguos Modestas Pitrėnas, dainuos Asta Krikščiūnaitė, Audrius Rubežius, Rafailas Karpis, Arūnas Malikėnas, Giedrius Žalys ir Kauno valstybinis choras. Pastatymo, Vilniuje pirmąkart rodyto 2006-aisiais minint nacionalinės operos šimtmetį, režisierė – Birutė Marcinkevičiūtė-Mar.
Sceną operai ketinama statyti Birutės kalno papėdėje, pievelėje šalia Tiškevičių rūmų Rožyno – ten, kur „Nakties serenadų“ festivalio metu būriai poilsiautojų renkasi dykai pasiklausyti vėjo plaikstomų koncerto aidų. Kaip į tokius kultūrininkų užmojus reaguos rūpestingai tvarkomo parko administracija? „Su jais viskas suderinta. Žolė kenčia tada, kai rengiami šokiai, o ne tuomet, kai žmonės ramiai sėdėdami ant suoliukų klauso muzikos“, – aiškina N.Stasiulis.
Palangos botanikos parko direktorius Valdas Pakusas taipogi neįžvelgia rimtesnės grėsmės parko želdynams: „Jei orai bus sausi – iš anksto pievą gausiau palaistysime, nes gyvybinga žolė lengviau atlaiko panašius išbandymus. O šiaip problemų neturėtų kilti“.

Tvenkinys be gulbių

Šią vasarą Birutės parke toliau vyks jo istorinės dalies restauracijos ir pritaikymo viešosioms reikmėms darbai. ES lėšomis vykdomas projektas persirito į antrąjį etapą, kurio sąmata – 3,5 mln. Lt. Šio etapo metu bus keičiamos parko tvoros, tobulinamas apšvietimas, valomas centrinis šalia rūmų esantis tvenkinys, tvarkomi priešais Gintaro muziejų esančios aikštės želdiniai. Tiesa, pastarieji darbininkų sulauks tik vasaros pabaigoje, o štai tvenkinys bus nusausintas ir laikina tvora apsuptas jau netrukus, taigi norintiems pasidžiaugti antimis ir gulbėmis poilsiautojams šią vasarą teks pėdinti iki tolėliau tyvuliuojančio antrojo tvenkinio.
Pasikeitimų pajus ir Gintaro muziejaus lankytojai. Įėjimas į rūmus šįmet bus atvertas nebe paradinėje, Laiminančio Kristaus skulptūros, o priešingoje – Rožyno pusėje. Statybininkai jau baigia tvarkyti cokolinį rūmų aukštą, kuriame įsikurs bilietų kasos, nauja rūbinė, tualetai, atsiras liftas sunkiau vaikštantiems lankytojams. „Tikėjomės pirmąjį remonto etapą baigti iki Muziejų nakties, tačiau vykdydami tyrinėjimus archeologai aptiko XV-XVI amžiaus radinių – juk visi žino, kad rūmai stovi senosios gyvenvietės vietoje“, – neslepia Gintaro muziejaus projektų koordinatorė Regina Makauskienė. Užtat naujomis parodomis ketinama atsigriebti Kultūros nakties, vyksiančios liepos 6-ąją, metu.
Beje, pirmajame Birutės parko restauracijos darbų etape sugrąžinus istorinį Edouardo Andre suprojektuotą takų tinklą, „Gintaro“ ir „Vyturio“ sanatorijose besigydantieji, tarp kurių būna ir judėjimo negalias turinčiųjų, neteko tiesiausio kelio prie jūros, vedančio pro Botanikos parko administraciją ir Lurdą. Jau porą metų parkotvarkininkai bergždžiai mėgina pakeisti senus vasarotojų įpročius ir nukreipti jų srautą aplinkiniu keliu, vedančiu į atokesnius paplūdimius, tačiau negelbsti nei panaikinta tako danga, nei jo galuose sodinami krūmai. Vargu ar priverstinius aplinkkelius būtų tikslinga vadinti „parko pritaikymu viešosioms reikmėms“.
„Tikriausiai šiuo atveju projekto autoriai padarė klaidą, – pripažįsta ir V.Pakusas. – Tas takas išties buvo įrengtas sovietmečiu, kai kitoje Vytauto gatvės pusėje išdygo sanatorijų kompleksas, taigi formaliai žvelgiant atstatyta istorinė tiesa. Tačiau kartu keliaujantieji į paplūdimius neteko galimybės grožėtis Tiškevičių rūmais ir jų Rožynu, o sanatorijų ligoniams kelias link jūros pailgėjo“.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-19-2013-m arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Ar išorės agresijos atveju šiuo metu Lietuvos piliečių pasipriešinimas galėtų būti toks efektyvus kaip 1991 m. sausio 13 d.?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...