Lietuvą užklupę karščiai ypač sunkiai pakeliami didžiuosiuose miestuose – asfaltas ir dulkės varo į neviltį, o akys viltingai ieško gaivaus vandens purslų. Deja, atgaivą galinčių suteikti fontanų Lietuvos miestuose – vos po kelis.

Vilniaus savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas Arūnas Visockas informuoja, kad Vilniuje šiuo metu veikia vos šeši fontanai, kurių išlaikymas per metus atsieina 113 tūkst. Lt. Neįjungti liko dar septyni fontanai, tarp jų – ir didžiausi, prieš keliasdešimt metų įrengti prie Seimo rūmų bei Operos ir baleto teatro. Šių dviejų fontanų remontui reikėtų mažiausiai 7 mln. Lt – sugedusi jų įranga, išsiklaipęs baseinų dugnas, tad apie jų prikėlimą naujai gyvybei sunkmečiu niekas nė nekalba.

Kiti miestai sugeba geriau nei sostinė tvarkyti savo ūkį. Pavyzdžiui, Kaune dabar šniokščia aštuoni fontanai, o Klaipėdoje tiek pat, kiek ir kur kas didesnėje sostinėje – šeši.

Nuo fontanų sklindanti dulksna – puiki atgaiva per karščius. Tačiau giliau pasinerti į jų vandenis specialistai nepataria. Pasak A.Visocko, fontanų vanduo chloruojamas, be to, jis keičiamas tik du kartus per mėnesį, tad juose nepatartina net braidyti. O gerti galima tik iš specialių geriamojo vandens fontanėlių – Vilniuje tokie įrengti keturi, Kaune – du.

Pasak miestų savivaldybių atstovų, pastaraisiais metais neužfiksuota tyčinių fontanų niokojimo atvejų. Didžiausia žala – per žiemą popieriumi ar kramtomąja guma užkimšti purkštukai, kurie sutvarkomi prieš kiekvieno naujo sezono pradžią, paprastai gegužę. Pastarąjį kartą fontanas rimčiau nukentėjo Vilniaus Rotušės aikštėje – pernai vasarą į jį buvo pripilta indų ploviklio, tad teko kelis kartus pakeisti visą sistemoje cirkuliuojantį vandenį.