2011 Vasario 28

Medicina

Lietuvos medicina moderni, bet sunkiai pasiekiama

veidas.lt

Lietuvos medicina žengia koja kojon su visu pasauliu. Naujausios technologijos, vaistai ir gydymo metodai mūsų šalyje pradedami taikyti tuo pačiu metu kaip ir kitose šalyse, tik bėda, kad jie ne visiems prieinami.

2010-aisiais Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų ir Kauno medicinos universiteto klinikų medikai atliko daugiau nei dešimt operacijų, taikydami pačias naujausias pasaulyje gydymo technologijas ir metodus. Pradėti taikyti nauji prieširdžių virpėjimo, plaučių arterijos hipertenzijos gydymo būdai, pro kelių centimetrų pjūvį pašalintas antinkstis, atlikta pirmoji Baltijos šalyse kelio menisko transplantacija. Jau ne vienus metus Lietuvos medikai persodina donoro širdis, plaučius, vienu metu atlieka kasos ir inkstų transplantacijas. Pradėtos naudoti dirbtinės širdys, skilveliai, defibriliatoriai, apsaugantys nuo staigios mirties, prasidėjus širdies skilvelių virpėjimui. Naujausiais vaistais ir naudojant moderniausias technologijas efektyviai gydomi širdies ritmo sutrikimai, širdies nepakankamumas. Biologinės terapijos vaistai sustabdo reumatinių ligų progresavimą. Taikant naujausius gydymo metodus šiandien galima išgydyti 50–60 proc. onkologinėmis ligomis sergančių žmonių.
Svarbu tai, kad mūsų medikai naudojasi tokia pačia aparatūra kaip ir vokiečiai ar skandinavai, jų pasirengimo lygis ne prastesnis negu užsieniečių, tačiau Lietuva vis tiek pirmauja tarp Europos Sąjungos valstybių pagal mirčių skaičių nuo širdies veiklos sutrikimų, vėžio, tuberkuliozės ir kitų ligų. Viena priežasčių, kodėl taip yra, – unikalių, itin sudėtingų operacijų ar procedūrų mūsų šalyje atliekama tris keturis kartus mažiau negu kitose ES šalyse, nes Valstybinė ligonių kasa kompensuoja tik nedidelę jų dalį. O eilės pas specialistus, dirbančius su moderniausia aparatūra, tenka laukti pusę metų.

Nauji gydymo metodai grąžino į gyvenimą

aquilion-64

Santariškių klinikų Reumatologijos centro vadovas Algirdas Venalis patikina, kad į Lietuvą kasmet atkeliauja naujausi, vis efektyvesni biologinės terapijos vaistai, kurie pacientus, sergančius sunkios formos sąnarių ligomis, kai nepajėgiama net vaikščioti, vėl pastato ant kojų.
Lietuvos vandens ūkio instituto vandenvalos laboratorijos vedėjas Zenonas Strusevičius, sergantis reumatoidiniu artritu, pasakoja, kad jau po pirmos šių vaistų injekcijos jam sumažėjo sąnarių skausmai, o po savaitės vyras pradėjo vaikščioti, vėl dirbti, nors iki gydymo pradžios beveik negalėjo judėti, nes bet koks judesys keldavo nepakeliamą skausmą. 63-ejų metų vyrui tino ir labai sparčiai deformavosi pečių, riešų, kelių sąnariai.
Kai prieš trejus metus po žvejybos jūroje ponas Zenonas pajuto pirmuosius sąnarių skausmus, praėjo vos keli mėnesiai, ir jis jau sunkiai galėjo judėti. Kėdainietis kentėjo pusę metų, kol jam medikai nustatė diagnozę ir paskyrė biologinės terapijos vaistus. “Dabar gyvenu visavertį gyvenimą: dirbu, keliauju, plaukioju baseine, vairuoju automobilį. Tiesa, vaistų turiu susileisti kas dvi savaites”, – pasakoja Z.Strusevičius ir pasidžiaugia, kad nauji biologiniai vaistai ir profesionalūs gydytojai jį vėl grąžino į gyvenimą.

Santar_OG (14)

Gydytojas A.Venalis apgailestauja, kad nors ši terapija Lietuvoje taikoma jau devynerius metus, kasmet tobulėja konkrečioms ligoms gydyti skirti vaistai, tačiau ji vis dar skiriama tik pavieniams ligoniams. Pas mus biologinės terapijos vaistai kompensuojami tik 10 proc. ligonių, o Vakarų Europos šalyse jais gydosi 30 proc. visų sergančiųjų reumatinėmis ligomis.
Vos du trys ligoniai Lietuvoje per metus sulauks ir menisko persodinimo operacijos, nors jų poreikis labai didelis, o Kauno medicinos universiteto klinikų ortopedas traumatologas Rimtautas Gudas, pernai atlikęs pirmąją Baltijos šalyse menisko transplantaciją, yra pasiryžęs pagalbą suteikti visiems, kuriems kiti gydymo būdai nepadeda. Šis naujas metodas yra unikalus, nes donoro meniskas persodinamas pro tris mažas skylutes, todėl pacientas daug greičiau gali pradėti vaikščioti ir gyventi visavertį gyvenimą.
Nerijus Vasiliauskas, kuriam kaip tik ir buvo atlikta menisko transplantacija, prisimena, kad praėjus pusei metų po operacijos gydytojas jam jau leido bėgioti, daryti pritūpimus. 33-ejų metų vyras tikisi, kad netrukus jau galės ir aktyviai žaisti futbolą. Šiandien jam neskauda kojos ne tik vaikščiojant, bet ir bėgiojant, o iki operacijos net šešerius metus kasdien kentėjo skausmą, kurio nenumalšindavo nei nuskausminamieji vaistai, nei jokios procedūros.
“Prieš šešerius metus patyriau kojos traumą, gydytojai atliko keturias operacijas, tačiau jos nepadėjo. Pradėjo dilti sąnarys, nes neliko nei kremzlių, nei menisko, saugančių jį, todėl kaulas trynėsi į kaulą. Jeigu ne ši operacija, dar po kelerių metų būtų reikėję keisti sąnarį arba būčiau negalėjęs vaikščioti”, – sako N.Vasiliauskas ir priduria, kad gydytojas R.Gudas jį operuoti pasirinko atsižvelgęs į sąnario būklę ir jauną amžių. Tačiau vyras net penkis mėnesius laukė, kol atėjo jo eilė patekti pas šį ortopedą traumatologą.

Esminė problema – eilės patekti pas gydytojus

Santar_OG (15)

Laukti pusę metų, o kartais ir ilgiau, ligoniams tenka ne tik norint patekti pas savo srities profesionalą, bet ir kol bus atliktas, pavyzdžiui, onkologinis tyrimas. Nors jau po trijų mėnesių tokiam ligoniui jokios naudos, kad jis bus ištirtas aparatu, kuris pamato navikus esant pačiai ankstyviausiai stadijai.
Sveikatos apsaugos ministro patarėjas Martynas Marcinkevičius sutinka, kad Lietuvoje yra prieinamumo pas gydytojus problema. Tačiau, pasak jo, eilės patekti pas specialistus egzistuoja visame pasaulyje. “Normalu, kad reikia du mėnesius laukti, kol pateksi pas aukšto lygio specialistą, nes senstant visuomenei didėja sveikatos priežiūros poreikis. Be to, atsiranda vis naujų gydymo būdų, o aukšto lygio medikų pradeda trūkti. Tačiau atkreipčiau dėmesį, kad šiuo metu pas mus eilės petekti pas gydytojus kelis kartus mažesnės negu, pavyzdžiui, Vokietijoje ar Prancūzijoje”, – tvirtina sveikatos apsaugos ministro patarėjas.
Jo nuomone, nereikėtų piktintis ar stebėtis ir tuo, kad mūsų gydytojai atlieka kelis kartus mažiau operacijų negu jų užsienio kolegos. Juk Lietuva sveikatos apsaugai skiria tik 6 proc. BVP, o, pavyzdžiui, Prancūzija – 10 proc. “Lietuva – maža ir neturtinga šalis, todėl arba turime padidinti mokesčius iš privalomojo draudimo fondo, arba kažko atsisakyti”, – mano Mykolo Romerio universiteto Politikos ir vadybos fakulteto prodekanė Danguolė Jankauskienė.
Ji pabrėžia, kad Lietuvos medicina šiandien labai aukšto lygio, medikai nei žiniomis, nei naudojamomis technologijomis neatsilieka ne tik nuo Vakarų Europos, bet ir nuo JAV. “Kai į Ameriką buvau nuvykusi 1991 m., supratau, kad mūsų medicina atsilieka daugiau nei dvidešimt metų. Dabar ten būdama matau, kad JAV mus lenkia trejais–penkeriais metais, bet tik pagal komforto sąlygas ligoninėse ir aplinkos pritaikymą pacientams. Tačiau Lietuvos gydymo įstaigos šiandien daug į tai investuoja”, – tvirtina D.Jankauskienė.

Santar_OG
Santariškių klinikų plėtros direktorius Justinas Ivaška džiaugiasi, jog Lietuvoje medicinos technologijos yra pasiekusios tokį aukštą lygį, kad jokia aparatūra nebegali paskatinti proveržio, nes visa, kas naujausia, jau turime. Dabar atkeliauja tik tos pačios įrangos ar prietaisų patobulinti variantai. “Medicina pas mus šiandien vystosi tolygiai ir laipsniškai. Tokių perversmų kaip prieš dešimt metų, kai buvo pradėtas naudoti magnetinis branduolinis rezonansas (diagnostinė procedūra, kurią atliekant atkuriami žmogaus kūno organų atvaizdai – V.S.), jau nėra”, – pabrėžia J.Ivaška ir priduria, kad dabar kuriamos sistemos, apimančios kelis sveikatos priežiūros paslaugų teikimo lygius.
Didžiausias dėmesys skiriamas prevencijai ir ankstyvajai diagnostikai. Pavyzdžiui, prieš porą metų baigtas Rytų Lietuvos kardiologijos projektas, apimantis širdies ir kraujagyslių ligų prevenciją, diagnostiką, gydymą bei reabilitaciją.

Tik prevencija sumažins mirčių nuo širdies ligų skaičių

Gydytojas kardiologas Pranas Šerpytis įsitikinęs, kad mirštamumą nuo širdies ligų, pagal kurių skaičių Lietuva šiandien pirmauja ES, gali sumažinti ne moderniausia aparatūra ar gydymo metodai, o tik prevencija. “Jeigu žmogus rūpinasi, kad jo arterinis kraujo spaudimas būtų normalus, tai net dešimt kartų sumažėja insulto ir šešis kartus – infarkto rizika. Tad norint užbėgti ligai už akių reikia nuolat tikrintis sveikatą”, – pabrėžia Lietuvos širdies asociacijos vadovas.
Vienas iš Rytų Lietuvos kardiologijos projekto tikslų ir yra nuolat tikrinti didelės rizikos asmenis – nutukusius, tuos, kuriems sutrikusi medžiagų apykaita, turinčius aukštą arterinį kraujo spaudimą, nors jiems dar nėra diagnozuotas infarktas ar insultas. Tuo dabar privalo rūpintis šeimos gydytojai. “Suomijoje pradėjus vykdyti panašų projektą per dešimt metų smarkiai sumažėjo mirčių nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Be to, ten labai populiarūs antilipidiniai vaistai, kurie saugo nuo ūmių širdies ir kraujagyslių sindromų, mažina cholesterolio kiekį, kraujo krešumą, padeda sureguliuoti širdies ritmą. Deja, pas mus dar nedaug žmonių juos vartoja, nors kasmet rinkoje pasirodo naujausių šios grupės vaistų”, – pabrėžia P.Šerpytis.

Santar_OG (17)
Kardiologas apgailestauja ir dėl to, kad Lietuvoje trečdaliu mažiau negu Vokietijoje ar Švedijoje atliekama stentavimo ir zondavimo procedūrų. Net šešis kartus mažiau įvedama stentų, dengtų vaistais, sergantiems cukriniu diabetu ar turintiems labai smulkias kraujagysles. “Dirbtiniai skilveliai ar širdis pristatoma kaip naujovė, tačiau tai jau turėtų būti toks pats įprastas dalykas kaip inkstų dializė. Šie prietaisai patyrusiems infarktą žmonėms leidžia toliau gyventi, taip pat padeda sulaukti donoro”, – pasakoja Santariškių klinikų direktoriaus pavaduotojas medicinos klausimais.
Kaunietis Raimundas Jankauskas, kuris širdies donoro gali laukti tik todėl, kad jam implantuotas dirbtinis skilvelis, teigia, kad jeigu ne šis prietaisas, jo jau gyvo nebūtų. “Prieš pusmetį pradėjo skaudėti kepenis, nuolat jaučiausi pavargęs, paskui net nuo nedidelio fizinio krūvio pradėjau dusti, nepajėgdavau užlipti iki antro aukšto, o prieš Kalėdas jau ir gulėti negalėjau, nes dusdavau”, – pasakoja 38-erių metų vyras.
Dirbtinį skilvelį gydytojai jam implantavo prieš porą mėnesių, ir dabar R.Jankauskas nejaučia nuovargio, nedūsta, jau net sniegą prie savo namo nusikasa. Tačiau su šiuo prietaisu galima gyventi maždaug penkerius metus, todėl vyras laukia donoro širdies.

Aparatūros turim tiek pat, kiek ir japonai

Tiesą sakant, visi “Veido” kalbinti medikai ir sveikatos apsaugos specialistai tvirtina, kad Lietuvoje medicina į priekį šuoliuoja dideliais šuoliais. Pavyzdžiui, vos prieš penkerius metus ponui Raimundui mūsų medikai nebūtų prijungę dirbtinio skilvelio, nebuvo galimybės ir persodinti aortos vožtuvo, neatveriant krūtinės ląstos. O dabar ne tik persodinama donoro širdis, bet esant reikalui prijungiama ir dirbtinė išorinė. Kasmet išgelbėjama apie tūkstantį ligonių, patyrusių infarktą ir pas gydytojus patekusių per dvi–keturias valandas. Medikai atveria užsikimšusią širdį maitinančią kraujagyslę ir žmogus ne tik išgelbėjamas nuo mirties, bet ir nepatiria komplikacijų. Prieš dešimt metų patyrus infarktą invalidumo nepavykdavo išvengti.
Šiandien gydytojams užtenka padaryti vos dviejų centimetrų pjūvį, kad būtų pašalintas antinkstis ar apendicitas. O prieš penkiolika metų antinksčiai būdavo šalinami atveriant pilvo ertmę, todėl pjūvio srityse dažnai susidarydavo išvaržos, žaizda ilgai gydavo. Dabar medicininiai instrumentai įkišami per tris nedideles angas. Pradėta taikyti ir nauja tulžies pūslės šalinimo metodika – per makštį. Šis būdas pasaulyje naudojamas dar tik keletą metų.
Gerokai prasiplėtė diagnostikos galimybės onkologijos srityje. Per pastaruosius penkerius metus Vilniaus universiteto Onkologijos institute buvo įdiegta daugiasluoksnė kompiuterinė tomografija, padedanti atlikti kokybiškus trijų dimensijų erdvinius tyrimus. Modernūs aparatai padeda nustatyti ankstyvas vėžio stadijas, nauji metodai užtikrina gydymo kokybę.
Onkologijos instituto direktoriaus pavaduotojo Jono Vesėliūno nuomone, Lietuvoje yra visa naujausia technika. “Trūksta tik pozitronų emisijos tomografo (PET), kuris nustato, kiek išplitusi liga, padeda įvertinti gydymo efektyvumą ir ligos atkrytį. Lietuvoje nėra ir nė vieno linijinio greitintuvo, kuriuo būtų galima atlikti ypač sudėtingas spindulinės terapijos metodikas”, – sako J.Vesėliūnas.
D.Jankauskienė ironizuoja, kad aparatūros jau turim tiek pat, kiek Japonija. “Medikų noras įsigyti kuo geresnės aparatūros – natūralus. Tačiau reikia apskaičiuoti, ar atsipirks naujausio modelio aparatas, jeigu juo rajoninėje ligoninėje per mėnesį bus padaromi penki tyrimai. Ispanijoje medikams leidžiama pirkti aparatūrą tik tuomet, kai patvirtinama, kad ji tikrai bus visiškai išnaudojama. Rengiamas projektas, kad tokia tvarka pradėtų veikti ir pas mus”, – aiškina D.Jankauskienė.
Pasak jos, mirčių skaičiaus naujausi aparatai nesumažina. Gyvenimo trukmė Lietuvoje pradės ilgėti, kai bus sustabdyta girtuoklystė. Mat daugiau nei pusę visų ligų sukelia alkoholis, rūkymas ir šeimoje bei darbe patiriamas stresas. Tad savo sveikata kiekvienas pirmiausia turi rūpintis pats. Taip pat, anot D.Jankauskienės, ir domėtis naujausiais gydymo metodais, nes sveikata – asmeninė vertybė.
Naujausios gydymo ir diagnostikos technologijos, jau naudojamos Lietuvoje
1. 64 pjūvių kompiuterinės tomografijos sistema. Atkuria ypač ryškius kūno organų vaizdus.
2. “Dexa” aparatas kaulų tankiui matuoti.
3. Videoendoskopinė bronchologinių tyrimų sistema. Padeda nustatyti ankstyvą plaučių vėžio stadiją.
4. Gama kamera. Padeda nustatyti naviką vidaus organuose, patikrinti kraujotaką, įvertinti tam tikrų organų funkciją.
5. Echokardiografijos aparatas. Įvertina širdies anatomiją, funkcinę jos būklę.
6. Skaitmeninis rentgenodiagnostinis aparatas. Tiksliai ištiria, kaip dirba atskiri žmogaus organai.
7. SPEKT/CT aparatas. Vienu metu tiria smegenų kraujotaką ir smegenų struktūrą, todėl gaunami tikslesni rezultatai.
8. Harmoninis skalpelis. Jį naudojant operacija užtrunka trumpiau, pacientas mažiau kraujuoja, lieka mažesnis randas.
9. Dirbtinės širdys, skilveliai. Pakeičia tikrus organus, kol žmogus sulaukia donoro.
10. Kardioverteris defibriliatorius. Prasidėjus širdies skilvelių virpėjimui, nustato, kad gyvybei ėmė grėsti pavojus, ir suteikia pagalbą.
Naujausi gydymo metodai
1. Elektrochemoterapija. Taikoma odos piktybiniams navikams, krūties vėžiui, recidyvavusiam jau švitintoje odoje, sarkomos metastazėms odoje gydyti.
2. Abipusė profilaktinė mastektomija (krūtų pašalinimas) ir vienmomentinė rekonstrukcija.
3. Radioterapija – tikslinės radiacijos naudojimas, kai apšvitinama tik pati navikinė ląstelė.
4. Endoliumbalinė chemoterapija metotreksatu esant stuburo dangalų pažeidimui.
5. Kateterinės balioninės krioabliacijos. Tai prieširdžių virpėjimo gydymas šalčiu.
6. Endarterektomija – plaučių arterijos sustorėjusio vidinio sluoksnio pašalinimas.
7. Antinksčių šalinimas minimaliai invaziniu metodu, per 2,5 cm ilgio pjūvį juosmens srityje.
8. Aortos vožtuvo keitimo operacija neatveriant krūtinės ląstos.
9. Kasos ir inkstų persodinimo vienu metu operacija.
10. Natūralių žmogaus angų chirurgija. Pavyzdžiui, tulžies pūslės pašalinimas per makštį.
Naujos kartos vaistų grupės jau naudojamos ir Lietuvoje
1. Taikinių terapijos preparatai, skirti krūties, žarnyno, plaučių vėžiui gydyti.
2. Antilipidiniai vaistai statinai hipertenzijai, aterosklerozei, cholesterolio koncentracijai kraujyje mažinti.
3. Antiaritminiai vaistai, skirti širdies ritmo sutrikimams gydyti ir jų profilaktikai.
4. Biologinės terapijos vaistai, mažinantys reumatinių ligų skausmus.
5. DPP-4 inhibitoriai, skirti antro tipo cukriniam diabetui gydyti.
6. Leukotrienų antagonistai, gydantys astmą, alerginę slogą.
7. Ketvirtos kartos antinavikiniai biologinės terapijos vaistai, blokuojantys vėžio ląstelių dauginimąsi.
8. Bisfosfonatai, vaistai kaulų ligoms gydyti.
9. Antiglaukominiai preparatai, skirti glaukomos progresavimui stabdyti.
10. Atipiniai antipsichoziniai vaistai, slopinantys haliucinacijas, kliedesius.
Mirčių nuo išeminės širdies ligos skaičius (100 tūkst. gyventojų)
Lietuva    305,1
Latvija    254,5
Estija    204,8
Suomija    122,5
Austrija    97,8
Vokietija    84,4

Mirčių nuo onkologinių ligų skaičius (100 tūkst. gyventojų)
Latvija    193,5
Lietuva    190,5
Estija    187,3
Vokietija    159,8
Austrija    157,9
Suomija    134,8
Mirčių nuo plaučių uždegimo skaičius (100 tūkst. gyventojų)
Slovakija    31,2
Airija    25,5
Lietuva    15,4
Vokietija    13,2
Latvija    10,3
Estija    9,7

Miršta kūdikių (iš tūkstančio gimusiųjų)
Bulgarija    9
Latvija    7,8
Lenkija    5,6
Lietuva    4,9
Didžioji Britanija    4,5
Vokietija    3,5
Estija    3,6
Austrija    3,8

Šaltinis: “Eurostat”

Daugiau šia tema:
  • Nėra panašių straipsnių.
Skelbimas

Komentarai (1)

  1. Anonimas rašo:

    fgb


Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...