2011 Gruodžio 08

Skirmantas Skrinskas

Lietuvos kelininkai stebina efektyviu ES lėšų panaudojimu

veidas.lt


Lietuva pirmauja Europoje pagal ES struktūrinės paramos lėšų panaudojimą keliams tiesti bei rekonstruoti.

Iki šių metų lapkričio jau buvo baigta 30 iš 42 (70 proc.) visų numatytų ES struktūrinės paramos lėšomis finansuojamų 2007–2013 m. projektų. Jų nauda skaičiuojama atsižvelgiant į transporto priemonių eksploatacinių sąnaudų bei laiko sutaupymą keliaujant, poveikio aplinkai sumažėjimą, padidėjusį saugumą keliuose.
Plačiau apie kelių sektoriuje vykdomus darbus kalbamės su Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos (LAKD) direktoriumi Skirmantu Skrinsku.

– Jūsų duomenimis, kiek ES struktūrinės paramos skirta 2007–2013 m.?
S.S.: ES projektams valstybinės reikšmės kelių sektoriuje skyrė 2,373 mlrd. Lt, arba vidutiniškai po 340 mln. Lt kasmet. Keliams tiesti ir rekonstruoti iš ES lėšų skiriama 85 proc. projektų vertės, likusius 15 proc. turi padengti valstybė. Taip pat valstybė apmoka tas išlaidas, kurios, pagal ES, laikomos netinkamomis: tai sumos, skirtos su inžineriniais tinklais susijusiems darbams.
Beje, Europos Komisijos pirmininko Jose Manuelio Barroso 2011 m. spalio mėn. suvestinėje atsispindi, kad pagal ES lėšų panaudojimą pirmoje vietoje yra Lietuva (antroje Estija, trečioje Švedija). ES lėšų panaudojimo vidurkis siekia 30 proc., o Lietuva 2011 m. spalio 23 d. buvo panaudojusi beveik 46 proc., iš kurių LAKD buvo panaudojusi beveik 69,3 proc. ES struktūrinės paramos lėšų. Jau esame išmokėję apie 1,646 mlrd. Lt visos paramos pinigų, iš jų trečdalis milijardo PVM mokamas į valstybės biudžetą.
– Kokius svarbiausius projektus išskirtumėte?
S.S.: Turime siekti EK transporto Baltojoje knygoje ir kituose strateginiuose dokumentuose iškelto tikslo pašalinti kelių kokybės skirtumus Rytų ir Vakarų Europoje.
Vienas stambiausių projektų – žiedinės Jakų sankryžos rekonstrukcija prie Klaipėdos. Čia pagerinsime eismo saugumą, sutrumpės kelionės laikas, pagreitės susisiekimas, bus išvengta spūsčių. Džiaugiamės, kad jau baigtas ir pirmas Šiaulius bei Radviliškį jungiančio kelio ruožo rekonstrukcijos etapas. Anksčiau čia buvo siauras, avaringas ir nepatogus dviejų juostų kelias. Tarp svarbių darbų – ir išorinių aplinkkelių tiesimas, pavyzdžiui, Kairių ir Vilniaus.
Tarptautiniu lygiu itin svarbi kelio „Via Baltica“ rekonstrukcija. Tai geros praktikos pavyzdys, kai visos trys Baltijos šalys susitarusios įgyvendina vieną projektą. Ateityje daug investicijų pareikalaus šio kelio ruožas tarp Kauno ir Marijampolės. Jame planuojama įrengti dvi papildomas eismo juostas. O Europos regioninės plėtros fondų pinigus jau panaudojome žvyrkeliams asfaltuoti. Ši programa baigta dar 2010 m. Iš viso asfaltavome 737 km.
– Bet juk daugybėje gyvenviečių vis dar vingiuoja žvyrkeliai. Tad įdomu, kokiems keliams asfaltuoti teikėte pirmenybę?
S.S.: Žinoma, ekonomiškai tikslinga būtų asfaltuoti tuos žvyrkelius, kuriais vidutinis metinis eismo intensyvumas yra 150 ar daugiau, o gyvenvietėse – 100 ar daugiau automobilių per parą. Tokių žvyrkelių valstybinės reikšmės kelių tinkle yra per 3500 km. Tačiau dabar tam neužtenka lėšų. Lietuvoje bendras žvyrkelių ilgis – apie 7452,5 km. Dėl to asfaltuojami tie žvyrkeliai, kuriais eismo intensyvumas viršija 300 automobilių per parą ir kurie yra svarbūs regionui, pavyzdžiui, eina per gyvenvietes.
– Darbų skaidrumas – Lietuvoje itin opi tema. Kaip jis užtikrinamas įgyvendinant projektus kelių sektoriuje?
S.S.: Reikėtų pabrėžti, kad šiemet sugriežtinome Kelių direkcijai rangovų teikiamas darbų atlikimo bei kokybės užtikrinimo garantijas, praplėtėme rangovų, galinčių dalyvauti skelbiamuose konkursuose, ratą. Palyginti su 2010 m., vien per šiuos nepilnus metus teikiančių projektavimo paslaugas rangovų padaugėjo beveik šimtu procentų. Taip pat beveik iki 35 proc. pagausėjo rangovų, atliekančių kelių remonto, statybos bei rekonstravimo darbus, o rangovų, atliekančių techninę priežiūrą bei mokslinius tyrimus, padaugėjo 50 proc. LAKD skelbiamuose konkursuose turi galimybę dalyvauti ir mažos, ir didelės įmonės.
– Esate minėjęs, kad iš ES sulaukiate palankaus įvertinimo. Kaip vyksta darbų stebėjimas?
S.S.: Kelių statybos ir rekonstrukcijos darbus stebi ir audito institucijos (vien 2007–2011 m. atlikta 20 auditų), ir EK. Lietuvoje nuolat lankosi atsakingi EK pareigūnai. Jie žino, kad esame vieni iš lyderių, bet pagyrų nežarsto, nes jų tikslas – įsitikinti, jog ES pinigai naudojami tikslingai. EK atstovams svarbu, kad grįžę į Briuselį ramia sąžine galėtų patvirtinti matę savo akimis, jog darbai vyksta sklandžiai ir pagal grafiką.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentarai (1)

  1. Ech keleliai Ech keleliai rašo:

    Kelių tiesimas ir remontas – geriausia pinigų plovimo vieta. (Pav.: sumažinai 1 mm asfalto kelio dangą – kas nustatys, o kažkam nauda)


Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...