2013 Kovo 13

Lietuvos ekonomikos tyrimas: ekonomika išliks stabili, tačiau neigiamos MMA kėlimo pasekmės gali didinti nedarbą

veidas.lt

Lietuvos ekonomikos augimas šiemet išliks panašus kaip ir pernai, rodo Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) atliekamas Lietuvos ekonomikos tyrimas. Apklaustų rinkos dalyvių vertinimu, 2013 m. Lietuvos BVP turėtų augti panašiu tempu (3,4 proc.), nedarbo lygis mažės pakankamai lėtai, o kainos padidės apie 3-4 proc.

Ekspertai atkreipia dėmesį, kad nedarbo lygio prognozes gali pakoreguoti neigiamos minimalios mėnesinės algos (MMA) kėlimo pasekmės, kurių viso poveikio šiandien dar nematyti.

Prognozuoja darbo užmokesčio augimą

Tyrimo duomenimis, 2013 m. vidutinio darbo užmokesčio augimas Lietuvoje spartės. Šalies gyventojų vidutinis neto darbo užmokestis 2012 m. palyginti su 2011 m. augo apie 4 proc. Prognozuojama, kad 2013 m. darbo užmokestis turėtų augti dvigubai sparčiau, t.y. 8 proc. Jei rinkos dalyvių prognozės pasitvirtins, nominalus (neįvertinus kainų augimo) vidutinis darbo užmokestis 2013 m.  turėtų augti iki 1797 Lt ir pasiekti prieš krizę buvusį aukščiausią lygį 2008-aisiais metais.

„Dalies gyventojų darbo užmokestis didės, tai lems pagerėjusi šalies ekonominė padėtis, padidėjusi darbo paklausa. Situacija kiek paradoksali – darbo užmokestis didėja, o nedarbo lygis išlieka aukštas. Tai rodo problemas darbo rinkoje. Nekvalifikuotiems žmonėms sunku įeiti į darbo rinką dėl MMA barjero bei griežtų darbo santykių, apsunkinančių samdymą. Rinkoje taip pat jaučiamas reikiamų sugebėjimų žmonių trūkumas: neturinčių darbo yra, tačiau turinčių reikiamų sugebėjimų – ne. Trečia – socialinė paramos sistema bei įvairios kitos, dažnai nelegalios pajamos skatina žmones likti oficialiais bedarbiais“, – teigia V. Žukauskas, tyrimo vadovas.

Didesnė MMA, daugiau bedarbių

Nors per 2013 m. nedarbo lygis sumažės, MMA padidėjimas lems lėtesnį mažėjimą. Ekspertai prognozuoja, kad per 2013 m. pirmąjį pusmetį dėl MMA pakėlimo darbo netekti gali apie 7 proc. tų, kurie 2012 m. gavo iki 1000 Lt mėnesinį darbo užmokestį, o tai reiškia apie 14 tūkst. bedarbių arba 1 proc. punkto nedarbo lygio padidėjimą, lyginant su situacija, jei MMA nebūtų didinama.

„Rinkoje jaučiamas nerimas dėl padidėjusios MMA. Spartus minimalios mėnesinės algos didinimas verčia įmones, neturinčias išteklių didinti atlyginimus savo darbuotojams, ieškoti galimų sprendimų. Dalis iš šių sprendimų yra tiesiogiai susiję su nedarbo lygio didėjimu: t.y. bankrotas arba dalies darbuotojų atleidimas. Darbo biržos duomenys jau dabar rodo, kad sausio mėnesį užregistruotas didžiausias naujų bedarbių skaičius nuo 2010 m. pradžios. Be to, visos MMA didinimo pasekmės pasimato ne iš karto“, – komentuoja rezultatus Vytautas Žukauskas, LLRI vyr. ekspertas.

Taip pat tyrimas parodė, kad didžiausiais Lietuvos verslo neapibrėžtumo/rizikos šaltiniais 2013 m. rinkos dalyviai laiko verslo ir investicinei aplinkai nepalankius valdžios sprendimus bei šalies vidaus ekonomines problemas. Užsienio prekybos augimas Lietuvoje išliks pakankamai spartus – prognozuojama, kad Lietuvos eksporto ir importo augimas sieks atitinkamai apie 11 ir 10 proc. Šešėlinės ekonomikos dalis BVP palaipsniui mažėja, tačiau labai lėtai, 2013 m. šešėlinė ekonomika sudarys apie 26 proc. BVP.

Infliacija – pinigų politikos pasekmė

31-ajame Lietuvos ekonomikos tyrime, atskirame skyriuje nagrinėjama Europos ekonomika, Europos centrinio banko (ECB) veikla ir pinigų politika.

Europoje prasidėjus ekonomikos nuosmukiui 2008-2009 m. buvo imtasi įvairių priemonių siekiant skatinti Europos ekonomiką. Viena iš šių priemonių – Europos centrinio banko vykdoma pinigų politika. Tyrime teigiama, kad viena iš svarbių neigiamų pinigų politikos pasekmių yra kainų augimas, kurį sukelia nuolatos didėjantis pinigų kiekis.

„Ieškodami augančių kainų priežasčių dažnai ieškome kaltų, o jais tampa verslininkai, įmonės, prekiautojai ir paslaugų teikėjai. Iš tiesų gyvename tokioje pinigų sistemoje, kurioje pinigų kiekis nuolat didėja ir tai yra viena iš pagrindinių kainų augimo priežasčių. Pinigų kiekio augimas euro zonos šalyse yra spartesnis už ekonomikos našumo ir realaus BVP didėjimą, o tai neišvengiamai reiškia kainų infliaciją“, – sako ekspertas V. Žukauskas.

Tyrime taip pat nagrinėjamos pinigų politikos ir verslo ciklų Europoje sąsajos. Teigiama, kad centriniai bankai manipuliuodami palūkanų normomis ir su komerciniais bankais per dalinę rezervų bankininkystę didindami pinigų kiekį rinkoje sukelia dirbtinius ūkio pakilimus, po kurių ateina neišvengiamas nuosmukis.

Lietuvos ekonomikos tyrimas pradėtas 1997 metais, jame prognozes teikia savo sričių ekspertai – verslų savininkai, vadovai, ekonomikos, finansų analitikai, t.y. tie, kurie aktyviai veikia rinkoje ir turi naujausią informaciją. Tyrimą peržiūrėti galite čia: http://files.lrinka.lt/LET2013_12_2/LET2012-13-2.pdf

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...