2012 Sausio 09

Lietuvoje nuo sausio pirmosios pabrango šimtai prekių ir paslaugų

veidas.lt


Šiais metais diržus visi turėsime susiveržti dar labiau, mat jau nuo sausio pirmosios pabrango beveik viskas. O tų produktų ar paslaugų, kurių kainos dar nepasikeitė, brangimo sulauksime po kelių mėnesių. Kiek masinį kainų šuolį aukštyn lemia objektyvios priežastys, o kiek – trumparegiški politikų sprendimai?

Nuo pirmosios šių metų dienos visoje Lietuvoje jau įsigaliojo didesni tarifai už suvartotą elektros energiją, o Vilniaus, Kauno, Ignalinos, Jurbarko, Šilutės gyventojams dar teks daugiau mokėti ir už šildymą bei karštą vandenį. Iškart po Naujųjų daugiau nei 20 centų už litrą šoktelėjo degalų kainos, Vilniuje 20–30 centų už kilometrą daugiau tenka mokėti važiuojant taksi. Daugelis kabelinių televizijų operatorių pabrangino abonementinį mokestį, o vairavimo mokyklos 100–200 Lt – vairuotojų rengimo kursus. Rūkaliai maždaug 30 centų daugiau plos už pakelį cigarečių.
Dar nuo šių metų didėja mokesčio tarifas už požeminį vandenį, durpes, žvyrą ir kitus valstybinius gamtos išteklius, tad iš šių medžiagų gaminamas kuras, taip pat statybinės medžiagos, asfaltas daugiau ar mažiau brangsta. Nuo kovo didės televizorių, mobiliųjų telefonų, kompiuterių, atminties kortelių, USB atmintinių kaina.
Panevėžiečiams teks daugiau mokėti už viešojo transporto bilietus, kurie vidutiniškai pabrango 20 proc., o šiauliečių šeimas, auginančias ikimokyklinio amžiaus vaikus, užgriuvo nauji mokesčiai už darželį – jie padidėjo trečdaliu.
Tačiau bene didžiausias smūgis visų Lietuvos gyventojų laukia užsukus į maisto prekių parduotuves – mėsos kainos artimiausiu metu kils 5–10 proc., kiti produktai taip pat neišvengiamai brangs.
Kaunietė Asta Liaugminė sako su siaubu laukianti sąskaitų už šildymą, karštą vandenį ir elektrą. „Už šildymą teks mokėti maždaug septyniais litais daugiau, panašiai kyla ir karšto vandens kaina, dar keturiais litais išauga sąskaita už elektros suvartojimą. Atrodo, sukma pasikeičia ne tiek ir daug, bet kai pridedi didesnes išlaidas už degalus, maisto produktus, kabelinę televiziją, tai norisi verkti. Juk atlyginimas nė vienu litu nepadidėjo“, – skundžiasi 35-erių metų moteris.
Jos nuomone, kalti Lietuvos politikai, galvojantys tik apie tai, kaip išgyventi šią dieną, ir, užuot ieškoję sprendimų, dėl kylančių kainų kaltinantys pasaulines naftos kainas.

Valdininkai tikisi, kad kainos pačios nukris

Ekonomistų ir finansų ekspertų vertinimu, elektros bei šilumos kainų kilimui svyravimai pasaulinėse rinkose turi nemažai įtakos, tačiau Vyriausybei nusistačius protingus energetikos politikos prioritetus, jas galima suvaldyti. „Pakilus naftos kainoms, po šešių mėnesių kyla ir dujų kaina. Jeigu šilumos gamybai naudojamos dujos, tai atsiliepia vartotojams. Ši priežastis objektyvi, nepriklausanti nuo mūsų politikų sprendimų, tačiau laiku padarytos kai kurių savivaldybių investicijos į biokuro įrangą apsaugo jų gyventojus nuo šilumos brangimo“, – tvirtina „Nordea Bank Lietuva“ ekonomistas Žygimantas Mauricas.
Jo nuomone, visiškai atsisakyti dujų naudojimo šilumai gaminti nereikėtų, tačiau būtina turėti alternatyvą ir reaguojant į pasaulines kainas nuspręsti, kuriuos išteklius naudoti. „Biokuras yra perpus pigesnis, tačiau Vyriausybė, UAB „Vilniaus energija“, sostinės, Kauno ir kitų miestų savivaldybės niekaip nepereina prie darbų. Strategijos gerai surašytos, bet nevykdomos. Be to, šildymo kainomis susirūpinama tik prasidėjus sezonui, o pavasarį ir vasarą tikimasi, kad dujos atpigs arba bus šilta žiema“, – valdininkus kritikuoja Ž.Mauricas.
Dėl padidėjusių elektros kainų, finansų analitikų teigimu, valstybės vyrai taip pat turėtų prisiimti atsakomybę. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos pirmininkės pavaduotojas Danas Janulionis nurodo, kad pagrindinė elektros brangimo priežastis – kylančios jai gaminti naudojamų importuotų gamtinių dujų kainos, kurios praėjusių metų pabaigoje buvo net 37 proc. didesnės nei 2010 m.
Tačiau ne vien objektyvios priežastys kilstelėjo elektros tarifus. „Yra nemažai politinių sprendimų, kurie lemia kainos didėjimą, pavyzdžiui, leidimas stambioms įmonėms naudoti savo pasigamintą elektrą. Taip viešojo tarifo našta gula ant paprastų vartotojų pečių“, – aiškina „Danske“ banko vyresnioji analitikė Baltijos šalims Violeta Klyvienė.
Be to, pasak Ž.Maurico, per mažai dedama pastangų, kad sumažėtų energetinė priklausomybė nuo Rusijos ir būtų galima daugiau elektros pasigaminti iš alternatyvių šaltinių. „Po kelerių metų planuojama nutiesti kabelį, sujungsiantį Lietuvos ir Švedijos tinklus, tada elektra turėtų šiek tiek atpigti. Tiesa, tai nebus panacėja, nes Skandinavijos šalyse elektra pigesnė tik vasarą, o žiemą jos kaina didesnė nei Lietuvoje“, – teigia ekonomistas ir priduria, kad jeigu valdininkai ir toliau manys, kad problemos išsispręs pačios, priiminės trumparegiškus sprendimus, tai elektros kainos dar kils.
Estijoje, V.Klyvienės žiniomis, šiemet elektros kainos taip pat kyla – net 6 proc. Nors estams energetinę nepriklausomybę nuo Rusijos užtikrina elektros tinklų jungtis su Suomija ir dujų gavyba iš skalūninių uolienų, elektra brangsta dėl rinkos liberalizavimo ir atvėrimo. O Latvijoje pokyčius lems tik pasaulinės dujų kainos, mat šioje šalyje nemažai elektros energijos pagaminama hidroelektrinėse – tokia elektra viena pigiausių.
Lietuvos radijo korespondentas Latvijoje Arūnas Vaikutis sako, kad pas mūsų kaimynus elektra brango pernai, o šiemet kainų kelti neplanuojama. „Už suvartotas 1000 kWh per mėnesį mokama 8 latai (apie 40 Lt), dar 500 kWh, jeigu reikia, suteikiama už tą pačią kainą, o paskui kuo daugiau suvartoji, tuo daugiau moki. Kad brangs visi maisto produktai, Latvijoje taip pat neskelbiama. Nuo sausio pirmosios 1,6 santimo pabrango tik degalai, nes įvestas mokestis už degalų rezervų saugojimą ir 10–30 proc. didėja viešbučių paslaugų kainos. Nors pernai Rygoje apsilankė daugiau kaip milijonas turistų, viešbučių savininkai aiškina kainas keliantys dėl didėjančių sąnaudų“, – atskleidžia A.Vaikutis.

Ar iš tiesų PVM lengvatos neduoda naudos?

Užtat mes vidutiniškai 1,4 cento už kilovatvalandę daugiau nei pernai mokėsime už elektrą, vilniečiams sausį bus maždaug 1,3 proc. brangesnė nei gruodį šiluma, o Kaune šilumos kaina šoktelės apie 3,07 proc. Negana to, dar daugiau plosime už degalus, kurie Lietuvoje ir taip brangesni nei pas kaimynus. „Turime savo naftos perdirbimo gamyklą, tačiau Lietuvoje benzino kainos maždaug 20 centų už litrą didesnės nei Latvijoje, nes AB „Orlen Lietuva“ latviams degalus parduoda pigiau. Bendrovės atstovų nuomone, tai normali kainodara stengiantis išlaikyti Latviją kaip klientę, tačiau dėl to kenčia Lietuvos vartotojai“, – dėsto Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos prezidentas Lukas Vosylius.
Jo vertinimu, ne vien tik pasaulinės naftos kainos lemia degalų brangimą Lietuvoje ir dėl to, kad mūsų šalyje degalams taikomas vienas didžiausių akcizų visoje Europoje. „ES direktyvose nurodyta, kad jis turėtų būti 1240 Lt už 1000 litrų, o mūsų Vyriausybė nustatė 1500 Lt“, – primena L.Vosylius.
Itin didelius mokesčius dėl to, kad kyla kainos, kaltina ir maisto pramonės atstovai. „Vokietijoje PVM žaliai mėsai yra 7 proc., Lenkijoje – 5 proc., o pas mus – 21 proc. Skelbiama, kad Lietuvoje per dvejus metus net 13 kg sumažėjo vieno gyventojo kiaulienos suvartojimas, tačiau žmonės nenustojo mažiau valgyti. Mėsos parsiveža iš Lenkijos. O Lietuvoje ne tik kad nesurenkamas PVM, bet smunka ir gamyba“, – neabejoja Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos direktorius Egidijus Mackevičius.
Jo tvirtinimu, mėsos produktų kainos artimiausiu metu 5–10 proc. kils ir dėl pabrangusios žaliavos. Mat 2010 m. pakilus grūdų kainoms mėsos gamintojai skirtumą kurį laiką bandė kompensuoti iš savo rezervų, tačiau dabar tai jiems jau per sunki našta. Be to, rinką išbalansavo sienas atvėrusi Kinija, į kurią pernai buvo išvežta daug kiaulienos, jautienos, todėl Europoje jos pradėjo stigti.
V.Klyvienės nuomone, tokie mėsos gamintojų argumentai – manipuliacijos. „Mažėjant vartojimui, tiesiog norima kompensuoti prarandamas pajamas. Juk latviai, estai perka žaliavas tokiomis pačiomis kainomis, tačiau ten kainos nesikeičia. PVM tikrai netrukdo konkuruoti rinkoje. Be to, mažesnis tarifas negarantuoja mažesnių kainų vartotojams, tik gamintojams duoda didesnį pelną. Prieš keletą metų mėsai buvo taikomos PVM lengvatos, tačiau vartotojai atpigusiais produktais džiaugėsi vos keletą mėnesių, tad nei valstybė, nei pirkėjai naudos negavo“, – paaiškina „Danske“ banko vyresnioji analitikė Baltijos šalims.
Beje, panaši situacija pernai pasikartojo ir viešbučių srityje – apgyvendinimo paslaugų sektoriui pritaikius lengvatinio 9 proc. PVM tarifą kainos nesumažėjo. Nors šiemet jis nepratęstas ir todėl, pasak Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentės Evaldos Šiškauskienės, viešbučiai turėjo sustabdyti investicinius projektus, tačiau kainų kol kas neplanuojama kelti. „Jeigu Latvijoje kambarys parai kainuos, pavyzdžiui, 100 eurų, mes negalime kelti kainos iki 150 eurų. Nes negalėsime konkuruoti. Taupysime atleisdami dalį darbuotojų, mažiau lėšų skirsime paslaugų kokybei. Nėra nė vienos šalies, kuri norėdama plėtoti turizmą netaikytų PVM lengvatų viešbučiams. Lietuvoje buvo priimtas kvailas politinis sprendimas, kuris neduos naudos“, – mano E.Šiškauskienė.

Nauji mokesčiai ir reikalavimai įmonėms palies visus

Didesnė mokesčių ar reikalavimų našta, užkrauta įmonėms, palies ir kitas sritis, o tai kirs per kišenę vartotojams. Pavyzdžiui, naujus mokesčius nuo kovo mėnesio mokės įmonės, parduodančios Lietuvoje pagamintą ar iš kitų valstybių į šalį atvežtą įvairaus tipo atgaminimui skirtą įrangą bei tuščias laikmenas. Už atminties korteles, USB atmintines, atsižvelgiant į talpą, bus renkamas 0,5–10 Lt mokestis, už neintegruotus asmeninių kompiuterių diskus – 5–15 Lt, skaitmeninius vaizdo ir garso leistuvus su atminties įrenginiais – 1,5–40 Lt. Asmeniniai kompiuteriai bus apmokestinami 20 Lt mokesčiu. Dėl to brangs televizoriai, mobilieji telefonai, kompiuteriai, atminties kortelės, USB atmintinės.
Vairuotojų rengimo kursai brangsta todėl, kad nuo šiol turės būti filmuojama ir įrašinėjama vairavimo mokykloje laikoma praktinio vairavimo įgūdžių galutinė įskaita, o įrašas saugomas vienus metus. „Reikės investuoti į įrangą, jos įdiegimą ir saugoti milžinišką kiekį duomenų, tad kursų kaina pakils 100–200 Lt. Dėl to atsakomybė krinta Susisiekimo ministerijai, kuri įvedusi tokią tvarką tikisi, kad būsimiems vairuotojams bus galima geriau paaiškinti daromas klaidas vairuojant transporto priemonę ir jie geriau pasirengs vairavimui kelyje. Tačiau jokių tyrimų, įrodančių, kad tai efektyvu, nebuvo atlikta“, – teigia Lietuvos vairuotojų mokymo ir kvalifikacijos kėlimo mokyklų asociacijos prezidentas Darius Lesickas.
Taksi paslaugų brangimą, pasak bendrovės „Martono taksi“ vadovo Ričardo Kriukovo, lėmė ne tik degalų brangimas, bet ir 30 proc. padidėjusios automobilių detalių bei padangų, apie 70 proc. pakilusios variklio tepalų kainos.
Kabelinių televizijų vartotojams šiemet taip pat teks plačiau atverti pinigines. Mat komercinės televizijos nusprendė imti mokestį iš kabelinių ar kitokių abonentinių televizijų operatorių. Dėl to abonimentiniai mokesčiai už televiziją nuo sausio mėnesio padidėjo keliais litais.
Beje, daugiau nei dešimt kartų – nuo 120 iki 1400 Lt daugelyje miestų pakilo minimalus verslo liudijimo mokestis. Be to, sutrumpėjo veiklų, kuriomis gali būti verčiamasi turint verslo liudijimą, sąrašas. Pavyzdžiui, išbrauktos kai kurios žemės ūkio veiklos, panaikintas periodinės spaudos platinimas su verslo liudijimu, žurnalistinio ir tiriamojo pobūdžio veikla. Nuo sausio 1 d. gyventojai, įsigiję verslo liudijimą gyvenamosios paskirties patalpų nuomos veiklai, negalės išnuomoti gamybinės ar komercinės paskirties patalpų. O nuo gegužės 1 d. verslo liudijimų turėtojai nebegalės verstis didmenine prekyba.
Finansų ministrės Ingridos Šimonytės nuomone, šie pokyčiai išgrynins kategoriją žmonių, kurie verčiasi verslu ir įsigyja verslo liudijimą. Tarp įmonių, įdarbinančių darbuotojus pagal darbo sutartį ir mokančių solidžius mokesčius nuo darbo užmokesčio, ir kitų rinkos dalyvių bus aiškesnės konkurencinės sąlygos, nes apmokestinimas labiau priklausys nuo veiklos masto.
O verslo liudijimų kaina pakilo dėl to, kad metinis minimalus fiksuotas mokestis kaip ir prieš keletą metų vėl turės siekti sumą, atitinkančią 15 proc. pajamų mokestį nuo 12 minimalių mėnesinių algų (MMA). Pernai, vienų metų laikotarpiui, buvo įvesti palengvinimai ir minimalus mokestis buvo nustatomas atsižvelgiant tik į vieną MMA.

Pasiturintiems – mokesčiai, vargstantiems – didesnės pašalpos

Šiemet permainos laukia ir prekiaujančiųjų turgavietėse bei kioskuose. Nuo gegužės 1 d. visi prekybininkai, nepaisant parduodamų prekių kategorijos, išskyrus prekiaujančius lauko sąlygomis, privalės įsigyti kasos aparatus. Finansų ministerijos skaičiavimais, kasos aparatų naudojimas prekiaujant maisto produktais turgavietėse pasiteisino, tad dabar jie bus privalomi ir ne maisto produktų pardavėjams. Tikimasi, kad naujoji tvarka ne tik suvienodins grynųjų pinigų apskaitos tvarkymo reikalavimus bei užtikrins pajamų apskaitos kontrolę, bet ir apsaugos vartotojų teises.
Seimas nusprendė kovoti ir su girdyklomis virtusių kioskų savininkais. Daugelis jų bus priversti užsidaryti, nes nuo sausio pirmosios įsigaliojo draudimas kioskuose prekiauti alkoholiu, kuris buvo pagrindinis jų pajamų šaltinis.
Taip pat nuo šiol restoranuose, kavinėse ir baruose bus draudžiama parduoti alkoholinius gėrimus išsinešti nuo 22 iki 8 valandos, vartoti svaigalus sporto renginių metu salėse, kuriose jie vyksta. Sugriežtintos nuostatos dėl nepilnamečių asmens dokumentų tikrinimo prekybos vietose.
Dar viena gera žinia, kad, Finansų ministerijos skaičiavimais, šiemet pelno mokesčio lengvatomis galės pasinaudoti daugiau kaip 60 tūkst. įmonių. Mat neviršijus per metus vieno milijono litų pajamų galios 5 proc. pelno mokesčio tarifas. Iki šiol šios lengvatos buvo taikomos įmonėms, gavusioms iki 500 tūkst. Lt pajamų. Tikimasi, kad toks sprendimas paskatins gyventojus aktyviau steigti savo įmones.
Prie smulkiojo verslo skatinimo turėtų prisidėti ir registravimosi PVM mokėtojais ribos padidinimas. Nuo šių metų PVM nereikės mokėti, jeigu bendra atlygio už parduotas prekes ar suteiktas paslaugas suma per metus neviršys 155 tūkst. Lt. Anksčiau PVM mokėtoju nereikėjo registruotis gaunant iki 100 tūkst. Lt.
Siekiant, kad turtingesnieji šalies gyventojai daugiau prisidėtų prie viešųjų išlaidų finansavimo, buvo apmokestintas ne tik komerciniams tikslams naudojamas fizinių asmenų turimas nekilnojamasis turtas, bet ir šeimai priklausantis gyvenamasis būstas, poilsio paskirties, ūkio statiniai. Pabrėžtina, kad bus vertinama ne kiekvieno fizinio asmens valdomo statinio vertė atskirai, o bendra pastatų vertė. Vieno procento mokestį nuo viršijančios milijoną sumos turės mokėti turto savininkas.
Tuo tarpu padidinus draudžiamųjų pajamų dydį iki 1488 Lt, šiek tiek papilnės pensininkų, taip pat planuojančių motinystės ar tėvystės atostogas ir socialiai remtinų žmonių piniginės. Mat nuo sausio pirmosios senatvės ir netekto darbingumo pensijos bus mokamos tokio dydžio kaip ir 2009 m. O minimali motinystės ar tėvystės išmoka padidėja daugiau nei 100 Lt ir sieks 496 Lt, maksimali – beveik 82 Lt, iki 4761 Lt. Socialinė pašalpa vienam gyvenančiam žmogui, neturinčiam jokių kitų pajamų, padidėjo 35 Lt. Be to, į kompensacijas už šilumą galės pretenduoti ir gyvenamojo būsto nuomininkai.
Vis dėlto, atsižvelgiant į kainų šuolį, gyvenimas 2012-aisiais nepagerės nei gaunantiesiems pensijas ar socialines išmokas, nei dirbantiesiems.

Ekonomistas Ž.Mauricas: „Laiku padarytos kai kurių savivaldybių investicijos į biokuro įrangą apsaugo jų gyventojus nuo šilumos brangimo.“

Elektros energijos tarifai buitiniams vartotojams (ct/kWh)
2011 m.    2012 m.
Viena laiko zona
Standartinis    45    46
Elektrinės viryklės    43    44,2
12 000 kWh    41    42,3

Dvi laiko zonos
Standartinis, dien. / nakt.    49 / 34    49,7 / 37,2
Elektrinės viryklės, dien. / nakt.    45 / 32    47,6 / 36
12 000 kWh, dien. / nakt.    44 / 31    45,6 / 34,9

Šaltinis: Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisija

Karšto vandens kaina gyventojams 2012 m. (Lt/m3)
Vilniuje    20,66
Kaune    21,98
Klaipėdoje    22,1
Šiauliuose    23,55
Panevėžyje    21,08

Šilumos kaina gyventojams 2012 m. (ct/kWh)

Vilniuje    28,72
Kaune    31,45
Klaipėdoje    26,84
Šiauliuose    29,82
Panevėžyje    24,05

Degalų kainos (Lt/litras)
2011 12 30    2012 01 05
„95 Euro“ benzinas 4,38–4,36 4,61–4,63
Dyzelinas 4,33–4,31 4,53–4,57

Šaltinis: degalinių duomenys

Infliacija Lietuvoje (proc.)
2011 m. lapkritis 0,2 (palyginti su 2011 10) 4,4 (palyginti su 2010 11)
2011 m. gruodis 0,1 (palyginti su 2011 11) 3,5 (palyginti su 2010 12)

Šaltinis: Statistikos departamentas

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...