2010 Liepos 05

Biurokratija

Stichinėmis nelaimėmis valdžia nesirūpina

veidas.lt

Turėtume be perstojo dėkoti aukštesnėms jėgoms už tai, kad kol kas jos apsaugo mus nuo gamtos kataklizmų, siautėjančių jau visai netoli Lietuvos sienos. Žiebtų Lietuvai tokį vasarinį potvynį, kokie jau kelinti metai siaubia Vidurio Europos valstybes, – išplauktumėm į jūrą be jokių stabdžių, mat pas mus galybė posėdžiauti labai mėgstančių ekstremalių situacijų komisijų, tačiau kiekviena gamtos stichija mus visada užklumpa nepasiruošusius.

Pastarasis toks atvejis – stipri vienos nakties liūtis Kaune birželio pradžioje, paralyžiavusi laikinosios sostinės gatves ir kitą dieną sušaukusi į posėdį savivaldybės ekstremalių situacijų komisiją. “Netikėtai didelis kritulių kiekis, netvarkinga miesto lietaus kanalizacija”, – posėdyje nustatytas bėdos priežastis vardija Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Zenonas Abramavičius. Tarsi ir be komisijos posėdžių mes to nežinotume. Liūties padarytų nuostolių suma – maždaug 0,5 mln. Lt. Ar dabar kanalizacija jau išvalyta? “Tai kad ji ne mūsų, o miesto vandentiekininkų, mes į jų ūkį nesikišame”, – aiškina Kauno valdininkas. Čia kyla klausimas, kam apskritai tos ekstremalių situacijų komisijos reikalingos, jei jos nieko negali ir nieko nedaro.

Posėdžiauti mėgsta ir centriniai šalies ekstremalių situacijų valdytojai – Vyriausybės ekstremalių situacijų komisija. Ne per seniausiai ji buvo susirinkusi į posėdį įvertinti šį pavasarį pusę Lietuvos užtvindžiusio pavasarinio ledonešio pamokų. “Mes galime tik suvaldyti pasekmes, bet ne jų išvengi – su gamta nepakovosi”, – posėdžiuose tvyrančią dvasią perteikia Civilinės saugos valdybos viršininkas Jūris Targonskas. Pavyzdžiui, energetikai ruošiasi geriau izoliuoti savo pastotes, kad jų nesugadintų vanduo, o Šilutės policininkai pirks motorinę valtį, kad visada galėtų pasiekti vandens atkirstus Rusnės gyventojus.

O gal rasta kokių originalių receptų, kaip išvengti tokio smarkaus potvynio? Pavyzdžiui, galbūt nutarta pagaliau įsigyti ledlaužį? “Manome, kad toks sprendimas būtų neekonomiškas – juk nežinome, ar dar bus tokių gilių žiemų”, – aiškina valdybos vadovas. Priminsime, kad šio pavasario potvynio nuostoliai valstybei kainavo 8,7 mln. Lt.

Kaip jums toks pasiruošimas stichinėms nelaimėms, kokį matome Lietuvoje?

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentarai (1)

  1. lietuvis žurnalistas lietuvis žurnalistas rašo:

    nesirūpina mūsų valdžia, oi nesirūpina , niekuo nesirūpina, vai vai vai , nesirūpina net stichinėmis nelaimėmis, kurių nėra. Ir jei ne lietuviai žurnalistai ( ypač veido.lt) sudegtumėm, nuskestumėm, paspringtumėm. Vai vai vai – kas dabar bus?


Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Ar išorės agresijos atveju šiuo metu Lietuvos piliečių pasipriešinimas galėtų būti toks efektyvus kaip 1991 m. sausio 13 d.?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...